Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta bendroji procesinė forma turi dvi privalomas stadijas - ikiteisminį tyrimą ir bylų procesą pirmosios instancijos teisme (išskyrus atvejus, kai procesas nutraukiamas tyrimo metu).
Tačiau, siekiant paspartinti baudžiamąjį procesą, sumažinti teisėsaugos institucijų darbo krūvį, valstybės patiriamas išlaidas, sutaupyti proceso dalyvių laiką, įstatymų leidėjas įtvirtino ir dvi supaprastinto proceso formas - teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą ir pagreitintą procesą.
Visgi, šios formos skirtos ne tik proceso efektyvumui didinti. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą supaprastinto proceso tvarka asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai pasitvirtina, gali tikėtis švelnesnės bausmės nei ta, kuri būtų paskirta bylą išnagrinėjus bendra tvarka.
Visų pirma, supaprastinto baudžiamojo proceso taikymo galimybės siejamos su mažesniu nusikalstamų veikų pavojingumu. Pagreitintas procesas gali būti taikomas tik dėl veikų, kurios pagal teismingumą priklauso apylinkės teismui.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso taikymo galimybės šiuo aspektu yra platesnės - ši forma gali būti taikoma dėl visų nusikalstamų veikų, išskyrus tas, už kurių padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo bausmė.
Kita būtina sąlyga supaprastinto baudžiamojo proceso taikymui - bylos aplinkybių aiškumas. Tai reiškia, kad byloje neturi kilti abejonių nei dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nei dėl veiką padariusio asmens, nei dėl veikos kvalifikavimo ar kitų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių.
Svarbu yra ir tai, kad teisę inicijuoti supaprastintą baudžiamąjį procesą turi tik prokuroras.
Kita vertus, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso taikymui būtinas įtariamojo sutikimas - jei šis nesutinka, byla nagrinėjama bendra tvarka.
Kai baudžiamojoje byloje yra keli įtariamieji, būtinas visų asmenų, įtariamų nusikalstamą veiką padarius bendrininkaujant, sutikimas.
Nukentėjusiojo sutikimo nereikalaujama, bet jis turi teisę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Jeigu skundas atmetamas, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas vyksta toliau be nukentėjusiojo dalyvavimo.
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso atveju ikiteisminis tyrimas atliekamas bendra tvarka, bet nėra bendrajai formai įprasto bylos proceso pirmosios instancijos teisme.
Prokuroras, užbaigęs ikiteisminį tyrimą, surašo ne kaltinamąjį aktą, bet pareiškimą teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Šiame pareiškime be kaltinamajam aktui įprastų duomenų, t. y. kaltinamojo asmens duomenų, nusikalstamos veikos aprašymo, taikytino baudžiamojo įstatymo ir duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, turi būti nurodyta ir prokuroro siūloma skirti bausmė bei kaltinamojo nuomonė šiuo klausimu.
Teisėjas, gavęs tokį prokuroro pareiškimą ir nustatęs, kad yra visos sąlygos taikyti šią supaprastinto proceso formą, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę, procesinį sprendimą priima be bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje.
Galimybė apskųsti teismo baudžiamąjį įsakymą įstatyme nėra numatyta.
Kita vertus, kaltinamasis, nesutikdamas su šiuo procesiniu sprendimu, turi teisę kreiptis į jį priėmusį teismą ir reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja, o byla nagrinėjama teisme pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisykles.
Pagreitinto proceso atveju byla teisme nagrinėjama bendra tvarka (su tam tikromis išimtimis), bet nėra įprastos ikiteisminio tyrimo stadijos - ikiteisminis tyrimas arba visai neatliekamas, arba atliekami tik tam tikri veiksmai, kuriuos prokuroras laiko būtinais.
Inicijuodamas šios baudžiamojo proceso formos taikymą prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
Šiame pareiškime turi būti nurodyti kaltinamojo asmens duomenys, aprašyta veika, taikytinas baudžiamasis įstatymas, taip pat išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas, arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje.
Be to, išdėstoma prokuroro pozicija bei kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.
Šis prokuroro pareiškimas, skirtingai nei pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo būti įteiktas kaltinamajam.
Teismas, gavęs tokį prokuroro pareiškimą, nedelsiant arba kitą dieną (bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo) rengia posėdį, kuriame, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, priima sprendimą surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat arba sprendimą surengti bylos nagrinėjimą kitą dieną, jei kaltinamajam reikalingas laikas pasirengti gynybai.
Teisminis bylos nagrinėjimas šiuo atveju vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisykles, o išnagrinėjus bylą priimamas toks pats procesinis sprendimas, kaip ir bendrosios formos atveju - apkaltinamasis arba išteisinamasis nuosprendis, arba nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla.
Bausmės skyrimo aspektu reikšminga yra baudžiamajame įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ir priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį arba priėmęs teismo baudžiamąjį įsakymą bei paskyręs nuteistajam bausmę, tuo pačiu procesiniu sprendimu šią bausmę sumažina vienu trečdaliu.
Tačiau šios taisyklės taikymui būtina dar viena sąlyga - kaltininko prisipažinimas padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Taip pat svarbu žinoti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu negali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Aktualumas ir problemos
Kasmet tarp Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Šių didėja ir nuteistųjų už šio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Bauda yra turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiškai ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškus ar turtinę žalą sukėlusius nusikalstamus veiksmus.
Tačiau, pasak mokslininkų, baudos skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai plačiai naudojama. Dėl to Lietuvos baudžiamojoje justicijoje pastebimas didelis laisvės atėmimo bausmės taikymas.
Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumas - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė orientuojasi ne į asmens kalinimą, o į alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Tokią kryptį taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino nuostatą taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudą, siekiant riboti įkalinimo taikymą.
Tiesa, teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Dažnai vertinamas ne tik kaltinamojo mokumas, t. y. ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Manytina, kad problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais.
Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese.
Baudžiamojo įsakymo ir baudžiamosios bylos skirtumai
Baudžiamasis įsakymas ir baudžiamoji byla yra du pagrindiniai būdai, kaip Lietuvoje baudžiama už įstatyme numatytus nusikaltimus arba baudžiamąsias veikas.
Nors abu šie procesai yra susiję su baudžiamąja teise, jie turi keletą esminių skirtumų.
- Baudžiamasis įsakymas yra paprastintos procedūros teismo sprendimas, kuriuo asmuo baudžiamas už nusikaltimą be visapusiško teismo proceso.
- Baudžiamoji byla yra išsamus teismo procesas, kuriame nagrinėjama asmenų kaltė dėl įtariamo nusikaltimo.
Baudžiamojo įsakymo procedūra yra kur kas paprastesnė ir greitesnė nei baudžiamosios bylos. Ši procedūra dažniausiai pradedama, kai policijos pareigūnas nustato, kad asmuo padarė mažesnę baudžiamąją veiką.
Baudžiamosios bylos procedūra yra daug sudėtingesnė.
Baudžiamojo įsakymo metu priimtas sprendimas paprastai yra bauda arba administracinė sankcija.
Nors baudžiamasis įsakymas ir baudžiamoji byla abu yra susiję su baudžiamąja teise, jie turi keletą esminių skirtumų, susijusių su procedūra, sprendimo pasekmėmis ir apeliavimo galimybėmis.
Skirtumas tarp federalinio teismo ir valstijos teismo
Pavyzdys iš praktikos
Radviliškietis, kuris, būdamas smarkiai neblaivus, vyko apsipirkti į prekybos centrą ir buvo sulaikytas praeivių su visais daromo nusikaltimo įrodymais, teismo skirta bausme neliko patenkintas ir pateikė teismui prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė į kaltinamojo Eimanto Z. atvejį pažvelgė atidžiau.
Vos ant kojų pastovintis vyriškis vairavo ir vėl ruošėsi sėsti už vairo, pastebėjo iš prekybos centro išėjusi pirkėja.
Ji ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kaip liudytoja, papasakojo, kad pastebėjo vidury gatvės stovintį vyrį. Jis svirduliavo, bandė nuo kelio rinkti pabirusias penkias alaus skardines. Nepavykus savo pirkinio susirinkti, vyriškis skardines paspyrė link automobilio.
Šių veiksmų stebėtojai buvo nustebę, kad radviliškietis netrukus automobilį atsirakino, susidėjo į jį alų ir sėdo už vairo, nes akivaizdžiai matėsi, kad jis - neblaivus.
Šis veikėjas šiek tiek pavažiavo atbuline eiga ir būtų važiavęs toliau, jei ne viską stebėjusi moteris, kuri pribėgo prie automobilio ir, filmuodama savo mobiliojo ryšio telefonu, vyrį sulaikė.
Prie pilietiškos moters prisijungė ir kitas praeivis, kuris apie girtą vairuotoją pranešė Bendrojo pagalbos centrui ir stovėdamas laukė, kol į įvykio vietą atvyks pareigūnai.
Po kelių minučių priėjo dar vienas žmogus, kuris iš Eimanto Z. atėmė automobilio raktelius.
Tokie praeivių veiksmai galbūt apsaugojo šį vairuotoją nuo didesnės nelaimės - patekimo į eismo įvykį.
Deja, dėl savo veiksmų Eimantas Z. neteko darbo, nes dirbusiam vairuotoju vyrui buvo atimta teisė vairuoti.
Jam rašytinio proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu buvo skirta bausmė - už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, skirta 40 MGL (2 000,00 Eur) bauda.
Ją radviliškietis būtų turėjęs sumokėti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Eimantas Z. dėl skirtos bausmės kreipėsi į teismą, prašydamas surengti posėdį ir iš naujo įvertinti aplinkybes.
Teisiamasis posėdis surengtas 2021 m. lapkričio 10 d. Jame Eimantas Z. kaltu prisipažino visiškai.
Faktas, kad radviliškietis vairavo, kai jam buvo nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, liko nepaneigtas.
Eimantas Z. teisinosi, kad alkoholį iki įvykio vartojo kelias dienas iš eilės, nes susipyko su drauge.
Tą dieną, kai buvo sulaikytas girtas už vairo, jis išgėrinėjo nuo ryto, tačiau buvo nuėjęs pamiegoti ir atsikėlęs jautėsi normaliai, todėl išdrįso važiuoti į parduotuvę.
Posėdyje vyras nedaugžodžiavo, tik prašė skirti arešto bausmę, nes sumokėti baudos neturi galimybės.
Po padaryto nusikaltimo Eimantas Z. neturi darbo, nes, pasak jo, susirasti darbą be transporto priemonės sudėtinga.
Kaip teigia radviliškietis, jis dabar gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, už kuriuos atlyginimas nėra didelis.
Teismas išklausė kaltinamojo Eimanto Z. motyvus ir priėmė nuosprendį: vietoje anksčiau skirtos 2000 eurų baudos skirti 50 parų arešto bausmę.
Bausmę jis turės atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Pakeista anksčiau skirta baudžiamojo poveikio priemonė - vietoje uždraudimo vairuoti 2 metus šis laikotarpis padidintas iki 3 metų.
Teismo sprendimas konfiskuoti automobilį, jo užvedimo raktelius bei dokumentus, liko tas pats, kadangi automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ir kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.