Temperamentas - tai įgimtas ir santykinai pastovus žmogaus savybių rinkinys, mažai kintantis dėl aplinkos poveikio. Jis nėra tiesiogiai susijęs su asmenybės bruožais, bet gali turėti įtakos jų formavimuisi. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime keturis pagrindinius temperamento tipus: choleriką, sangviniką, flegmatiką ir melancholiką, aptarsime jų savybes, stipriąsias ir silpnąsias puses, bei pateiksime patarimų, kaip geriau bendrauti su kiekvienu iš jų.
Temperamento terminą IV a. prieš Kristų sukūrė Hipokratas. Vėliau E. Kretschmeris ir Williamas Herbertas Sheldonas teigė, kad temperamento ir kūno konstitucija yra tarpusavyje susiję, priklauso nuo paveldimos vidaus sekrecijos liaukų veiklos. I. Pavlovas temperamentą aiškino nervų sistemos savybėmis, teigdamas, kad temperamento tipą lemia jaudinimo ir slopinimo savybių kombinacija. B. Teplovas ir V. Nebylicynas nustatė, kad temperamentą lemia ne viena nervų sistemos ypatybė, bet jų derinys.
Pirmieji dabartinę temperamentų klasifikaciją pateikė graikai, tačiau dabartinis psichologijos mokslas naudojasi rusų fiziologo Ivano Pavlovo teorija. Jis skyrė nervų sistemos 4 pagrindinius tipus, atitinkančius Hipokrato temperamento tipus. Pagal jį, sangviniko psichiniai procesai yra pakankamai stiprūs, jis yra lankstus, t. y. susijaudinimas gana greitai aprimsta. Choleriko reakcijos taip pat stiprios, bet susijaudinus jam daug sunkiau nusiraminti, jis panašus į garvežį, kuris pamažu įsivažiuoja, bet sunkiai sustoja. Flegmatiko psichiniai procesai nėra stiprūs, todėl labiau subalansuoti, jis nelinkęs greitai susijaudinti ar nusiminti.
Keturių temperamentų palyginimas
Tradiciškai skiriami keturi temperamento tipai: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas. Tačiau svarbu pažymėti, kad "gryni" tipai pasitaiko retai - dažniausiai žmonėms būdingas kelių tipų derinys. Vyraujančios temperamento savybės geriausiai išryškėja naujoje aplinkoje, konfliktinėje situacijoje, išgyvenant psichinę įtampą ar stresą. Tik nedaugelis yra gryni nurodytų tipų atstovai, o daugumos žmonių bruožai susimaišę.
Cholerikas: impulsyvumas ir energija
Cholerikams būdingas nestabilumas, jautrumas, impulsyvumas, noras pirmauti, emocionalumas, ekstravertiškumas, judrumas, energija, iniciatyvumas ir principingumas. Šio tipo asmenys yra karštakošiai, greitai užpyksta, sunkiai atleidžia ir nenori pripažinti klaidų. Labai audringai ir perdėtai į viską reaguoja.
Choleriko bruožai:
- Nestabilus
- Jautrus
- Impulsyvus
- Norintis pirmauti
- Emocionalus
- Ekstravertas
- Judrus
- Energingas
- Iniciatyvus
- Principingas
Cholerikai pasižymi dideliu aktyvumu, tačiau jiems sunku valdyti savo elgesį ir išlaikyti pusiausvyrą. Šalia ryžtingumo ir iniciatyvumo, cholerikams gali būti būdingas šiurkštumas, piktumas ir užsispyrimas. Jiems svarbu išsiugdyti "elgesio stabdžius".
Pavyzdys: Aštuoniolikmetė Rūta K., pirmojo kurso studentė, vaikystėje buvo užsispyrusi, nemėgo žaisti su lėlėmis, o su berniukais žaidė karą, futbolą. Ji staigi, energinga, veikli, greitai ir stipriai susijaudina, garsiai kalba, jos judesiai staigūs, o kalboje girdisi įsakymo gaidos. Rūta greitai susiginčija, nemėgsta prisipažinti buvusi neteisi, gana dažnai konfliktuoja su draugėmis ir artimaisiais, o dar daugiau konfliktų pasitaiko šeimoje. Ji ilgai pyksta, energingai ir greitai dirba bei mokosi, nemėgsta monotoniškų namų ruošos darbų, yra aktyvi visuomenininkė, mėgsta ir sugeba vadovauti, gera sportininkė.
Sangvinikas: socialumas ir optimizmas
Sangvinikams būdingas prisitaikymas, judrumas, polinkis juokauti, atsipalaidavimas, energija, emocionalumas, nejautrumas, ekstravertiškumas, nepastovumas ir aktyvumas. Šio tipo asmenys lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos ir naujų žmonių. Greitai supyksta, tačiau geba greitai atleisti. Daugelį dalykų daro dėl naudos sau. Gali įsikalbėti ligą, kurią paskui pats išsigydyti. Tokiems žmonėms padeda įsitikinimai bei principai.
Sangviniko bruožai:
- Prisitaikantis
- Judrus
- Mėgstantis juokauti
- Atsipalaidavęs
- Energingas
- Emocionalus
- Nejautrus
- Ekstravertas
- Nepastovus
- Aktyvus
Sangvinikai yra plastiški ir ekstravertiški, jų reakcijų tempas greitas, o emocinis jautrumas padidintas.
Pavyzdys: Septyniolikmetė Vida L., dešimtos klasės mokinė, yra gyva, judri mergaitė, nuolat judanti pertraukos metu, prieidama prie vienos draugų ar draugių grupelės, čia prie kitos, ir iš karto įsijungianti į pokalbį, bet neilgam. Pamokų metu ji taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge ir sėdinčia už jos mokine, reaguodama į kiekvieną smulkmeną. Atsakinėjant pamokas, mokytojai dažnai prašo ją neskubėti. Vida greitai susidomi pamokos medžiaga, skuba atlikti užduotis, bet kartu nesiliauja domėtis ir aplink sėdinčiais mokiniais. Jos jausmai ir nuotaikos nepastovios. Gavusi nepatenkinamą pažymį, ji labai nusimena, vos neverkia, bet per pertrauką atgauna pusiausvyrą ir pamiršta. Vida turi daug draugų ir pažįstamų, lengvai su jais bendrauja ir yra mėgstama. Ji lengvai adaptuojasi naujoje aplinkoje, mėgsta keliauti, ypač su draugais, patiria daug įspūdžių, kuriuos gyvai ir vaizdžiai pasakoja.
Flegmatikas: ramybė ir pastovumas
Flegmatikams būdingas pastovumas, nejautrumas, užsispyrimas, kryptingumas, nenoras reikšti emocijas, ištvermingumas, vangumas, tingumas, intravertiškumas ir kantrumas. Šio tipo asmenys yra uždari ir lėti, retai reiškia savo emocijas, tačiau yra be galo ištvermingi ir gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų nei kitų temperamentų žmonės. Tokiems žmonėms padeda visapusiška ramybė ir neskubėjimas.
Flegmatiko bruožai:
- Pastovus
- Nejautrus
- Užsispyręs
- Kryptingas
- Nelinkęs į emocijas
- Ištvermingas
- Vangus
- Tingus
- Intravertas
- Kantrus
Flegmatikai pasižymi žemu aktyvumo lygiu ir sulėtintomis reakcijomis. Jie yra kantrūs, ištvermingi ir susivaldantys.
Pavyzdys: Šešiolikmetis Vilius N., 9 klasės mokinys, yra aukštas, stambus, gerai fiziškai išsivystęs, tačiau nejudrus, mažakalbis ir lėtų reakcijų. Jis sėdi paskutiniame suole, yra neaktyvus ir atsakinėja vangiai. Vilius mokosi gerai, bet viską daro lėtai, todėl mokykloje ne viską suspėja padaryti, ko reikalaujama. Pertraukų metu jis nekalbus, pats nekalbina kitų, nemėgsta triukšmingų išdaigų susibūrimų. Jį sunku ir prajuokinti, ir supykinti. Vilius turi mažai draugų, daugiau palaiko ryšį su berniuku, kuris irgi gyvena tame pačiame name. Jis nemėgsta visuomeninės veiklos, domisi ir gerai žaidžia šachmatais.
Melancholikas: jautrumas ir gilumas
Melancholikams būdingas santūrumas, jautrumas, drovumas, neryžtingumas, nerimastingumas, pažeidžiamumas, pasyvumas, nenoras reikšti emocijas, intravertiškumas ir pastovumas. Šio tipo asmenys yra itin jautrūs, jų emocijos labai gilios, tačiau melancholikai jų neišreiškia savo išorėje. Šie žmonės yra labai uždari, nemėgstantys triukšmingų susibūrimų. Dažnai trūksta ištvermės ir pasitikėjimo savimi. Tokiems žmonėms padeda bendravimas.
Melancholiko bruožai:
- Santūrus
- Jautrus
- Drovus
- Neryžtingas
- Nerimastingas
- Greitai pažeidžiamas
- Pasyvus
- Nelinkęs į emocijas
- Intravertas
- Pastovus
Melancholikai pasižymi padidintu jautrumu ir žemu aktyvumu.
Pavyzdys: Penkiolikmetis Vytenis K., 8 klasės mokinys, yra fiziškai išsivystęs vidutiniškai, pabalęs ir nejudrus. Pamokose jis sėdi ramiai, tačiau labai įsitempęs ir sunerimęs. Pakviestas atsakinėti, jis išsigąsta ir nurausta. Atsakinėdamas varžosi, kalba tyliai ir gniaužo rankas. Vytenis labai jautriai reaguoja į pastabas, tačiau ne iš karto. Jis pergyvena ilgai, skausmingai, nemiega ir praranda apetitą. Jam sunku bendrauti su vienmečiais, jis neturi draugų ir yra labai prisirišęs prie motinos. Vytenis mėgsta gamtą, namuose augina paukščius, yra prastos nuomonės apie save ir savo sugebėjimus. Jo siekimai neaukšti - baigti aštuonias klases ir eiti mokytis į profesinę technikos mokyklą.
Temperamento įtaka ir valdymas
Temperamentas turi įtakos individualiam žmogaus gyvenimo stiliui, kuris pasireiškia įvairioje jo veikloje ir elgesyje. Svarbu suprasti, kad nėra "gero" ar "blogo" temperamento - kiekvienas tipas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Kad ir koks būtų nervų sistemos tipas, temperamentas, jis neapibrėžia nei žmogaus dorovės, nei jo socialinio vertingumo. Nėra „gero” ir „blogo” temperamento, o kiekvienas jų tipas turi, kaip minėjome, ir teigiamų, ir neigiamų pusių.
Žinant savo temperamento tipą, galima siekti saviugdos, didinti savo efektyvumą ir lengviau spręsti problemas. Dažnai sakoma: „Šis žmogus kūrybiškas”,“šis agresyvus”, „šis rigidiškas”. Rigidiškumas - tai tendencija išsaugoti savo nuostatas, principus, mąstymo būdą, nesugebėjimas pakeisti požiūrį į vieną ar kitą reiškinį, žmogų ir pan. Žmogaus savimonės vystymasis tartum sustoja apibrėžtoje stadijoje. Toks individualus stilius dažnai būdingas cholerikui, flegmatikui. Kiekvienas jų gali būti aukštos dorovinės kultūros, pasižymėti gražiu, kultūringu elgesiu.
Bendravimo ypatumai su skirtingais temperamento tipais
Tam, kad būtų lengviau suprasti, kaip galima pagerinti santykius su kitu žmogumi, žinant jo temperamento tipą, aptarkime bendravimo ypatybes su kiekvienu iš jų.
- Su choleriku: Būkite nuolaidūs, neimkite visko į širdį, atsižvelkite į jam pavojingas situacijas ir jų venkite. Nespauskite choleriko, ypač darbo reikalais.
- Su sangviniku: Būkite pasiruošę jo paviršutiniškumui, tačiau suteikite jam antrą galimybę. Nepamirškite, kad jam būtini įspūdžiai ir nauji potyriai.
- Su melancholiku: Venkite garsių garsų, riksmų, ekstremalių situacijų ir pramogų. Nekritikuokite, nebauskite ir nesukelkite nepasitikėjimo. Pristatykite naujus žmones palaipsniui ir atsargiai.
- Su flegmatiku: Būkite kantrūs ir suteikite jam pakankamai laiko pagalvoti naujose situacijose. Nesitikėkite efektyvumo ir greičio, taip pat emocinių reakcijų. Atminkite, kad jam svarbiausia verslas.
Vairuotojai cholerikai labai puikiai jaučia automobilio dinamiką, tačiau 3 atvejais iš 5 suklysta stabdydami ir pasirinkdami saugų atstumą. Flegmatikai jaučiasi nepatogiai, kai reikia važiuoti didesniu greičiu, tačiau jie retai nepateisintai rizikuoja savimi ar savo automobiliu. Sangvinikai pasižymi dideliu darbingumu ir energija. Sangvinikui tinkamiausias - kintantis važiavimas, nes tada jam nuolat tenka spręsti įvairias užduotis. Klaidų vairuodami jie taip pat daro daugiau negu kitų temperamentų vairuotojai. Melancholikai jautriausiai reaguoja į išorės trukdžius. Žmogaus saugumas labai daug priklauso nuo nuotaikos. Labai svarbu suprasti ir įvertinti savo nuotaiką, savijautą, santykius su aplinkiniais, tai yra nustatyti „saugumo priešus“ ir išmokti su jais susitvarkyti.
Daugeliui vairuotojų mažiausias šalia važiuojančio asmens neapdairumas kelyje sukelia agresijos priepuolį. Jeigu toks vairuotojas turi labai mažai laiko ir jam reikia važiuoti iš taško A į tašką B, tai išgirsite ne vieną riebų žodelį ar epitetą. Juos papildo daug sakantys gestai, mirksintys žibintai ir nuolat maigomas klaksonas. Psichologai pasakojo apie vieną simpatišką moterį, kuri prisipažino labai mėgstanti vairuoti, tačiau nesugebanti kontroliuoti savo elgesio ir kalbos, kai bendrame mašinų sraute pastebi kitų vairuotojų klaidas. Pirmiausia jai buvo pasiūlyta išbandyti psichologinį būdą, susijusį su sąvokų pakeitimu. Kaskart kritinėje situacijoje vietoj keiksmažodžių srauto kaltininko adresu pasakyti iš anksto pasiruoštą frazę, kupiną teigiamų emocijų, pavyzdžiui: „Myliu tave labiau už viską“. Poveikis buvo didesnis negu tikėtasi. Po kelių dienų intonacija tapo draugiška, o po dviejų savaičių pastebėtas stulbinamas dalykas: pasirodo, kad mandagumas ir taktas kelyje taip pat lengvai užkrečia aplinkinius kaip ir agresija.
Pirmiausia būtina optimizuoti aplinkos suvokimo ir priėmimo procesą. Žinoma, kad maždaug 90 proc. informacijos vidutinis sveikas žmogus gauna per akis, 6 proc. - per ausis, o 4 proc. - liesdamas ir suvokdamas. Pirmiausia važinėkite mašinoje be muzikos ir nesikalbėkite su keleiviais, langą praverkite, kad geriau girdėtųsi pravažiuojančių mašinų keliamas garsas, galimas stabdžių cypimas ar matytumėte spec. tarnybų mašinų žvyturėlius. Išmokite intuityviai bendrame sraute išskirti mašinas, kurioms reiktų skirti daugiau dėmesio. Tikrai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. Tereikia išmokti stebėti aplinką.
Kiekvienas moka sukurti daugmaž tikslią pirmo atsitiktinai sutikto asmens charakteristiką: pagal drabužius, eiseną, veido išraišką, elgesį. Galima ne tik nuspėti jo socialinį statusą, bet ir atspėti, kaip jis nusiteikęs jūsų atžvilgiu. Automobilis - savotiškas papildomas vairuotojo apvalkalas, jo „viršutiniai rūbai“.
