Nors sausra ir jos padariniai žemės ūkiui tampa vis aktualesne problema, teismuose nagrinėjamos ir kitos su agrochemijos naudojimu bei atliekų tvarkymu susijusios bylos. Viena tokių, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta byla, kurioje bendrovė „Agrochema“ siekė prisiteisti iš valstybės ir Radviliškio rajono savivaldybės 265 tūkst. 244 litų kompensaciją už pesticidų atliekų tvarkymą ir aplinkos atkūrimo darbus.
Bendrovės „Agrochema“ atstovai teismui paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigiję pastatus Šeduvoje, Geležinkelio stoties gatvėje, vėliau nustatė, jog 1 metro gylyje buvo užkasti pesticidai. Šie pesticidai užteršė gruntą ir gruntinius vandenis. Tačiau nebuvo imtasi reikiamų priemonių nustatyti užteršimo laipsnį, pobūdį, kaltus asmenis bei užkirsti kelią tolimesniam aplinkos teršimui ir likviduoti padarinius.
Rasti pesticidai buvo sukaupti iki 1991 m., o jų tvarkymas pavestas Radviliškio savivaldybei, kuriai buvo skirtos ir biudžeto lėšos. Tačiau surinkti pesticidai buvo saugojami pažeidžiant aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Pesticidų atliekų tvarkymo reglamentą, nebuvo vykdoma saugomų pesticidų apskaita. Tai sudarė galimybes neapskaitytus pesticidus paslėpti užkasant apleistame sandėlyje, kurį vėliau įsigijo bendrovė „Agrochema“.
Nors atliekų tvarkymą turėjo organizuoti savivaldybės institucijos, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos Radviliškio rajono agentūros vyriausiasis aplinkos apsaugos inspektorius pateikė „Agrochemai“ privalomus nurodymus, įpareigojančius ne tik tirti aplinkos užterštumo lygį, bet ir surinkti pesticidus bei užterštą gruntą ir vandenį. Nors šie nurodymai buvo neteisėti, bendrovė, siekdama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, savo lėšomis atliko tyrimus, pesticidų atliekų, gruntinio vandens, statybinio laužo sutvarkymo, pesticidų ir pesticidais užteršto vandens utilizavimo bei išvežimo darbus, patirdama 265 tūkst. 244 litų nuostolį.
Aplinkos ministerija prašė atmesti bendrovės skundą kaip nepagrįstą, teigdama, kad paaiškėjus, jog įsigytuose sandėliuose yra užkasti pesticidai, bendrovė turėjo kreiptis į pardavėjus. Taip pat ministerija nurodė, kad pati nevykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir negalėjo teikti privalomųjų nurodymų „Agrochemai“.
Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad savivaldybės organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Jei pesticidų atliekų turėtojas nebuvo nustatytas, tokias atliekas turėjo sutvarkyti savivaldybė, kurios teritorijoje jos buvo rastos. Kadangi Radviliškio savivaldybė Aplinkos ministerijai nepateikė informacijos apie paslėptus pesticidus, Aplinkos ministerija jų sutvarkymo neįtraukė į programą.
Radviliškio rajono savivaldybės administracija teismui paaiškino, kad „Agrochema“, įsigydama pastatus, žinojo apie užkastus pesticidus ir prisiėmė visą riziką, netekdama reikalavimo teisės į kompensaciją.
Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad „Agrochema“ patyrė žalą dėl to, kad valdžios ir savivaldybės institucijos neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus; nepagrįstai įpareigojo bendrovę atlikti pesticidų nukenksminimo darbus, nors turėjo organizuoti šiuos darbus iš atliekų sutvarkymui skirtų tikslinių lėšų. Teismas patenkino bendrovės skundą ir priteisė jai 265 tūkst. litų kompensaciją iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, ir Radviliškio rajono savivaldybės.
Sausros ir jos padariniai žemės ūkiui
Tuo tarpu sausros tema išlieka aktuali žemės ūkyje. 2018 metais dėl stichinės sausros nemažai ūkininkų patyrė nuostolių, kai kuriose vietovėse žuvo net iki 60-70 proc. pasėlių. Žemdirbiams kilo didelių problemų pristatyti išankstinėse sutartyse numatytą derliaus kiekį.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėmis, šiemet ūkininkai prikuls daugiau kaip 6,52 mln. tonų grūdų - derlius bus 0,1 proc. didesnis nei pernai, tačiau dėl didesnių pasėlių plotų grūdų derlius gali būti rekordinis. Nepaisant bendrų prognozių, atskiruose regionuose situacija skiriasi. Pavyzdžiui, Suvalkijos regiono ūkininkų nuotaikos slogios, nes jų žieminiai kviečiai iššalo. Tuo metu ūkiuose, išsidėsčiusiuose nuo Vidurio Lietuvos į šiaurę, derlius žada būti geras, jei nesiliaujantis lietus nesugadins grūdų kokybės.
Ūkininkai susiduria su įvairiomis problemomis. Saulius Daniulis, ekologinio ūkio savininkas (Ukmergės r.), pasakoja, kad dėl sausros ir drėgmės stokos daugiametės žolės užmezgė mažiau žiedų, todėl derlius prastesnis. Kaitra pakenkė ir kmynams, buvo nudeginta apie 20 proc. žiedynų. Taip pat nukentėjo pupos, kurių kokybė tikriausiai bus prasta.
Valdas Bubliauskas, ūkininkas (Kauno r.), pradėjo javapjūtę nuo žieminių rapsų, kurių derlius, jo manymu, bus panašus į pernykštį. Vėliau ateis eilė kitiems javams ir ankštinėms kultūroms. Jis taip pat susidūrė su problema dėl vienos trąšas tiekiančios kompanijos, kuria pasitikėjo, tačiau dabar skaičiuoja nuostolius ir derasi dėl kompensacijos.
Vitas Bekampis, ūkininkas (Marijampolės sav.), džiaugiasi, kad derlius kol kas tenkina - byra 6 tonos iš hektaro. Tačiau baiminamasi, kad po pastarųjų lietingų dienų laukuose gali būti prasta situacija. Didelis rūpestis - kur grūdus realizuoti, nes viso derliaus ūkyje nesusipilsi. Nors supirkimo kainos per praėjusį savaitgalį pakilo, jos vis dar nedžiugina, nes Suvalkija smarkiai nukentėjo nuo žiemos šalnų.
Teisiniai ginčai dėl grūdų sutarčių ir force majeure
Dėl sausros ir neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų kilo ir teisinių ginčų. Tėvo ir sūnaus Žydrūno bei Justino Markevičių ginčas su bendrove „Agrokoncerno grūdai“ jau kelerius metus vyksta teismuose. Įmonė iš ūkininkų reikalavo atlyginti tūkstantinius nuostolius, kurių patyrė žemdirbiams neįvykdžius pirkimo sutartyse numatytų įsipareigojimų.
Ūkininkai teigia, kad dėl stichinės sausros žuvo daugiau kaip 60-70 proc. pašarinių pupų derliaus, o ką turėjo, viską atidavė „Agrokoncerno grūdams“. Jie pateikė Panevėžio prekybos ir amatų rūmų išduotą pažymą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ir prašė tartis dėl atidėjimo, tačiau bendrovė nėjo į kompromisą.
Kauno apylinkės teisme ūkininkai iš pradžių pralaimėjo, tačiau vėliau Kauno apygardos teismas grąžino bylą nagrinėti iš esmės, nurodęs, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes dėl force majeure egzistavimo. Galiausiai, šių metų gegužę Kauno apylinkės teismas priėmė ūkininkams palankų sprendimą, kurį „Agrokoncerno grūdai“ apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Teismas pasisakė, kad koncernas taikyti baudų neturėjo ir priteisė išmokėti pinigus už pristatytus grūdus, nes ūkininkas nekaltas, kad nepristatė numatyto pupų kiekio. Žydrūnas Markevičius pabrėžė, kad svarbiausia buvo pasiekti teisybę, ir tai duoda rezultatus. Jis pataria ir kitiems ūkininkams verta pakovoti už save.
Grūdų augintojų asociacija analizavo keliasdešimt pirkimo sutarčių, kurios liko neįvykdytos dėl gamtos stichijos arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Paaiškėjo, kad daug kur ūkininkai apie force majeure aplinkybes nebuvo informavę supirkėjų raštu, todėl įrodyti, kad derlius negautas dėl nenugalimos jėgos, būtų sudėtinga. Tačiau Rokiškio rajono ūkininko Ž. Markevičiaus atveju visa tai buvo fiksuota raštu, todėl pergalė teisme prieš „Agrokoncerno grūdų“ įmonę drąsina ir kitus ūkininkus ginti savo interesus teisiniu keliu.
Dėl sausros ūkininkai imasi už galvų: derliaus išgelbėti nepadeda ir trąšos
Jei kyla nesutarimų dėl superkamų grūdų kokybės įvertinimo, atliekamas tam tikras tyrimas arba imamas naujas ėminys iš tos pačios transporto priemonės, dalyvaujant pardavėjui. Jei pardavėjui nepriimtini pakartotinių tyrimų rezultatai, jis gali paprašyti laboratorijos darbuotojų sudaryti laboratorinį ėminį. Patartina, kad grūdų pavyzdys būtų su grūdų ėminio ėmimo aktu. Toks ėminys turi būti pateiktas Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijai Vilniuje.
