Viena blogiausių prognozių techninės apžiūros metu - nevaldomai kylantys dyzelinio variklio sūkiai, kitaip vadinamas variklio savaiminis „užsigazavimas“. Šis reiškinys gali sukelti rimtų pasekmių, tačiau ar visada dėl jo kalti techninės apžiūros kontrolieriai?
Įvykis Telšių techninio aptarnavimo centre
2017 metų sausio mėnesį Telšių techninio aptarnavimo centre (Telšių TAC) atliekant privalomąją techninę apžiūrą automobiliui „Renault Scenic“ įvyko vadinamasis variklio savaiminis „užsigazavimas“. Tai nutiko tiksliau, atliekant dūmingumo testą. Minėtos transporto priemonės savininkas dėl šio gedimo ir, jo manymu, netinkamo variklio darbo sustabdymo kaltina Telšių TAC kontrolierių ir iš draudimo reikalauja atlyginti patirtą žalą.
„Atlikdamas automobilio išmetimo prapūtimą, kontrolierius net penkis kartus akceleravo variklį, nedarydamas nei 5 sekundžių pauzės“, - kreipdamasis į Lietuvos banką, kaip draudimo įmonių priežiūros instituciją, rašo automobilio savininkas ir nurodo, kad būtent dėl šių kontrolieriaus veiksmų variklio valdymas tapo nekontroliuojamas. Be to, „Renault Scenic“ savininkas nurodo, kad „užsigazavus“ jo automobilio varikliui, kontrolierius, nebežinodamas kaip elgtis, sugadino ir automobilio sankabą. „Kontrolierius visiškai pasimetė ir nebežinodamas, kaip variklį užgesinti, įjungė pavarą, nuspaudė darbinio stabdžio pedalą ir atleido sankabą, taip ją sugadindamas“, - rašoma kreipimesi.
Tvarkinga transporto priemonė taip paprastai nesugenda
Telšių TAC direktorius Arvydas Plienius kategoriškai tvirtina, kad tvarkinga ir tinkamai paruošta eksploatuoti transporto priemonė techninės apžiūros metu tiesiog negali sugesti (kalbama ne apie lemputės perdegimą ir pan.). „Transporto priemonė, kuri yra tinkamai paruošta eksploatuoti ir privalomajai techninei apžiūrai, kurios techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka gamintojo ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, niekaip negali sugesti techninės apžiūros metu dėl apžiūros metu tinkamai taikomų, apžiūros atlikimą reglamentuojančiais norminiais dokumentais nustatytų, procedūrų, tvarkos, tikrinimo metodų, būdų ar matavimų“, - tech. apžiūros atlikimo principus dėstė A. Plienius.
Pasak Telšių TAC direktoriaus, techninės apžiūros metu atliekamo dūmingumo testo metu variklis pasiekia maksimalius ribojamus sūkius. Tai yra maksimalius transporto priemonės gamintojo nustatytus ir leidžiamus variklio sūkius. Tokiu režimu variklis dirba apie 5 sekundes, o atleidus akceleratorių, grįžta iki nominalių, taip vadinamų tuščios eigos sūkių. Variklio darbo sūkius reguliuoja ir saugos sistemos (ribotuvai). Todėl esant tokioms aplinkybėms tvarkingas variklis negali sugesti.
Šiuo klausimu su Telšių TAC direktoriumi sutinka ir UAB „Sostena“ „Renault“ serviso vadovas Teodoras Mažeika. Jis teigia, kad dėl techninės apžiūros metu atliekamo dūmingumo testo techniškai tvarkingas automobilis negali sugesti. Jeigu būtų pavojinga stipriau paspausti automobilio akceleratoriaus pedalą, tai būtų draudžiama daryti. Tačiau gamintojai to nedraudžia. „Vartotojo instrukcijoje nėra parašyta, kad „gazuoti“ draudžiama. Jeigu nėra parašyta, vadinasi, turi būti viskas gerai. Jeigu būtų kas nors negerai, tai tokie veiksmai būtų draudžiami. Gamykla nedraudžia „gazuoti“. Žinoma, užspaudus akceleratoriaus pedalą ir laikant ilgai, bet kuris variklis suges, bet... Ta procedūra, kuri yra numatyta TAC, nė vienam tvarkingam varikliui nekelia pavojaus. Nieko blogo neturėtų nutikti. Iš kitos pusės, gal savininkas tą automobilį eksploatavo labai ramiai ir labai „negazuodamas“, galbūt jis būtų dar nuvažiavęs kažkiek. Tačiau anksčiau ar vėliau ši problema būtų išlindusi. TAC kontrolierius apžiūros metu „užgazavo“ ir ta problema išlindo anksčiau. Faktas tas, kad tvarkingiems varikliams taip neatsitinka“, - kalbėjo T. Mažeika.
Variklio savaiminis „užsigazavimas“: priežastys
A. Plieniaus teigimu, transporto priemonės variklis savaime „užsigazuoti“ gali tuomet, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių į variklio degimo kamerą patenka alyva ir variklis toliau dirba ne nuo degalų, o nuo alyvos. „Variklio darbą reguliuoja aibė elektroninių ir mechaninių sistemų. Viena iš tokių - turbininis variklio pripūtimas (oro padavimas į variklio maitinimo sistemą) su tarpiniu paduodamo oro aušinimu. Oro aušinimas vyksta oro aušintuve, kitaip „interkuleryje“. Viskas gerai, kai turbina yra tvarkinga, bet sudilus turbinos veleno įvorėms, per jas į „interkulerį“ pradeda skverbtis variklinė alyva iš variklio tepimo sistemos. Toliau alyva kaupiasi „interkuleryje“ ir, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, staigiai nuspaudus akceleratoriaus pedalą, lenkiant kitą automobilį, ar atliekant variklio dūmingumo patikrą techninės apžiūros metu, iš „interkulerio“ alyva patenka į variklio cilindrų degimo kameras. Į degimo kamerą patekus didesniam kiekiui alyvos (ji dega taip pat sėkmingai, kaip ir dyzelinas, tik skleidžia tirštų dūmų debesį), degimas tampa nevaldomu. Nieko nedarant variklio sūkiai kyla tol, kol variklis dažniausiai mechaniškai subyra - lūžta švaistikliai, alkūninis velenas, stūmoklių pirštai ir stūmokliai, lūžusios detalės pramuša variklio bloką, sugadina variklio galvutę“, - apie savaiminį variklio „užsigazavimą“ kalbėjo A. Plienius.
Telšių TAC direktoriui antrina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Saugirdas Pukalskas. Pasak jo, savaiminis transporto priemonės variklio „užsigazavimas“ gali įvykti dėl alyvos įsiurbimo į variklio degimo kamerą. „Jeigu kažkur yra išdilęs pats variklis ar turbokompresorius prasidėvėjęs ir alyva patenka į degimo kamerą, tuomet prasideda vadinamas savaiminis degimas. Tokio degimo metu variklis pradeda dirbti dideliais sūkiais, nes nėra jokio reguliavimo. Tarkim, vairuotojas reguliuoja variklio sūkius, variklio darbą spausdamas akceleratoriaus pedalą. Pagal akceleratoriaus pedalo nuspaudimą į variklio degimo kamerą įpurškiama daugiau arba mažiau degalų. O šiuo atveju nėra jokio reguliavimo, kiek siurbia, tiek siurbia tos alyvos ir įvyksta taip, kad kuo toliau, tuo labiau variklis sukasi. Kuo jis labiau sukasi, tuo labiau traukia tą alyvą. Prasideda nesustabdomi procesai“, - apie savaiminį variklio degimo procesą kalbėjo profesorius.
Ką daryti susidūrus su šiuo gedimu?
Pasak A. Plieniaus, sustabdyti tokį procesą įmanoma tik dviem būdais: atsidarius variklio dangtį ir „uždusinant“ variklį, uždengiant oro paėmimo angą, arba išminant sankabą, įjungiant pavarą ir tuo pat metu spaudžiant stabdį. Telšių TAC direktoriaus nuomone, pirmasis variantas neabejotinai yra pavojingesnis ir psichologiškai sudėtingesnis: „nevaldomai „užsigazavęs“ variklis skleidžia didelį garsą ir labai smarkiai dūmina, todėl ryžtis pakelti variklio dangtį ir kokia nors surasta parankine medžiaga (popieriaus gniužulu ar medžiagos skiaute) užkišti variklio oro filtro oro paėmimo atvamzdį, iš tiesų gali būti keblu. Be to, tai pakankamai ilgai trunka, o „detonavusio“ mechanizmo detalės bet kurią akimirką gali sužeisti tiek bandantį variklį sutramdyti, tiek aplink esančius žmones. T. y. antrasis būdas, kai „užsigazavęs“ variklis stabdomas išminant sankabos pedalą, įjungiant pavarą, atleidžiant sankabą ir tuo pat metu laikant nuspaustą stabdžio pedalą, yra labiau priimtinas ir leidžia išvengti didesnės žalos automobiliui, jo varikliui ir aplinkiniams.“
A. Plieniui vėlgi pritaria ir VGTU profesorius. S. Pukalsko nuomone, kitokio „mažiausiai skausmingo“ būdo sustabdyti variklio darbą, jeigu jis pradėjo veikti nuo variklio alyvos, nėra. „Kitokio „mažiausiai skausmingo“ būdo nėra. Nuspaudžiamas stabdis, jungiama pavara ir po truputį atleidinėjama sankaba. Prasideda sankabos buksavimas, bet ratams neleidžia suktis stabdžiai, variklis gauna apkrovą ir užgesta. Šiuo atveju, kiek suprantu, sudegė dar ir sankaba“, - „užsigazavusio variklio stabdymo procesą komentavo S. Pukalskas.
Pasak profesoriaus, niekas negali sukontroliuoti šio proceso: „jeigu kontrolierius to nebūtų padaręs, tai variklis būtų išlakstęs į šalis, tiesiog švaistikliai su stūmokliais būtų prakirtę cilindrų bloką ir viskas būtų išlakstę.“
Kas kaltas dėl gedimo ir variklio darbo sustabdymo pasekmių?
Kaip jau buvo minėta anksčiau, „Renault Scenic“ savininkas dėl šio gedimo ir, jo manymu, netinkamo variklio darbo sustabdymo kaltina Telšių TAC kontrolierių. Tačiau Telšių TAC direktorius A. Plienius šioje vietoje kategoriškas - kontrolieriaus kaltės nėra. „Kontrolieriaus kaltės nėra ir negali būti, jeigu patikros metu tiksliai laikomasi nustatytų techninių reikalavimų, visų procedūrų, būdų bei metodų. Kita vertus, numatyti, kad „interkuleryje“ yra susikaupusi nutekėjusi variklio alyva, nėra net teorinių galimybių, nes tokio pobūdžio gedimus galima lyginti nebent su žmogaus organizmo vidiniu kraujavimu, kurį identifikuoti plika akimi dažnai neįmanoma“, - vaizdžiai kalbėjo A. Plienius.
Be to, minimam automobiliui tai buvo pakartotinė apžiūra. 2016 m. gruodžio mėn., pirmosios techninės apžiūros metu, automobilio variklio dūmingumo matavimas nebuvo atliekamas dėl variklinės alyvos automobilio variklyje trūkumo. „2016 m. gruodžio mėn., automobilio techninės apžiūrą atliekantis kontrolierius variklio būklę įvertino kaip netinkamą dūmingumo matavimui atlikti, apie tai informavo apžiūrai automobilį pateikusį automobilio valdytoją ir tai įrašė automobilio valdytojui išduotoje techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Todėl darytina prielaida, kad prieš pateikdamas automobilį pakartotinei techninei apžiūrai (kurios metu ir sugedo automobilio variklis), automobilio valdytojas nepasirūpino išsiaiškinti alyvos trūkumo variklyje priežasčių, variklį papildė alyva ir tuo apsiribojo“, - apie galimą variklio gedimo priežastį samprotavo Telšių TAC vadovas.
Lietuvos banko sprendimas ir draudimo išmoka
Kadangi draudimo bendrovė nusprendė, kad minėtos transporto priemonės gedimas įvyko ne dėl TAC kontrolieriaus kaltės, už automobilio remontą išmokos neskyrė. Tačiau „Renault Scenic“ savininkas kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą. Išnagrinėjus kreipimąsi buvo priimtas sprendimas atlyginti žalą transporto priemonės savininkui. Sprendimą patvirtino departamento direktorius Mindaugas Šalčius. „Pripažinti 2017 m. sausio 5 d. įvykį draudžiamuoju ir išmokėti pareiškėjui draudimo išmoką, atlyginančią transporto priemonei „Renault Scenic“ padarytą žalą“, - rašoma sprendime.
Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip DELFI informavo draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas, įmonė, remdamasi Lietuvos banko rekomendacijomis, nukentėjusiajam sumokėjo ir už variklio, ir už sankabos gedimą.
Dūmingumo testas ir jo reikšmė
Dauguma vairuotojų, ypač tų, kurie turi senesnius dyzelinius automobilius, į privalomąją techninę apžiūrą važiuoja su jauduliu, nes nėra tikri, ar pavyks įveikti dūmingumo patikrinimą. Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. vairuotojų.
Serviso R2L meistras Stanislovas Jankovskis pastebi, kad dalis į servisus užsukančių vairuotojų iš tikrųjų atvyksta šalinti gedimų, dėl kurių padidėjo dūmingumas ir nepavyko atlikti techninės apžiūros. „Taip, tikrai atvažiuoja nemažai tokių klientų. Dažniausiai su dyzeliniais automobiliais. Pagrindinės problemos būna su EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvais, kurie būna užsikišę ir neveikia taip, kaip turėtų. Taip pat neretai dūmingumas būna padidėjęs dėl turbinos problemų. Kita problema - blogai veikianti kuro įpurškimo sistema. Kartais pakanka pakeisti oro filtrą. Benzininiai rečiau pasitaiko, bet jei atvažiuoja toks klientas, tai dažniausiai problema būna su lambda zondu“, - vardija S. Jankovskis.
Kaip ir kam matuojamas dūmingumas?
Techninės apžiūros metu atliekamas automobilio dūmingumo bandymas yra skirtas įvertinti automobilio variklio būklę, o ne tiksliai pamatuoti, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis. „Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginus su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas. Tikrinimas šiuo metu apima tai, kas yra išmetama per duslintuvą, ir yra vertinama pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekį. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas“, - pažymi techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas, kurio veikimo principas pagrįstas išmetamųjų dujų šviesos absorbcijos matavimu. Šis metodas yra aptartas Europos teisės aktuose ir Jungtinių Tautų taisyklėse. „Šiandien tai neįmanoma. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus. Pati procedūra ir brangi, ir labai ilga. O techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę“, - lrt.lt sako R. Vėlavičius.
Jei kietųjų dalelių kiekis išmetamosiose dujose yra per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų, tokių kaip anglies dvideginis, angliavandeniliai, anglies viendeginis, azoto oksidas.
Skirtingos metodikos dyzeliniams ir benzininiams varikliams
Techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Dyzeliniams varikliams vertinama kietųjų dalelių kiekis, kuris leidžia spręsti apie techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė.
Jei automobilis atitinka Euro 6 normas, jo techninė būklė gali būti tikrinama kompiuteriniu būdu per diagnostinę jungtį (OBD). Šis testas analizuoja duomenis iš automobilio valdymo bloko ir daviklių. Jei davikliai nerodo klaidų ir visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas.
Dūmingumo patikra
Jei benzininiame variklyje pašalinti katalizatoriai, techninės apžiūros atlikti nepavyks. Programavimas variklio valdymo kompiuteryje šios problemos neišspręs. Dyzelinių automobilių atveju, jei dūmingumą lemia mechaninis gedimas, programavimas taip pat nepadės. Tačiau pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui perprogramavus variklio valdymo kompiuterį ir nustačius neproporcingą kuro/oro normą, jis pradeda dūminti.
Ridos tikslumas ir jo svarba
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovas Simonas Mažionis sakė, kad atliktos analizės atskleidė, jog dabar dėl ridos neatitikimų nukenčia ne tik vairuotojai, bet ir skirtingos bendrovės, pavyzdžiui, draudimo įmonės. „Per metus pinigine forma fiksuojami milijardus eurų siekiantys nuostoliai, kuriuos patiria tiek draudimo kompanijos, tiek patys gamintojai, žmonės, kurie permoka už transporto priemonę“, - sakė pašnekovas.
Dėl šios priežasties LTSA sulaukė rekomendacijų iš kitų institucijų, kad yra reikalinga griebtis papildomų veiksmų, siekiant užkardyti nepagrįstos ridos mažėjimo atvejus. Nuo liepos 8 d. techninės apžiūros metu kontrolierius, nustatęs ridos neatitikimą, tai laikys dideliu trūkumu, dėl ko bus negauta teigiama išvada. Su tokia transporto priemone dalyvauti eisme negalėsite.
Ką daryti, jei techninės apžiūros stotyje užfiksuojamas ridos sumažėjimas?
Jei techninės apžiūros metu kontrolierius pasakys, kad jūsų automobilio rida yra suklastota, rida turės būti atstatyta į nemažesnę, nei ji buvo fiksuota ankstesnės apžiūros metu. Būdų, kaip tai padaryti, yra įvairių. Vienas jų - kreiptis į transporto priemonių remonto paslaugas teikiančias įmones. Pirmiausia, dėl pačios faktinės ridos nustatymo paslaugos. O tai galima padaryti prisijungiant prie transporto priemonės vidinės diagnostikos sistemos, kuri dar vadinama OBD.
Jei specialistai nesunkiai turėtų pamatyti realią ridą ir, jei yra neatitikimų - ją pakoreguoti taip, kad duomenys būtų teisingi. Techninės apžiūros kontrolieriams pateikti atskirų pažymų iš serviso atstovų nereikės. Vis tik LTSA atstovas rekomenduoja vairuotojams paprašyti papildomo dokumento, kuris paliudytų, kad transporto priemonei buvo atlikti rida koregavimo darbai. Toks dokumentas, pašnekovo vertinimu, apsaugotų vairuotojus kilus ginčytoms situacijoms.
Jei visgi asmenys nuspręstų klastoti, o vėliau ir suteikti vartotojams fiktyvius dokumentus, aiškiai apibrėžiamas ir Baudžiamajame kodekse. „Už tai gresia labai liūdnos pasekmės“, - priminė S. Mažionis.
Ką daryti, jei ridos sumažėjimas užfiksuojamas nusipirkus automobilį?
Jei ridos sumažėjimo faktas paaiškėtų jau nusipirkus automobilį iš kito asmens, tokiu atveju pirmiausiai reikia kreiptis į pardavėją. „Pardavėjui reikėtų pateikti visus faktinius įrodymus apie ridos neatitikimą ir pareikšti pretenzijas dėl nekokybiško daikto įsigijimo. O jeigu pardavėjas nesutinka išspręsti tokios problemos, gyventojai turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri padėtų išspręsti kilusį ginčą“, - patarė pašnekovas.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymas gali įpareigoti nesąžiningą pardavėją padengti visas remonto išlaidas arba toks daiktas būtų grąžinamas atgal prieš tai buvusiam savininkui, o sumokėti pinigai būtų taip pat grąžinami.
„Transeksta“ atstovai vairuotojams, planuojantiems įsigyti naudotą, Lietuvoje registruotą automobilį, pataria atidžiai panagrinėti TA rezultatų kortelę ir joje esančius įrašus apie ridą. Asociacijos internetinėje svetainėje „e-paslaugų“ skiltyje „Apžiūros galiojimas ir istorija“ galima nemokamai patikrinti transporto priemonės istoriją.
Jei rida keitėsi per pastaruosius metus nelogiška seka, o užfiksuotame techninės apžiūros dokumente skiriasi nuo tos, kuri matoma automobilio prietaisų skydelyje, patariama užduoti atitinkamus klausimus automobilio pardavėjui.
Techninės apžiūros metu tikrinami automobilio elementai
Techninės apžiūros metu atliekamas ne tik dūmingumo ir ridos patikrinimas. Tikrinama ir kitos svarbios automobilio sistemos:
- Važiuoklė ir jos mechanizmai, dugnas ir suvirinimo siūlės, padangų būklė, ratų tvirtinimas, vairavimo sistema.
- Stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą.
Automobilį techniškai patikrinus, pateikiama techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Jei kontrolierius nustato trūkumų, privalu juos kuo greičiau pašalinti.
