Diskusijos apie elektromobilių poveikį aplinkai yra itin aktualios, tačiau dažnai kelia daug klausimų ir prieštaringų nuomonių. Nors elektromobiliai pristatomi kaip ekologiška alternatyva tradiciniams automobiliams, svarbu suprasti visą jų gyvavimo ciklą ir poveikį, pradedant gamyba ir baigiant utilizavimu.
Elektromobilių gamybos iššūkiai
Vokietijoje atlikta studija kelia abejonių dėl elektromobilių ekologijos, teigdama, kad jų gamybos procesas, ypač baterijų gamyba, išskiria didelį kiekį anglies dvideginio. Ši studija, remdamasi Ifo universiteto tyrimu, pabrėžia, kad gaminant elektrinių automobilių baterijas vis dar naudojamas iškastinis kuras, pavyzdžiui, anglis. Dėl šios priežasties, skaičiuojant ir baterijų gamybos procesą, elektromobiliai gali išskirti 11-28 proc. daugiau anglies dvideginio nei dyzeliniai automobiliai per visą jų eksploatavimo laikotarpį. Anglies dvideginis taip pat išskiriamas gaminant elektros energiją, naudojamą elektromobilių įkrovimui.
Studijos autoriai pateikia konkrečius skaičius: vienos „Tesla Model 3“ baterijos gamybai, įskaitant litio, kobalto ir mangano gavybą bei perdirbimą, į atmosferą patenka 11-15 tonų anglies dvideginio. Jei numatysime, kad automobilis per 10 metų nuvažiuos apie 150 tūkst. kilometrų, tai vidutiniškai sudaro 73-98 g/km.
Priešinga medalio pusė: elektromobilių privalumai
Kita vertus, Aplinkos apsaugos institutas dalijasi visiškai priešinga informacija. Remiantis instituto pranešimu, jau dabar Europoje tipinis elektrinis automobilis per visą savo gyvavimo ciklą gamina mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų, palyginti su benzinu ar dyzelinu varomais varikliais. Nors elektromobilių gamybos metu teršalų išmetama daugiau, tai didžiąja dalimi kompensuoja mažesnis teršalų kiekis eksploatacijos metu. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje teigiama, kad elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atsižvelgiant į dabartines ES naudojamas energijos rūšis ir visą transporto priemonės gyvavimo ciklą, yra apie 17-30 proc. mažesnis nei benzinu ir dyzelinu varomų automobilių.
Prognozuojama, kad iki 2050 metų tipinės elektrinės transporto priemonės taršos emisija per visą jos gyvavimo ciklą gali sumažėti bent 73 procentais. Svarbus privalumas yra ir tai, kad elektrinės transporto priemonės yra visiškai neteršiančios vietos oro kokybei keliuose, nes jų išmetamųjų teršalų kiekis yra nulinis. Nors elektrinis transportas, kaip ir kiti automobiliai, išmeta kietąsias daleles dėl padangų ir stabdžių kaladėlių dėvėjimosi, bendras poveikis aplinkai yra žymiai mažesnis.
Be to, perėjimas prie elektrinių transporto priemonių ženkliai mažina triukšmą, ypač miestuose, kur automobilių greitis dažnai būna mažas, o eismas intensyvus. Tai prisideda prie tylesnės ir malonesnės miesto aplinkos.
Poveikis klimato kaitai, oro kokybei ir ekosistemoms
Europos aplinkos agentūros ataskaitoje detaliai apžvelgiamas elektrinių automobilių poveikis klimato kaitai, oro kokybei, triukšmui ir ekosistemoms, lyginant juos su įprastiniais automobiliais. Nors vertinant bendrą poveikį, elektriniam transportui jis gali būti mažiau palankus, jei atsižvelgtume į gamybos poveikį ekosistemoms ir naudojamas toksiškas medžiagas, daugiausiai įtakos turi vario, nikelio ir kitų kritinių žaliavų gavyba bei perdirbimas. Tačiau šis poveikis gali būti žymiai sumažintas taikant žiedinės ekonomikos principus, skatinant pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, ypač baterijų.
Kaip pažymi Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, Lietuvoje transporto priemonių tarša vis dar yra didelė dėl nepakankamai plačiai naudojamo elektrinio transporto. Efektyvus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas, tinkamas neeksploatuojamų transporto priemonių tvarkymas, pakartotinis dalių naudojimas ir toksiškų medžiagų perdirbimas galėtų žymiai pagerinti aplinkosaugos rodiklius.
Inside Tesla's Battery Recycling: From Old EVs to New Power Cells
Transporto sektoriaus tarša ES
Naujausi Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad nuo 2014 metų transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES nuolat auga. Preliminariais skaičiavimais, 2017 metais ES transporto išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 1990-aisiais, padidėjo 28 procentais. Transporto sektorius išlieka svarbiu oro taršos šaltiniu, ypač dėl kietųjų dalelių ir azoto dioksido, bei yra pagrindinis Europos aplinkos triukšmo šaltinis.
| Transporto priemonė | CO2 emisija (g/km) per gyvavimo ciklą* | Kiti teršalai |
|---|---|---|
| Elektromobilis (gamyba + naudojimas) | Mažesnė nei 73-98 g/km (priklausomai nuo baterijos gamybos ir energijos šaltinių) | Nulinė keliuose (išskyrus kietąsias daleles iš padangų ir stabdžių) |
| Dyzelinis automobilis (gamyba + naudojimas) | Didesnė nei elektromobilio | Didelis kiekis (NOx, kietosios dalelės ir kt.) |
| Benzininis automobilis (gamyba + naudojimas) | Didesnė nei elektromobilio | Didelis kiekis (CO2, NOx, kietosios dalelės ir kt.) |
*Pastaba: Šie duomenys yra apytiksliai ir gali skirtis priklausomai nuo konkretaus modelio, gamybos technologijų, energijos šaltinių naudojimo ir eksploatavimo sąlygų.