Vaikas yra jautrus ir pažeidžiamas, todėl neigiamas aplinkos poveikis gali jį paveikti visam gyvenimui. Šeima yra pirmoji ir svarbiausia aplinka, kurioje vaikas mokosi, auga ir vystosi. Tačiau šeimoje kylantys konfliktai, nesutarimai, o ypač smurtas, gali turėti itin neigiamų pasekmių vaiko psichologinei sveikatai ir raidai.
Šis darbas yra skirtas analizuoti vaikų baudimo psichologinį poveikį, šeimos funkcijas ir jų įtaką vaikui, skirtingus konfliktų šeimoje tipus, jų priežastis ir pasekmes vaikui.
Šeimos funkcijos ir jų įtaka vaikui
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis teigia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeima yra vieta, kur žmogus susipažįsta su gyvenimu ir jo socialine dimensija, taip pat vieta, kur stiprūs emociniai ryšiai yra svarbūs.
Šeimos funkcijos suprantamos kaip sutuoktinių ar kitų jos narių (vaikų, senelių) poreikių tenkinimas ir pareigų vienų kitiems atlikimas. Bendriausia šeimos funkcija yra laimės siekimas.
Pagrindinės šeimos funkcijos:
- Žmonių giminės tęsimas: Vaikų gimdymas stiprina šeimą ir tautą, praturtina jos narių dvasinius ryšius. Tėvai per savo vaikus pažįsta gyvenimą giliau ir pilniau.
- Vaikų auginimas, socializacija ir auklėjimas: Ši funkcija patenkina emocinius motinystės ir tėvystės poreikius bei visuomenės reikmes. Auklėjimo tikslas - ugdyti harmoningą asmenybę, Lietuvos pilietį, patriotą.
- Ūkinė ekonominė funkcija: Ji susijusi su šeimos materialinių poreikių tenkinimu, buities tvarkymu. Šeimoje vaikai mokosi darbštumo, pareigingumo ir taupymo.
- Rekreacinė funkcija: Tai laikas, skirtas turiningam poilsiui, fizinių ir dvasinių jėgų atstatymui. Šeima padeda sumažinti vidinius konfliktus ir psichinę įtampą.
- Komunikacinė (bendravimo) funkcija: Tai šeimos bendravimas, patirties keitimasis, palaikant ryšius vieni su kitais. Svarbus yra dialogas, tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas.
- Reguliuojančioji funkcija: Šeima kontroliuoja jos narių emocijas ir elgesį, skatina priimti visuomenės vertybes.
- Seksualinių poreikių tenkinimas: Sveikas seksualinis gyvenimas praturtina sutuoktinius, mažina nervinę įtampą ir stiprina draugystės jausmą.
Šeima yra tobuliausias vaiko auginimo institutas. Tėvai, atlikdami savo funkcijas, daro didžiulę įtaką vaiko socializacijai, dorovinei ir dvasinei kultūrai, elgesiui bei vertybinėms orientacijoms. Šeima padeda įveikti vienišumą, nerimą, atstatyti emocinę pusiausvyrą.
Konfliktai ir nesutarimai šeimoje
Konfliktas - tai priešingų jėgų sąveika, susidūrus nesuderinamiems motyvams, interesams ar nuomonėms. Santuokinis bendravimas yra intensyvus, todėl jame neišvengiamai kyla konfliktai.
Konfliktai šeimoje gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuomonių skirtumo, nepakantumo kito nuomonei, menkų buitinių ginčų, kurie virsta nuolatiniais barniais. Niekas neapdraustas nuo nesėkmių, nelaimių, jaudulio. Pats atėjimas į šį pasaulį tiek motinai, tiek kūdikiui yra nemenkas stresas ir taip tęsiasi visą gyvenimą - kiekvienas žmogus su juo susiduria.
Vaikui nuolat girdint barnius šeimoje jam klojami neigiamo patyrimo pamatai į ateitį. Jiems niekas nedingsta be pėdsako: konfliktai bei nesutarimai, girtavimas šeimoje - visa tai gali būti tolesnių nesėkmių šaltinis.
Smurtas prieš vaikus: psichologinis ir emocinis poveikis
Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas ir didžiulė socialinė bei visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusiojo veiksmai ar neveikimas, sukeliantis žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Smurto rūšys:
- Fizinė prievarta: Tyčiniai veiksmai, sukeliantys skausmą (mušimas, stumdymas, deginimas ir kt.).
- Seksualinė prievarta: Suaugusiojo veiksmai, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
- Emocinė prievarta: Vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, ribojant socialines sąveikas. Tai apima tiek veiksmus prieš vaiką (žodinės agresijos atakos), tiek neveikimą (emocinis atstūmimas, užuojautos nesuteikimas).
Dažnai vaikas patiria ne vieną smurto rūšį vienu metu. Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio.
Rėkimas ant vaikų priskiriamas prie emocinės prievartos. Nors tėvai gali manyti, kad rėkimas yra efektyvi auklėjimo priemonė, ilgalaikėje perspektyvoje tai neskatina tinkamo elgesio ir sukelia daug negatyvių pasekmių: vaikas pradeda tinkamai elgtis iš baimės, o ne vidinės motyvacijos; konfliktuose pradeda spręsti problemas rėkimu; tampa pasyvus, stokoja savarankiškumo ir iniciatyvumo; mažiau pasitiki savimi ir kitais; mažėja jo kūrybiškumas; auga nerimastingumas.
Vaikystėje patirto smurto pasekmės
Vaikystėje patirtas smurtas gali turėti ilgalaikių pasekmių visam gyvenimui. Vaikas, nuolat patiriantis žalojantį elgesį iš artimiausių žmonių, susikuria iškreiptą pasaulio vaizdą, kad pasaulis yra neprognozuojamas ir grėsmingas.
Trumpalaikės pasekmės:
- Fiziniai sužalojimai.
- Emociniai padariniai (baimė, liūdesys, pyktis).
Ilgalaikės pasekmės:
- Savivertės problemos: Sunkumas priimti save, savo jausmus, nemylėti savęs.
- Tarpasmeniniai santykiai: Išmokstamas smurto ir išnaudojimo modelis, polinkis tapti auka arba smurtautoju.
- Jausmų izoliacija, disociacija, išstūmimas: Vaikai tampa „nejautrūs“ skausmui, „pabėga“ iš traumuojančios situacijos, „pamiršta“ įvykius.
- Elgesio sunkumai: Agresyvumas, padidintas aktyvumas, socialinė atskirtis.
- Kognityvinės funkcijos ir mokymosi sunkumai: Ypač kalbos raidos sutrikimai, gebėjimo koncentruoti dėmesį problemos, žemesni akademiniai pasiekimai.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Ilgalaikės psichologinės reakcijos į trauminius įvykius.
- Depresija, nerimo sutrikimai ir savižudybės: Padidėjęs polinkis į savižudišką elgesį.
- Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla: Patirtas smurtas tampa rizikos veiksniu smurto naudojimui ir nusikalstamam elgesiui.
Svarbu suprasti, kad vaiko patirtis tampa reikšminga ne tik tada, kai jis pats patiria fizinį ar seksualinį smurtą. Emocinis smurtinės aplinkos poveikis vaikui yra pakankamas pagrindas laikyti jį nukentėjusiuoju.
Greitas traumos patikrinimas – vaiko apklausa
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visus kasdienio funkcionavimo aspektus ir sutrikdo normalią vaiko raidą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir suaugus, sukurdami nesibaigiantį smurto ratą.
Tinkama ir laiku suteikta specialistų pagalba padeda vaikui greičiau ir sėkmingiau įveikti patirtos prievartos pasekmes. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko pasikeitusį elgesį, atsiradusias baimes, savivertės problemas ar vengimą bendrauti. Tai signalai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Alternatyvūs auklėjimo būdai, tokie kaip natūralios pasekmės, aiškios taisyklės, pokalbiai ir jausmų aptarimas, padeda ugdyti vaiką be pykčio ir smurto. Svarbu mokytis susivaldyti „karštose“ situacijose, pasitelkiant ramybę, empatiją ir tvirtumą.
tags: #tevas #nebendrauja #su #vaiku #bauda