Dalyvavimas teismo procesuose, susijusiuose su transporto priemonėmis, gali būti sudėtingas ir keliantis daug klausimų. Bylos gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo pažeidimų viešojoje erdvėje iki ginčų dėl naudotos transporto priemonės kokybės ar sulaikymo išlaidų.
Neprižiūrimi automobiliai viešose erdvėse ir jų konfiskavimas
Bylos duomenimis, 2024 m. lapkritį gyventojas buvo įspėtas dėl stovėjimo aikštelėje palikto automobilio be valstybinių numerių. 2025 m. sausį jam skirta bauda, tačiau automobilis „Renault Laguna“ ir toliau liko stovėti neprižiūrėtas viešoje vietoje. 2025 m. kovą savivaldybė skyrė 220 eurų baudą ir priėmė sprendimą konfiskuoti transporto priemonę, kuri pagal AB „Regitra“ duomenis jau daugiau nei tris mėnesius buvo išregistruota. Automobilio savininkas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti savivaldybės nutarimą, priteisti 10 tūkst. eurų moralinę žalą (ją paaukoti VšĮ „Mėlyna ir geltona“) bei įpareigoti savivaldybę viešai atsiprašyti. Vis dėlto, teismas šiuos reikalavimus atmetė. „Savivaldybė teisingai taikė teisės aktus, sprendimas konfiskuoti neprižiūrėtą automobilį atitinka teisingumo principą“, - nurodė bylą nagrinėjusi teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė. Pagal įstatymus, gyventojai negali palikti neeksploatuojamų ar išregistruotų automobilių bendro naudojimo aikštelėse.
Ginčai dėl naudotos transporto priemonės kokybės
Kaip pranešė teismas, byloje esminis ginčas kilo dėl parduotos naudotos transporto priemonės kokybės trūkumų ir atsakovo atsakomybės už juos. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovas A. Č. ir atsakovas Ž. Patlaba pernai rugpjūtį sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį „Honda Civic“. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovo esminę informaciją apie automobilio techninę būklę, įskaitant automobilio ridą, kurią žinodamas ieškovas nebūtų susidomėjęs automobiliu ir tikrai net nebūtų sudaręs sutarties. Ieškovas iškart po automobilio įsigijimo Klaipėdoje ir grįžęs juo į savo gyvenamąją vietą pastebėjo neigiamas automobilio veikimo charakteristikas. Automobilio salone buvo jaučiamas nemalonus ir aitrus degėsio kvapas, kuris, automobilio remontu besiverčiančių specialistų vertinimu, nebūdingas tinkamai veikiančiai transporto priemonei ir patvirtina labai tikėtinus automobilio sankabos gedimus. Ieškovas rugsėjį pateikė atsakovui pretenziją apie pastebėtus automobilio veikimo trūkumus, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė. Ieškovai įsigytu automobiliu pravažiavo mažiau nei 500 km ir buvo priversti nebesinaudoti nesaugia transporto priemone bei išsinuomoti kitą (pakaitinę) transporto priemonę.
Teismas: trūkumų neįrodė
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog automobilis buvo su kokybės trūkumais. Teismas nustatė, kad sutarties objektas - ne naujas (13 metų ir 115 698 km ridos) automobilis su specifine mechanine-automatine robotizuota pavara. Atsakovas (pardavėjas) 2007 m. automobilį įsigijo naują, automobilis per visą eksploatavimo laikotarpį iki pardavimo buvo gerai prižiūrimas - reguliariai techniškai prižiūrimas specializuotame servise, automobilio išorė ir salonas vizualiai gerai atrodė. Paskutinė automobilio techninė apžiūra atlikta mažiau nei prieš 2 mėnesius iki pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Techninės apžiūros metu jokių automobilio trūkumų nenustatyta. Be to, automobilį prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą pasirinktame autoservise su profesionalų pagalba apžiūrėjo ir kelyje išbandė ieškovų pasirinktas asmuo, ir jokių pretenzijų dėl automobilio neturėjo. Ieškovas automobiliu jo įsigijimo dieną iškart vyko į Šiaulius, kur automobilį perdavė naudotis savo mamai - bendraieškovei, o po 6 dienų nuo įsigijimo automobilį perregistravo savo vardu. Ieškovas iki automobilio perregistravimo savo vardu jokių pretenzijų atsakovui dėl netinkamos automobilio kokybės nereiškė, pretenzija atsakovui (pardavėjui) pareikšta daugiau nei po 2 savaičių nuo sutarties sudarymo. Teismas nustatė, kad įsigytu automobiliu naudojosi ieškovė, turinti 10 metų vairavimo stažą, tačiau patirties ir įgūdžių važiuoti nupirktu ginčo automobiliu su mechanine-automatine robotizuota pavara neturėjo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nurodant aplinkybę dėl ridos duomenų netikrumo ar sumažinimo ieškinyje buvo padaryta klaida, taip pat į tai, kad automobilio techninės ekspertizės metu nenustatyta jokių automobilio gedimų, automobilio automatizuoto pavarų perjungimo mechanizmo ar sankabos trūkumų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad ieškovams buvo parduotas netinkamos būklės ir kokybės automobilis, bei į pateiktą ekspertizės išvadą, kad ieškovų nurodyti po automobilio pirkimo galimai atsiradę automobilio sutrikimai (sankabos perkaitimas ir degėsių kvapas) galėjo atsirasti vien dėl ieškovų netinkamos automobilio eksploatacijos, buvo trumpalaikiai ir automobilio bandomojo važiavimo metu nebepasireiškė. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo bei atlyginti su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas ir žalą, ir ieškinį atmetė. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.
Transporto priemonės sulaikymo ir saugojimo išlaidų klausimai
Padarytas pažeidimas, už kurį grėsė transporto priemonės konfiskavimas. Transporto priemonė priverstine tvarka buvo sulaikyta. Po mėnesio teismas nagrinėjo ATP bylą ir paskyrė nuobaudą su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas neskundžiama nutartimi pripažino teismo nutarimą skirti transporto priemonės konfiskavimą nepagrįstu ir transporto priemonę grąžino savininkui. Policijos įstaiga išdavė pažymą pagal kurią transporto priemonė grąžinama savininkui. Atvykus į transporto priemonės saugojimo aikštelę, buvo suskaičiuota, kad už transporto priemonės saugojimą savininkas privalo sumokėti apie 2500 Lt. (nuvežimo paslauga plius saugojimo paslauga 15 Lt už parą). Savininkas tuo metu tokios sumos neturėjo, o sargas pagrasino, kad nesumokėjus už saugojimą automobilis ne tik negrąžins, bet skola ir toliau augs. Kitas dalykas yra tas, kad du mėnesius automobilis buvo saugomas kol byla laukė nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje eilės, o galiausiai konfiskavimas pripažintas neteisėtu. Taigi ar neturėtų valstybė prisiimti atsakomybės už automobilio saugojimą per tų 2 mėnesių laikotarpį, nes pirmos instancijos teismui priėmus teisėtą sprendimą - grąžinus automobilį - saugojimo terminas, o kartu ir išlaidos būtų buvusios per pus mažesnės? Dabar visos saugojimo išlaidos uždedamos asmeniui, o valstybei jokia atsakomybė nekyla.
Aikštelė, už automobilio laikymą, gali kreiptis į teismą, atsakovu traukiant tą asmenį, kuris jų manymu yra skolingas už automobilio laikymą. Aš vis tiek manau, kad valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės dėl savo veiksmų, tai yra padengti dalį saugojimo išlaidų. Logika mano tokia: jeigu valstybė nustato tokį teisinį reguliavimą, dėl kurio ūkio subjektas patiria tam tikrų išlaidų, o vėliau paaiškėja, kad dalis išlaidų atsirado dėl valstybės (teismo) klaidos, tai proporcingą dalį išlaidų privalo padengti valstybė. Kitaip tariant valstybė nustatydama tokį teisinį reguliavimą kaip privalomas daikto sulaikymas kol nagrinėjama byla, turi prisiimti ir tam tikrą riziką dėl galimų išlaidų. Šiuo atveju valstybė neteisėtais veiksmais padarytų išlaidų kompensavimą perkelia asmeniui, o tai, mano manymu, yra nesąžininga. Toks teisinis reguliavimas turi antikonstitucinio teisinio reguliavimo požymių ir turi būti atitinkama tvarka įvertintas.
Saugojimo aikštelės paslaugos yra mokamos, todėl natūralu, kad sargas automobilio neatiduoda. Kainos dydis ir Jūsų aplinkybės tai jau kitas klausimas. Aš Jūsų vietoje sumokėčiau dabar tas sumas, kol jos neužaugo iki neregėtų aukštumų. O po to galite pareikšti civilinį ieškinį valstybei dėl sumokėtų sumų gražinimo. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
Policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, priėmęs sprendimą grąžinti priverstinai nuvežtą transporto priemonę jos savininkui (valdytojui), išduoda Tvarkos aprašo 3 priede nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (leidimo numeris atitinka žurnalo registracijos numerį) ir paaiškina, kad išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, ūkio subjektui turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
Teisiniai aspektai ir teisėsaugos institucijų vaidmuo
Konstitucinis teismas ir pažangioji teisinė visuomenė deda visas pastangas, kad užtikrinti žmogaus teises ir laisves, bet vis atsiranda tokių, kurie aiškina, kad išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, ūkio subjektui turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Tai reiškia, kad policininkas vietoje to, kad paaiškintų gyventojams ar ūkio subjektams, jog ginčai turi būti sprendžiami CPK nustatyta tvarka, paaiškina, kas kam turi mokėti. Apsukrusis teisinis reguliavimas, kada pvz. buvo leidžiama neatiduoti vairuotojo pažymėjimo, jei neapmokėta kelių policijos paskirta bauda, arba neatiduoti automobilio, KT buvo demaskuotas ir pripažintas antikonstituciniu. Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimas Nr. 27/08-29/08-33/08 ir kt. Daikto sulaikymo teisė - kada civilinių santykių subjektai gali sulaikyti svetimą daiktą iš esmės galimi CK 4.229 str.
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostata, kad automobilio saugojimo išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės reglamentuoja saugojimo paslaugų apmokėjimo tvarką ir momentą, tačiau ji nereiškia, kad transporto priemonė negrąžinama tol, kol neapmokamos saugojimo išlaidos. Atsakovas G. B. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo reikalavimu ieškovas atsisakė grąžinti automobilį, kol nebus sumokėta už automobilio saugojimą. Tiesa, saugojimo aikštelės paslaugos yra mokamos, todėl natūralu, kad sargas automobilio neatiduoda.
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. ir CK nesuteikia aikštelei teisės be pagrindo neatiduoti savininkui automobilio - tokios pat nuomonės laikosi VAT kolegija. Diskusijoje klausimu dėl civilinių santykių ar sutarties rūšies ar dėl pareigos aplamai apmokėti už saugojimą nebuvo. Automobilį savininkas jau pasiėmė. Įmonės vadovė leido pasiimti automobilį ir savaitgalio metu, iškvietė sargą į aikštelę. Tačiau susitarti dėl protingų saugojimo išlaidų nepavyko ir jas teko sumokėti. Savininkas nusprendė nebesiginčyti su aikštelės savininkais ir sumokėjo visą reikalaujamą sumą, kad galėtų atsiimti automobilį, nes automobilis reikalingas. Įdomiausia, kad išlaidas apskaičiavo iki pirmadienio įskaitytinai, argumentuodami, kad savaitgalį jie nedirba. Kadangi savininkas su tokiu išlaidų apskaičiavimu kategoriškai nesutinka (15 Lt už parą), tai pasiruošė reikšti pretenziją visų pirma įmonei ir bandyti išsireikalauti saugojimo išlaidų sumažinimo bei grąžinimo. Nepavykus susitarti taikiai svarstytina galimybė su įmone bylinėtis.
LAT nutartis c.b Nr. 3K-3-436/2009 :"10 Lt dydžio tarifas už kiekvieną pasaugos parą taikomas tuo atveju, kai pasaugos sutartį sudaro šalys (davėjas ir saugotojas). Minėta, kad šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 10 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Panevėžio apygardos teismo byloje 2A-315-425/2012 : "Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu byloje 3K-3-436/2009, kurioje kasacinis teismas nurodė, kad protingas tarifas už automobilio pasaugą yra 3 Lt už vieną parą."
Pastebėjimas: aikštelės lobsta iš sulaikytų automobilių saugojimo, nes dažniausiai saugojimo išlaidas (konfiskavimo atveju) apmoka valstybė ir ten ginčas nekyla. Peržiūrėjus oficialiai nurodomus aikštelių saugojimo kaštus, tai aikštelės aiškiai nurodo, kad tarifai už konfiskuotų automobilių saugojimą yra kelis kart didesni, nei įprastai, tačiau nepateikia tokios kainų politikos pagrindimo (turbūt veikia sutarčių su komisariatais pagrindu, o ten jie susitarę dėl tokių ekonomiškai nei valstybei nei pažeidėjui nenaudingų kainų). Kitas dalykas yra tas, kad pažeidėjas negali pasirinkti kitos, mažesnių saugojimo kaštų, tačiau tokias pat paslaugas teikiančios, saugojimo vietos ir yra priverstas naudotis iš esmės priverstine tvarka teikiamomis paslaugomis.
Automobilio sulaikymas ATP 269 str. prasme :"Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla." savo esme atitinka civiliniame procese numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Tiek LAP tiek automobilio sulaikymas iš esmės yra taikomi tam, kad teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas dėl tam tikrų atsakovo (pažeidėjo) veiksmų. Jeigu civiliniame procese ieškovas prisiima riziką dėl LAP taikymo, tai ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese riziką dėl sulaikyto daikto saugojimo išlaidų turi kažkas prisiimti (šiuo atveju valstybė).
Naudotų transporto priemonių pirkimo-pardavimo ypatumai ir garantijos
Ne kiekvienas transportininkas išgali įsigyti naują vilkiką ar puspriekabę. Kiti perka apyvartoje pabuvusias, padėvėtas transporto priemones. Ir tie, ir kiti naudoja transporto priemones kroviniams gabenti, todėl tikisi ir naudotomis transporto priemonėmis vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Deja, visko pasitaiko ir kartais po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išryškėja autotransporto priemonės trūkumai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedaro takoskyros tarp naujų ir naudotų transporto priemonių teisinio reglamentavimo. Tos pačios teisės normos taikomos tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių pirkėjams ir pardavėjams (tiesa, naudotų transporto priemonių pardavėjams įstatymas numato papildomų pareigų). Sakysite, kad naudotas automobilis savo savybėmis negali būti prilygintas naujam automobiliui? Su tuo galima sutikti. Pagal teismų formuojamą praktiką, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau, jeigu naudoto daikto pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas siaurai, apimti ir tokias situacijas, kai daiktą įmanoma naudoti, bet dėl to patiriami dideli nepatogumai, trikdžiai ar papildomos sąnaudos.
Svarbu žinoti, kad ir naudotai transporto priemonei yra taikoma garantija. Įsigijus naudotą transporto priemonę (tiesiogiai iš pardavėjo arba lizingo sutarties pagrindu) ir per 2 metus pastebėjus, kad ji turi trūkumų, pirkėjas turi įstatyminį pagrindą ginti savo teises. Įsidėmėtina, kad pardavėjas atsako už transporto priemonės trūkumus tik tuomet, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1 dalis). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“.
Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai transporto priemonės trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi.
Pardavėjas turi įrodyti, jog automobilio trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad pirkėjo nerūpestingumas, nepasirūpinus specialia automobilio patikra, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga. Vis dėlto, konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.
Naudotos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarčių reglamentavimas numato specifinių prievolių pardavėjui - šis sutartyje privalo nurodyti visus privalomus deklaruoti duomenis bei visus jam žinomus parduodamos transporto priemonės trūkumus - tiek akivaizdžius, tiek neakivaizdžius. Pasitaiko, kad pardavėjas pats nežino visų parduodamos transporto priemonės trūkumų.
Senų automobilių utilizavimo tvarka ir atsakomybė
„Pirmą kartą bauda gali siekti nuo 70 iki 140 eurų, o toliau nevykdant prašymų - ir iki 300 eurų bei teisiniu keliu įmanomas transporto priemonės konfiskavimas. Visgi, savivaldybių duomenys rodo, jog didžioji dalis gyventojų paraginti pasirūpina senienų išvežimu ir ko nors griežtesnio netenka imtis. Mūsų asociacija padeda būtent tokiems vairuotojams, kurie patys nusprendžia tvarkytis ir laikosi nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos per visą automobilio gyvavimo ciklą, kol jis išardomas ir perdirbamas, privalu su juo elgtis pagal galiojančias taisykles“, - teigia R. Zdanevičienė.
Jei likimo valiai paliktų automobilių savininkų nustatyti nepavyksta, pradedama bešeimininkio turto pripažinimo procedūra. Tokios transporto priemonės specialiose aikštelėse saugomos metus laiko ir po teismo sprendimo perduodamos valstybės žinion. Pasak R. Zdanevičienės, pagal dabar galiojančią tvarką, deramas senienų utilizavimas - visai paprastas, tereikia pasinaudoti prieš kurį laiką sukurtos efektyvios senų automobilių tvarkymo sistemos paslaugomis. AGIA suteikia galimybę nebenaudojamas transporto priemones priduoti kiekvienoje Lietuvos apskrityje.
„Mūsų asociacija vienija įmones, užsiimančias eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla. Tai apima senų automobilių surinkimą, gabenimą, ardymą, išmontavimą, atliekų rūšiavimą, ir pridavimą. Šis procesas dėl savo pobūdžio ir masto gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, todėl iš tai atliekančių subjektų reikalaujama turėti specialius įrenginius, veiklą vykdyti tik tam leistinose vietose, turėti taršos leidimus, licencijas, kvalifikuotus darbuotojus, teikti įvairias apskaitas bei ataskaitas, nuolat stebėti ir vykdyti teisės aktų reikalavimų pakeitimus. Tokių įmonių veikla kasmet yra tikrinama valstybės priežiūros institucijų, reikalaujama ataskaitų, įvairių kitų dokumentų, įrodančių tinkamą darbų atlikimą, - sako AGIA direktorė. - Vis dėlto, pavyko pasiekti, jog galimybių ir pasirinkimų, kur priduoti neeksploatuojamą automobilį bei jo dalis, yra išties daug. Dabar, tikrai, kur kas paprasčiau yra perduoti transporto priemonę supirkėjams ir gauti šiokį tokį atlygį, nei laikyti jį nenaudojamą kieme ir vėliau sulaukti administracinės nuobaudos.
Į stambiagabaričių atliekų aikšteles gyventojai gali atvežti ir panaudotus akumuliatorius, oro ir tepalų filtrus, pačius tepalus bei padangas. Aplink senus automobilius kiemuose žaidžiantys vaikai gali patirti traumų Nenaudojama transporto priemonė iš tiesų yra potencialus pavojus tiek aplinkai, tiek sveikatai. Įvairūs tepalai ar kiti skysčiai gali užteršti gruntą bei požeminius vandenis, apnuodyti organizmą. Neretai bake gali būti užsilikę ir degalų, dėl ko padidėja rizika automobiliui užsidegti bei apgadinti šalia esantį turtą ar pareikalauti aukų. Be to, tokia transporto priemonė gali pajudėti, nukristi nuo atramos ir pan., kas taip pat labai pavojinga aplinkiniams, o ypač žaidžiantiems mažyliams.
Pagal taisykles transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama, kai: išregistruota iš kitos šalies registro, kaip nebeatitinkanti transporto priemonei keliamų reikalavimų; išmontuota sudėtinių dalių naudojimui tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos; supjaustyta į dalis; sunkiai pažeistos pagrindinės transporto priemonės dalys ir remontuoti ekonomiškai nenaudinga; neturi identifikavimo numerio (išskyrus istorines transporto priemones) arba jos savininkas nenustatytas; laikoma nenaudojama pagal paskirtį ir kenkia aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai.
tags: #teismas #naudos #gavejas #neregistruota #transporto #priemone