C6
Menu

Vairuotojo reakcijos laiko svarba ir įtaka saugumui kelyje

Teisingas stabdymo ir sustojimo kelio supratimas bei gebėjimas įvertinti praktinėmis aplinkybėmis yra ypatingai svarbus vairavimo saugumui užtikrinti. Aptarkime, ką reiškia šios sąvokos ir ką būtina žinoti siekiant užtikrinti saugų stabdymo ir sustojimo laiką.

Automobilio stabdymo kelias - tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžius, iki visiško sustojimo. Pagal šį rodiklį taip pat nustatomas automobilio saugumas.

Automobilio sustojimo kelias - tai atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį, iki visiško automobilio sustojimo.

Reakcijos laikas - tai atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo tos akimirkos, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki stabdžių pedalo paspaudimo.

Taigi, stabdymo kelias priklauso nuo techninių ir aplinkos aplinkybių, o sustojimo kelias papildomai apima ir vairuotojo reakcijos laiką į kliūtį kelyje.

Stabdymo kelio ir sustojimo kelio formulės

Stabdymo kelias ≈ (pradinis greitis / 10)²

Pradinis greitis yra pradinis transporto priemonės greitis kilometrais per valandą (km/h). Ši supaprastinta formulė yra skirta tam, kad jos pagalba būtų galima apytiksliai apskaičiuoti tipinės lengvosios transporto priemonės stabdymo kelią metrais įprastomis kelio sąlygomis.

Dar viena sustojimo kelio formulė, tai AASHTO pateikta formulė:

S = (0.278 T V) + V² / (254 * (F + G))

  • S - sustojimo kelias (metrais)
  • T - vairuotojo reagavimo/reakcijos laikas (sekundės)
  • V - automobilio greitis (km/h)
  • F - trinties koeficientas tarp padangos ir kelio. Sausai kelio dangai - 0.7, šlapiai - tarp 0.3 ir 0.4
  • G - kelio nuolydis, išreikštas dešimtainiu tikslumu. Jis teigiamas važiuojant į kalną ir neigiamas važiuojant žemyn

Visgi, nepamirškite, kad net ir atsižvelgus į formules, realus stabdymo kelias gali skirtis dėl tokių veiksnių, kaip:

  • kelio sąlygos,
  • transporto priemonės,
  • padangų būklė,
  • padangų tipas,
  • vairuotojo reakcijos laikas.
Grafikas, iliustruojantis stabdymo ir sustojimo kelio skirtumą priklausomai nuo greičio ir reakcijos laiko

Kodėl svarbu suvokti stabdymo kelio atstumą?

Išvengsite susidūrimų. Žinant savo transporto priemonės stabdymo kelią, galėsite išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir sumažinti avarijos riziką. Taip pat, esant intensyviam eismui staigiai stabdant į jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantis automobilis. Stabdymo ir sustojimo kelio suvokimas ypač svarbus važiuojant greitai, nes padidinus važiavimo greitį pailgėja kelias nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos laiką, stabdymo kelias ir pailgėja sustojimo kelias.

Žinios apie stabdymo kelią tampa ypač svarbios esant nepalankioms oro sąlygoms, nes kelio danga gali tapti slidi.

Vairuotojo reakcijos laikas: įtaka ir tyrimai

Draudimo bendrovės BTA ekspertai įspėja, kad stiprus negalavimas vairuojant transporto priemonės valdytojo budrumą bei reakcijos laiką kelyje sumažina it išgėrus. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklėse aiškiai pabrėžta, kad susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, vairuoti draudžiama.

„Mūsų šalyje šiuo metu daug kalbama apie neblaivios visuomenės problemą. Draudimo bendrovė fiksuoja daug eismo įvykių dėl išgėrusių asmenų neatsargumo. Tačiau pamirštame dar vieną didelę eismo įvykių „kaltininkę“ - ligą. Šią avarijų priežastį dauguma vairuotojų bei kelių eismo taisyklių sergėtojų neretai ignoruoja ar jos negali sukontroliuoti. Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. A. Žiukelis pastebi, kad policija girtus ar apsvaigusius vairuotojus gali patikrinti ir nubausti, tačiau sergančio žmogaus sudrausminti jie praktiškai negali. Todėl patys vairuotojai turėtų būti sąmoningi bei nekelti pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Staiga stipriai sunegalavus neretai galima paprašyti kolegų ar draugų, kad parvežtų namo arba bent jau parvairuotų automobilį, galų gale, galima vieną kartą grįžti namo taksi.“

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė atkreipia dėmesį, kad yra ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių yra ribojama teisė vairuoti. Be to, pasak Mildos Seibutienės, svarbu, kokiai vairuotojų grupei priklauso transporto priemonių valdytojai: ar vairuoja individualią transporto priemonę, ar vežioja keleivius. Medikės teigimu, nederėtų vairuoti ir po trumpalaikių sveikatos sutrikimų, kol neatsistatė įprasta paciento būklė. Po refrakcinių operacijų, ausų operacijų, epilepsijos priepuolio, sąmonės sutrikimo epizodo pagal nurodymus nevertėtų sėsti už vairo nuo 6 mėnesių iki 2 metų.

„Jei pajutote mirgėjimą akyse arba pradėjo svaigti galva, sutriko periferinis matymas, pradėjo tirpti rankų, kojų galūnės, staiga sutriko koordinacija, pajutote stiprų prakaitavimą ar silpnumą bei stiprų galvos skausmą ir pykinimą, prie vairo griežtai nesėskite, o jei vairuojate, kuo greičiau sustokite šalikelėje“, - įspėja gydytoja M.

Medikei antrina ir BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, pasak jo, vairuotojų neatsakingumo priežastis dažnai slypi jų požiūryje: „Aš juk toli nevažiuosiu, čia pat tik iki namų. Todėl nieko baisaus nenutiks.“ Tokia pačia logika vadovaujasi ir neblaivūs vairuotojai. Visai neseniai Lenkijoje 30 metų vilkiko vairuotojas iš Lietuvos kelyje prarado sąmonę ir sukėlė didelį eismo įvykį. Nevaldomas vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir rėžėsi į atvažiuojančius lengvuosius automobilius.

Infografika, lyginanti vairuotojo reakcijos laiką esant skirtingoms sąlygoms (alkoholis, nuovargis, amžius)

Galbūt jums atrodo, kad esate pašėlusiai geras vairuotojas, o jūsų reakcija prie vairo - pavydėtina. Tačiau gali būti taip, kad atlikus šį testą, jūsų kompiuterio ekrane įsižiebs užrašas „Jūsų reakcija - kaip 85-mečio“ arba dar kas nors siaubingesnio. O gal priešingai? Įsitikinti savo reakcijos aštrumu ir identifikuoti savo amžių pagal reakcijos laiką kelyje galite išmėginę šį trumpą ir labai paprastą testą.

Testą atlikti labai paprasta. Spustelėję žalią mygtuką ekrane, atsidursite vaizdinėje aplinkoje, kur imituojamas važiavimas užmiesčio keliu. Jūsų užduotis - kuo greičiau paspausti bet kurį klaviatūros klavišą, vos tik pamatysite raudoną šešiakampį ženklą STOP, kuriame vietoj baltų raidžių - balta plaštaka.

Kaip sekėsi? Ar pavyko pademonstruoti jaunuolio reakciją pirmu mėginimu? Nesudėtingą testą sukūrę specialistai pastebėjo, kad geresne reakcija šiame žaidime pasižymi kairiarankiai, o vyrai „stabdžių“ klavišus spusteli greičiau už moteris.

Atlikus testą (jis trunka iki 10 sekundžių), ekrane pasirodo jūsų rezultatas - amžius pagal reakcijos laiką kelyje pasirodžius kliūčiai ar įspėjimui. Rezultatai buvo standartizuoti pagal rezultatus 2 tūkst. žmonių, kurių amžius - 18 m. ir vyresni.

Įdomu tai, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog vyresnių žmonių reakcijos laikas išties ilgesnis, todėl vyresni vairuotojai tikrai turi būti itin atidūs kelyje.

„Gavome reakcijos laiko ir amžiaus kreivę - į šį skirstinį įterpiamas ir jūsų gautas reakcijos laikas, - paaiškino žaidimą-testą pristačiusios bendrovės atstovas.

Gauti duomenys byloja, kad vairuotojo dėmesio koncentraciją lemia daug veiksnių. Pavyzdžiui, vairuojančių asmenų reakcija būna apie 10 proc. geresnė nei nevairuojančių. Iki 20 proc. geresnius rezultatus demonstravo ir tie, kurie naktį prieš testą miegojo ne mažiau nei 8 valandas.

Taip pat paaiškėjo, kad geriausias reakcijos laikas - asmenų, kurių vairavimo stažas yra 1-2 metai. Jų reakcijos laikas - iki 391 ms. Šios amžiaus grupės reakcija už vairo buvo 27 proc. geresnė už ką tik vairuotojo teises įgijusių asmenų reakcijos rezultatus.

Paradoksalu, tačiau vairuotojai, prie vairo sėdantys tik kartą per savaitę, reagavo geriau už kasdien ir daug vairuojančius asmenis.

Alkoholinius gėrimus dažnai vartojantys asmenys (išgeriantys po 31-40 alkoholio vienetų per savaitę), į raudoną ženklą kelyje reagavo gerokai lėčiau už alkoholio nevartojančius arba vartojančius labai retai.

Vairuotojų, per dieną išgeriančių 1-5 puodelius kavos ar arbatos, reakcija prie vairo buvo geresnė už tų, kurie vengė kofeino. Štai 1-2 puodelius kavos ar arbatos išgeriančių žmonių reakcijos laikas - 487 ms, o visai kavos ar arbatos negeriančių žmonių reakcija siekė 538 ms.

O lyčių iššūkio mūšyje pergalę šventė vyrai: jų reakcijos laikas - 547 ms, o moterų - 566.

Automobilio paruošimas važiuoti

Pasiruošimas važiavimui ir automobilio stabilumas

Prieš pradėdami važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas.

Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti. Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.

Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.

Automobilio stabilumas

  1. Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras.
  2. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta.
  3. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
  4. Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
  5. Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje.
  6. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
  7. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas.
  8. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai.
  9. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
  10. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
  11. Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai.
  12. Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę.
  13. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį kooreguoti vairu.
  14. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
  15. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
  16. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
  17. Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
  18. Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
  19. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.
  20. Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
  21. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
  22. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
  23. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga.
  24. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.
  25. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.

Važiavimas posūkyje

  1. Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės.
  2. Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesne vilktis - tuo daugiau).
  3. Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai ( priekaba ), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
  4. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.

Stabdymas

  1. Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo.
  2. Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo.
  3. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.
  4. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.
  5. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
  6. Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo.
  7. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
  8. Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
  9. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
  10. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
  11. Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
  12. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.
  13. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
  14. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
  15. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
  16. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio.
  17. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
  18. Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Schema, iliustruojanti stabdymo kelio ir sustojimo kelio komponentus

Vairuotojo reakcija, savijauta, rekomenduojami veiksmai

  1. Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų.
  2. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja.
  3. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
  4. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja.
  5. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
  6. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
  7. Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų.
  8. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
  9. Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.
  10. Artėjant prie lygiareikšės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
  11. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
  12. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pamato aplenktą automobilį.
  13. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
  14. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
  15. Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
  16. Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu.
  17. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
  18. Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas.
  19. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
  20. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
  21. Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
  22. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).

Važiavimas tamsiu paros metu

  1. Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.
  2. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sutojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
  3. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
  4. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.

Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.

Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.

Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.

Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.

Saugi distancija. Važiuojant 100km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t. y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.

Lenkimas. Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

Schema, iliustruojanti aklojoje zonoje esančius objektus ir kaip jų išvengti

tags: #testai #vairuotojui #reakcijos #laikas