Kursai giedojai man rasotais paryčiais... Tai buvo prieš dvidešimt su viršum metų... Kuklioje pilko dviaukščio namelio palėpėje, prie lovos, ant margo iš skudurėlių numegzto grindų kilimėlio parietusi po savimi kojas sėdėjo jauna mergaitė ir užsigulusi godžiai skaitė ant lovos padėtą storą knygą keistu pavadinimu "Poezijos pilnatis".
Mergaitė ką tik buvo atvažiavusi iš kaimo į Universitetą. Ji kas rytą lėkdavo į paskaitas, kurių dalis jai buvo baisiai nuobodios, dvokiančioje blyninėje ką nors užkąsdavo, mėgdavo su draugėmis bendrabučiuose keptis bulves su lašinukais, baisiausiai norėjo būti mylima ugninga meile, kurią perkirsti gali tik mirtis, pati rašė eilėraščius, jų niekam nerodydama.
Naktimis ji ištisai neišsimiegodavo, tai tąsėsi nuo pačios vaikystės,- užsimerkusi ji tuoj imdavo regėti įvairiausius niekada tikrovėje nematytus vaizdus, svetimus kraštus, net praeitus, kaip ji suprato, amžius. O pastaruoju metu ji vis bėgdavo ir bėgdavo, vos tik sumerkia akis, raudonų plytų gotikinėmis menėmis apsirengusi baltu nuotakos rūbu su šydu ant veido. O paskui stovėdavo rūmų šone įrengtoje koplyčioje smarkiai plakančia širdim greta savo mylimojo, kurio, deja, niekad gyvenime neregėjo, o taip pat ir vizijose nebuvo leista išvysti,- vos tik ji pasukdavo galvą,-jis tuoj ištirpdavo ore.
Nedidelio namelio sienos drebėjo nuo pravažiuojančių sunkvežimių. Jos aksominių savo kojų nesušlapo... Mergaitė skaitė, rydama gerklėje susidariusį kamuolį. Ji pamiršo, kad reikia eiti į paštą pasiimti mamos siuntinio su obuoliais, rūkytais lašinukais, uogiene pamiršo, kad artėja koliokviumas iš Dekamerono, kurio ji dar nebuvo skaičiusi. Kamuolys jos gerklėje atsirado nuo žodžių, kurie šioje knygoje pynėsi į tokius nenusakomo švelnumo, šviesos ar skausmo junginius... Iksas... Supranti. Tartum taškas ant i.
Namelio sienos liovėsi virpėti, pamažu rimo pravažiuojančių mašinų gaudesys. Temo... Mes neturime baltų avių bandos... Mergaitė ištiesė ranką ir paspaudė toršero mygtuką. Ji nejuto svetimos virtuvės kvapų, sklindančių per ploną lentinę sieną. Ji negirdėjo žingsnių girgždančiais laipteliais nei kaimynų vaikų verksmo. ...Baltas baltas kaip vyšnios viršūnė...
Jos širdis Jau buvo begalinė. Toj begalinėj širdy, Įgavusi aiškų pavidalą, sklandė skaidri žmogaus būties kančia. Klarneto muzika liejosi virš žilojo Pacifiko ošimo, virš violetinėje sutemoje sustingusių kranto palmių, kurios irgi yra pažinusios emigracijos dalią. Nesutepta ir šventa ramybė prie viešpaties kojų laukia, bet ją reikia pasiekti. Mergaitės kojos nutirpo nejudėdamos. Ir gyvenimo psalmę aš giedu kančioj ir mirty.
Mergaitės skruostais ašaros ritosi nesustodamos. Skausmo, vilties ir meilės žodžiais didžioji Poezija nusileido į ją, ir ji aiškiai suprato, kad po šios nakties mažyčiame nuomotos palėpės kambarėlyje nebegalės būti tokia, kokia buvo iki šiol. Nuodinga, apvagianti sielą tikrovė pasirodė jai visu savo pavidalu, bet kartu atsirado ir nenusakomos šviesos versmė, kuri, mergaitė žinojo,- jos nebeapleis visą gyvenimą suteiks jėgų, gaivins ją ir gydys.
Ta mergaitė - buvau aš. Po dvidešimt metų tolimame Los Angeles mieste, po sekmadienio mišių parapijos bažnyčioje virpančia širdimi priėjau prie Poeto, bijodama tik vieno,- o gal jis nepanorės kalbėti su nepažistama tautiete?.. Jis apkabino mane.
Šiandien Bernardas Brazdžionis, ištikimiausias tautos sūnus, grįžta į Lietuvą kartu su savo poezija. Jo kūrybai tikrai bus skiriami išsamūs tyrinėjimai. Bet man jie nebepasako daugiau negu pasakė pati Poezija tą vakarą prieš dvidešimt su viršum metų tokio slapto ir šviesaus susitikimo valandą.
Vidmantė Jasukaitytė
Autoriaus sudaryta iš rinkinių:
- BALTOSIOS DIENOS .................... Biržai, 1926. 16 psl. Eilės, rašytos prieš 1928 m.
- AMŽINAS ŽYDAS ......................... Kaunas, 1931. 128 psl., 117 eil.
- KRINTANČIOS ŽVAIGŽDĖS ....... Kaunas, 1933. 78 psl., 58 eil.
- ŽENKLAI IR STEBUKLAI ............. Kaunas, 1936. 96 psl., 37 eil.
- KUNIGAIKŠČIŲ MIESTAS ............ Kaunas, 1939, 1940. 126 psl., 40 eil.
- IŠ SUDUŽUSIO LAIVO .................. Kaunas. 1943. 80 psl., 36 eil., 200 egz.
- ŠAUKIU AŠ TAUTĄ ...................... Kaunas, 1941. 48 psl., 29 eil., 300 egz.
- VIEŠPATIES ŽINGSNIAI ............... Kaunas, 1943. 75 eil. liko spaustuvėj.
- SVETIMI KALNAI ......................... Ravensburgas, 1945. 154 psl., 190 eil.
- ŠIAURĖS PAŠVAISTĖ .................. Vurcburgas, 1947. 72 psl., 38 eil.
- DIDŽIOJI KRYŽKELĖ ................... Čikaga, 1952. 112 psl., 55 eil.
- VIDUDIENIO SODAI .................... Los Andželas, 1961. 126 psl., 82 eil.
- VAIDILA VALIŪNAS ..................... Los Andželas, 1982. (iš rankraščių)
- PO AUKŠTAISIAIS SKLIAUTAIS .. Los Andželas, 1989.
Ir. Užaugau didelis. Palinko motina. Žemutės durys. Bet laimė, laimė! Aguonų pienas! Ir saulė šviesdavo kur kas skaisčiau. Bet va. Pačiam pavasary sesuo. Sakysi, gera ir dabar. Šeima nedidelė. Tiesa. Sesuo Brazilijon. Tikrai? Atrašo kartais laišką. Tuščią. Taip. Tegu. Ir ta pati pas mus.
1927. V. Nei naktimis pasigėrėt, nei dieną Saulėn pažiūrėt tau čia netenka...
1925. IV. Burtą atverti, burtu karste jo užmigti.
1925. V. Dalia manų dienų.
1925. VII. Ar ten saulė juos šaukia po negęstančiu langu...
1927. XII. Ir kalėjime, kas laisvas - laisve žais!
1926. XI. Užpuolė darganos. Akių langai užvožti, užkalti.... Kas dieną degdamas silpniau gyvenimo ugny.
1926. XII. Liepčiau verkti... Nebūties taku...
1926. III. Ir sąžinė rami.
1927. IV. Praamžino Dievo praamžino sosto!
1926. VII. - Mes drebame... - O Dieve, dar ne... niekados...
Iš skausmo net akmens prabyla...
1926. III. Ir vėliavų miškai prieš amžinąjį Amen svyra...
1927. VIII. Aš tik tiek tau tenorėjau tarti.
1927. III. Kaip milžinai.
1927. VIII. Dangaus pasilgus, kad išaugtų vėl į šimtametį medį.
1927. VIII. O buvo ten, buvo gražu!
1928. I. Paklausti, kur padėjo žemės širdį.
1928. VI. Ir marios - lašas amžinųjų vandenų.
1928. VII. Ne ta žiedą - tą juodąją šalną.
1928. VII. Tokią, kad tau, dangau, ir žemei ją praskleisčiau.
1930. IV. Iš psalmės apie juodą duoną.
1930. II. Po trumpų valandėlių pavėsiu.
1930. VII. Ir išnešė ir išnešė.
1930. II. Ar tu, kartus ne žemės ilgesy?..
1929. VII. Ir mano ilgesio juoda ugnis.
Sparnų jūs baltą sniegą... Pikta dvasia, kiekvieną gyvą kaulą ir kiekvieną sąnarį apsėdusi!...
1931. IV. Ir nusiimsiu kaukę.
1930. II. Vakaras tylus.
1929. VIII. Visai užmiršau, užmiršau.
1929. V. Sulos didžiausią šunį.
1930. VI. Ir su mumis taip susirūpinančio esti? Tu, koks gyvenimas, kokia šetanija, tu, juodas sukinsyn!
1931.
Gėlės miršta, kaip ir gyvenimo akimirkos
Gėlės miršta. Jos numiršta. Kas bus meilė, kas bus sapnas, kas dainuos. Gėlės miršta. Jos numiršta. Gėlės, imkit, numarinkit ir mane.
1930. XII.
Žavinti, maloni, gundanti, jauna.
1930. XII.
Nuo Šalto sosto kėlės... Ir taip gimiau, ir mirsiu taip nesižinojime jo rūškanas šešėlis.
1930. III.
Ateik, šv. Geso, kaip gęsta kasryt?
- - -
Vienas. Vienas. Ir ilgu tikrai kai kada. Tokia mano džiaugsmo malda.
Pokalbis su Jėzumi ir kalėdinės mintys
KĄ SAKĖ MŪRININKAS JĖZUI TĄ NAKTĮ
Amžinos Meilės kūdiki, - vardandievo ir amen! Nes. Kas nuims tavo Kūną nuo Kryžiaus?..
1929. XII. 28.
KALĖDOS: 1. O už durų beldžiasi, už durų supasi visi varpai...
1928. XII. 24.
2. Ir milijonai žemės daržo užmirštų minių - Laudamus!
1928. XII.
Ir parėmiau galvą. Ir parėmiau galvą. Ir parėmiau galvą. Išeis palaiminta tauta. Išeis tauta iš mįslės metų. O kaip aš tave sutiksiu, kad tu Mirtis - - -
1929. VII.
Neverkti nebedrįstu.
1930. XI.
Šimtą kartų, tūkstantį kartų.
1930. I.
Ir geria gerą girą iš ežero. Pas seną Kapernaumą.
1930. III.
Ir mūsų mirtis, užgimimo pradėta.
1930. VIII.
Ysopu plaunasi, mato leliją (I. N. R. I.), kad kaip ji pakiltų...
1930. XII.
Ir baltųjų paukščių juodas debesis.
1929. VIII.
Mano saule, kelkis.
1932. VI.
Ir žiūriu baltas gėleles.
1932. IV.
- Nebeužgrius kalnai, nebeuždengs pakalnės perkančiųjų ir parduodančiųjų mugės, Galiu nuvyst, galiu nuvyst, - regėjau Viešpatį, saldybę svieto gyvą.
1932. III.
Aš būsiu panašus į mirusius šventuosius, o, geras Dieve. Ar senas dievas mirė, Dieve?.. O, gyvas Dieve!
1933. VIII.
Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.
1933. VII.
Po laiko... Jeruzale, Jeruzale, nenoriu mirštančios tavęs.
1932. IX.
Ir brolis tarė: tu ne mano brolis... Rodos, jau veidą palietė, rodos, jau širdį palietė.
Čia ji užmigs. Per rūką ir gyvenimas - kelionė į naktį.
1932. XI.
Ten paliktas veidas graudus, sopulingas.
1931. II.
Lig dangaus, lig dangaus.
1933. III.
Kad tu visas mano turtas, tai gerai.
1931. V.
Ar per girią baugu senam eiti?... Būtų kelias į amžių tėvynę.
1931. XI.
Ar nepakeist keliai? Jau nebe taip jaučiu, jau nebe tas esu.
1932 X.
Pakvies ją melstis visų gyvų širdim gyva.
1933. VII.
Nežinoma siela, amžius viešpatausi.
1933.
Kaip savanų žydrasai šaltinis.
1933. IV.
Sunki ranka švinu ir mano skausmą apipylė...
1932.
Kad vasara sugrįš, o nesugrįš jaunystė.
1933. II.
Tau per Lietuvą plačią tekės.
1934. XI.
1934. V.
Ir Giesmė anapus šaukdama aidės.
1936. IX.
Pavasario varpai.
1936. IV.
Skamba būgnai, ragai ir litaurai.
1936. VII.
O artinas jau evangelija, o jau - - -
1934. XII.
Ko vainikais derliaus nešinas neini? Ir nugirdo ik mirties mus tuo kvapu... - - -
1935. II.
Prikeliavus pasilenksi tu... Aš keliauju su tavim kartu.
1934. VII.
Vakaro naktin atvertos durys.
1935. X.
Jau ir mūsų, jau ir mūsų metai.
1936. IX.
Einu, kur žemė neša, o kur veda mus dangaus keliai.
1936. VII.
Ir ves mus amžinai.
1928. VIII. 9 - 1932. VI.
Ir aš į uostą Viešpaties be poilsio einu.
1934. IX.
O kas tu? Iš kur tu? Kas tau užmigt neduos!
1934. V.
Ir žiedas meldžiasi: "tylos... Vargonų fugoje girdžiu: "tylos... Ir ant pečių likimas naštą varganą uždės. O žemės motina, dievotnaša dangaus.
1934. X.
Sugrįš žvejai ir namo neberas... O ką regėjai tu? Ir iš randų kraujas sunkias... - - -... Eina muzika skausmi per širdį skaudžią.
1935. I.
Pro karą ji, pro badą ji, pro marą ji iš tyko teka, užtekės... Kas negyvenimą gyvenimą tikės?..
1934. III.
Ji Kristaus skeptrą, rožėmis dabintą, neša tau. Baigia nešt, bedugnėn baigia nešt visas žemes.
1936. VI.
Ne, ne tau stebuklas jo ir šviesa jo veido.
1936. X.
- Laisvų? Gyvuok! Jogaila? Spėkit! Kantrybės! Štai ir jie! - Šviesiausias... Bet mūšyje - kryžiuočių šimtas duoda kelią!.. Gyva lig saulės vakaro būk miestuos mūs ir kaimuos!
Gyvenimo kelionė ir jos prasmė
JEI GYVENIMAS SAPNAS
Jei gyvenimas sapnas... O pasiekt... niekados... Jam Horacijus šaukė: Bis!.. Per pasaulį keliauja žmogus.
1937. II.
Susirinkę pas tuščius namus.- O... uhū... O... uhū... Ir sesuo, šalta sesuo - mirtis...
1937. II.
- Ne. - O palydėsi? Ne. - Atminsi? - Ne.
1937. IX. 25.
ANNO DOMINI
Kapas. Kryžius. Vienąkart sesuo juoda.- Na, eime. Duok ranką. Kur tavo laimė? O kur tavo laimė? Namopi grįžęs po šv. Su tavim susitikti... Tu niekados... O Viešpatie, tai Tu šauki, tai Tu...
1937. IX.
Tegu skamba ši mano malda.
1937. V.
- Melas! Netikėjau. - Ne! Ne! Ne! - Melas! Netikėjau. - Ne! - Melas! Netikėjau. Kaip baisi gelmė, - tamsa.
1938. V.
Brangiai apmokamojo posėdžio jums neužtęsiu perilgai.
Man duotas žodis. Laisvas. Ne! Kaip be burnos... Aš kaltas. Ir nešaukiau: “Gana!” Aš kaltas! Taip. Sušaudykit mane...
1939. IV.
O tu jiem: “Nežinau... Atėjau ir su ja nueinu...”
1937. IX.
Vėl siuto moterys... Upelis teka į pakalnę žalią... Už metų... gal kapai, gal dykumos... Žydės išdygusi vienui viena šakelė...
1939. IX.
Ir žengia jis, tartum tercinose, toks didis ir žavus...... Ar buvo neskelbta senųjų pranašų? Ir nusidėjėlis nė vienas šėtron jo neverkęs neįeis...
1939. XI.
Pražūtis ir mirtis be Tavęs.
1940. Išeisi kurt dienos šviesios.
1940. Ir pro rudens nurudusią ražieną...
Tu man žadėjai... Tartum stebuklą, Viešpaties šaltinį.
1941. II.
Gal neliks... Visą amžių taip abu kartu.
1940. XII.
Meilė - Meilė - Meilė - amžina.
1940. Atleisk man, Viešpatie, atleisk.
1940. Tik ji viena gyvena amžinai.
1941. Laimink mūsų Lietuvos lauku žemes.
1941. Ir niekas... nubudai.
1941. O iš mirties nešu gyvenimo teises.
1941. Vergams palikit vargo naktį klaikią! - Stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi! Ir turtai dangiški mums, bėdiniems vaikams.
Rudens kelias ir pavasario viltis
KUR TĄ VĖLŲ RUDENĮ EINI..
Rūškana. Sutemę. Kur tą vėlų rudenį eini?
Vėtros. Lietūs. O akyse bus vis tamsiau... Sumigs žiedai... Dejai.. Dejai.. Deja!.. Deja!.. Gyvent! Mūs, ištremtųjų, atminimui pasodins?..
O, Dieve, niekas... Per Sekmines vainikais apkaišys?..
O, niekas, Dieve, ne! Liks našlaitei tik dalia kapų šaltų... Ar našlaitė? Tu mažoji - tu didžioji Lietuva!
1940. IX.
Kurie šaltam kape užmigom!
1912. III.
Viešpatie, tai Tu ten praėjai.
1943. I.
Jisai, žmogau, ir tavo buitį lemia.
1943. II.
Tegu ji Tavo balsą girdi.
1943. III. 3.
Pavasario giesmė ir jo antitezė
PAVASARIS
1. Ir nuo dainų tesuskamba skliautai!
1942. XII. 17.
2. Ir giesmę pradeda pirmasis vyturys.
1942. XII. 10.
PAVASARIO ANTITEZĖ
Tu man sakai: Pavasaris. Kaip potvynis atplaukia vasaros daina.
Tu man sakai: Pavasaris. Žmogus - žvėris.
1943. III.
Žingsniai kruvini!
1943. IV.
Ir niekas jų, kaip paukščių, nesugaus.
Ir niekas?.. Kad tartumei: - Laimėjau. Vesk namo. Gana.
1943. II.
Kaip amžių žiežirbos, žmogaus širdy žėrės.
1943. I. 25.
Šaltinio atradimas ir gyvenimo prasmės paieškos
ŠALTINYS
1. Saulė. Tvaikas. Dulkės. Ir randi: kaip ašara - šaltinis.
Šalnos. Ledas. Pagėla. Ir randi: kaip ašara - šaltinis.
1943. II.
Ir nebebijo tolimo rudens.
1943. I.
Einu ir ieškau jo - ir nerandu.
Sutemsta. Vakaras. Naktis. - Tenai, tenai!... - Ir ištiesiau rankas... O nepaliauja šaukt manęs, o nepaliauja gaust.
Ir vėl diena. Kaip nakčiai glaudžias lauko lelija.
1943. I.
Din - dan - dan...
1943. II.
Amen, Amen... Diena jau suglaudė pavargusius sparnus.
1943. II.
Ką verčia jis - medžius? namus? Ką vesis ji? Tave? Mane? Ar tik ne tie tenai keliaus...
1943. II.
Į būtį iš mirties ir nebūties!
1943. II.
Radęs savo dieną - Ten, o čia - namus...
1943. II.
Nebežydės pavasario žiedai...- Praėjo pasaka... - Ave Crux!..
1943. II.
Visa, kaip sapnas, žydinti buitis.
1942. IX.
Ateis diena, "Kur Tu buvai? Ir baimė apėmė mane, ir su jumis dalaus...
1942. XII.
Kaip aidas jos nutilusios giesmės.
1942. XII.
Ir daugeliui laivų ramiausias uostas aš buvau.
1942. IX.
Mus neš Tavan krantan, kaip Nemunas žydįs.
1942. XII. 14.
Dievo Motinos lopšinė ir Kristaus gimimo šviesa
UŽGIMIMO GLORI
Naktis. Te, žeme, Kristaus vardas švies tau amžinai.
1942. XII. 18.
DIEVO MOTINOS LOPŠINĖ...
Tyliau ten šūkaukit paklydusias avis... Mažos širdies nežadinkit iš dangiškų sapnų.
Tyliau, tyliau... Kol rytmečio šviesi žara išauš, kol pagaliau...
1942. XII.
Amžinos gyvybės žydinti srovė.
1943. II.
Iš jų kad gaustų Viešpačiui Šviesi garbės giesmė!
1943. III.
O ji kaip motina gera ten tebestovi.
1943. II.
Tilkit requiem ir geskit, geskit, žvakės!
1943. II.
Jo krantuose, ir Pyvesą, ir vasarojų mūs.
1943. I. 4.
Išėjimas ir Kalėdų malda
TU IŠĖJAI...
Nebus tavęs čia, ir gyvenimo nebus čia.
1943. II.
Išgirsk, Kalėdų Kristau, mūsų maldą... Kad liautųs tėviškė skausme rankas grąžyt! Ir mūsų rytdieną nušviesk, šviesi Žvaigždė!
1943. I. 27.
Šventųjų pavyzdys ir gyvenimo kelionė
ŠV. IZIDORIUS
1. Ir ryto maldai jaučių jungas puola.
2. Galulaukėje šventasai Izidorius artojas Ant kelių klumpa tardamas. Užverčia debesys dangaus skliautų mišiolą.
1943. III. 8.
ŠV. ANTANAS IŠ PADUVOS
1. Prikelk ir mus, palaistęs dangiška rasa.
2. gyva gyvenimo gelmė.”
1943. V. 26-7.
ŠV. PRANCIŠKUS ASIŽIETIS
1. “Per saeculorum... Ir kaip bažnyčia ima gaust kalnai Alvernos.
1943. XI. 22.
2. Pamokslas paukščiams- Garbė būk Jėzui Kristui! Kas aukštumoj, kas vabalus berinkdami po žemę... Ir paukščiai Umbrijos atita... Būk laiminga, kai saulė iš lėto tavo veidą šypsniu palydės. Būk laiminga, kai vėjas išdykęs į ausį tau laišką pakuždės. Būk laiminga, kai medžiai auksiniai Tau ilgesio dainą liūdnai padainuos. Ir varpeliai lietaus sidabriniai duš tamsoj neramioj. Ir visa tai vien tavyje.. Tebūna visko. O kad laimingas būtų - tiek nedaug. Tu garsiai, garsiai ją pašauk. Ateis ir laimė lyg šviesi diena. Ir atoduosių skutus... O metai metams tiesia ranką. Ir to, ko šiandien neužtenka. Gyvenimą pavergt linkiu. Širdis džiaugsmu suvirpės. Tevisad Tave laimė lydės. Priversk gyvenimą dainuoti ir eit kartu su tavimi! Tiek juoko skardėjo, gėlių tiek žydėjo. Toks saulėtas kelias viliojo akis. (-), ko Tau palinkėti? Laimės? Bet jos taip maža pasauly. Džiaugsmo? Bet jo niekas nesupranta. Gyvenimas - audringas šokis, dažnai širdis skausmų pilna. Linkiu, kad visos svajonės išsipildytų. Būk laiminga, džiaukis gyvenimu. Linkiu, kad viskas, kas atrodo geriausia būtų tavo. Aš palinkėsiu tau dienų, kurių tau mėnesiams užtektų. Aš palinkėsiu tau svajų, kurios pavirstų į tikrovę. Jeigu myli amžinybę - gerai sunaudok laiką. Vakarykštė diena - nebeatšaukiama. Rytdiena- neužtikrinta. Tik šiandiena yra tikra, yra Tavo. Tad būk laimingas kiekvieną dieną, nenustok kovoti ir ryžtis, ženk per gyvenimą kaip amžinybės spinduliai. Kaip beržas svyruoja baltasis, kaip sesės dainuoja dainas linkiu tau laimingai praleisti. Gyvenimas - tai laivas, kuriuo plauki ir tu. Būk graži ir jauna, kaip pirma žaluma, kaip pavasaris būk - tu visų laukiama. Jei reiks purvus nuplaut, tu pavirsk lietumi. Eina metai ir pila į taurę meilę, džiaugsmą, laša svajonės lakios. Eina metai, ir kartais netyčia dovanoja truputį skriaudos. Eina metai - tvirtėkit su jais! Eina metai - jaunėkit su jais! Tenušvinta gyvenimo platūs keliai. Tik vieną kartą per metus. Juk tai - gimtadienis brangus.. Laimingas būk, kai vasara pražįsta! Laimingas būk, kai paukščiai grįžta! Laimingas būk kiekvieną dieną!! Neužtenka sveikinimų? Visus jis papuošia žiedais.. Šampanas tviskančiais purslais.. Ištirpsta džiaugsmo šurmuly.. Aplinkui šypsos artimi.. Būk daina, kurią visi dainuoja. Būk tiesa, kurios visi laukia. Gyvenimas - tai nesibaigiantis laukimas, jau atlikti ir dar nepradėti darbai. Gyvenimas - tai amžinas siekimas suspėti padaryti tai, ko dar nepadarei. Nenumaldoma laiko tėkmė skaičiuoja žmogaus metus, pasidabruoja plaukus, įrėžia veide raukšles, tačiau neužgesina širdies šilumos. Daug šios šilumos per gyvenimo metus Tu išdalinai savo šeimai, artimiesiems, darbo draugams, daug jos dar Tavo širdyje. Gyvenimo kelyje buvo visko: ir didelio džiaugsmo, ir nesėkmių, ir liūdesio valandėlių, tačiau viską pragyvenai ramiai, kantriai. Tavo gyvenimo žingsnius visada puošė rūpestingas kuklumas. Tokį mes prisimename ankščiau, tokį matome dabar sulaukus gražaus jubiliejaus. Sveikiname Tave. Tavo gimtadienį.. Yra graži ir nuostabi diena, Kuri šiais metais tik viena. Gražus kaip rytmečio dangus tavo gimtadienis brangus. Tebūna jie - kilnūs, džiaugsmingi, saulėti. Tebūna jie meilės pilni! Tavo metai-kaip puokštė lelijų, Tavo dienos-kaip laukas žiedų Tavo siela lai šalčio nebijo, o širdis te nebijo audrų. Tegul naktys nebūna bemiegės, dienos būna prasmingos darbais. Tegul šypsena lūpose žaidžia, Tegul laimė dabinas žiedais!! Mylėk tai kas su tavimi, tai kas aplink tave, nes visa kas tave supa yra tavo.. Džiaukis kiekviena gyvenimo akimirka, net tom akimirkom kurios nedžiugina. Būk laiminga nesvarstydama ar gyvenimas yra toks, kuriame gali jaustis laiminga!! Su Gimimo Diena !! Nusišypsok.. Pažvelk į dangų.. Matai, saulute šoka su menuliu tango.. Po sniegą laksto jų mažyčiai spinduliukai.. Jie pina laimę Tau iš meilės burbuliukų.. Štai snaigių choras pradeda dainas.. Nes tai Tavo Gimtadienio Diena. Ir nesustoja, nors labai prašai. Te bus širdy jaunystė amžinai. Kad šypsaisi linksmai, arba tyliai verki. laimę, džiaugsmą, kančias, net viltis ateity. Negali nei sustot, nei palaukt negali. O gyvenimas lieka dar vis ateity.. Su Gimtadieniu..! Tave nudžiugina nuostabiais saulės spinduliais.. O širdį užplūsta taurūs jausmai. Palydėjai 17 - us savo gyvenimo metus, ir pradėjai 18 - us… Atrodo, tiek daug!..Bet neliūdėk, visko dar bus: ir džiaugsmo, ir laimės, ir meilės netruks. Lyg karoliukų vėrinį nuvėrė gyvenimas metus ant laiko siūlo. Tegul visi jie briliantais žėri. Tegul jie džiaugsmo šventę siūlo. Ir svajingus, kaip jūra. O tu verkei. O tu verkei. Galėtum pasiklausyti, kaip pasaulis verkia. Jeigu yra sėkmė - Tegul tave visada lydi. Gimimo dienos proga Tau linki ... Gyvenime ? Tau linki .... Juk mes gyvename tik vieną kartą. Atmintyje prabėgę metai mainos žmonių likimai nuveikti darbai… Ir žinom - niekas veltui nepraeina už viską tenka brangiai sumokėt - širdim. Tad gimkit vėliai kas dieną, kas sekundę. Žmonės sako, kad yra laimė tad būk laimingas! Žmonės sako, kad yra sėkmė tegul ji lydi Tave! Tu gyveni tik vieną kartą. Gyvenimas tik vienas duotas. Išgerk jį visą saldų, kartų, nes jis tik vieną kartą duotas. Be žiedų, be gėlių, be vainikų nuoširdžiai tau laimės linkiu tegul lenkias tau laimė po kojom. Sekmes,sveikinkit ir busit pasveikintos... Skubėjo vasaros ir žiemos Prabėgo laikas neramus Šį kart gegužė suskaičiavo Septyniasdešimt penkerius metus Nenusimink, kad laikas skrenda, Tarytum paukščiai į šiltus kraštus, Jums jubiliejų gražų dovanoja, O metai verčia vis naujus lapus. Ateina jubiliejai, nors nelaukiam, Juos atneša greiti laiko žirgai O dienos bėga, vis į tolį šaukia Ir nesustoja, nors labai prašai. Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. Jų padarei daug ir gerų. Ir tiek kiek širdies šilumos atidavei kitiems, tiek jos vėliau ir sugrįžta. Glausk prie savęs tuos, kuriuos myli ir gerbi, tada ir pačiam netrūks artimųjų meilės, draugų, bendradarbių pagarbos, o skubantys metai te atneša, džiaugsmą, gerumą, ramybę, namų šilumą ir viltį. Sveikatos ir ilgo gyvenimo! Branda ir išmintis Tau šviesų kelią kloja, Už nemigo naktis Vaikai karštai dėkoja. O penkiasdešimt metų Jaunystei ne riba. Ir aidi senos dainos Nauja, skambia gaida.. Tegul auksinio jubiliejaus rytą Lyg saulė naujos viltys sužydės, O mūsų žodžiai dar neišsakyti Lai Tavo sielą šiluma užlies. Einam kartu per žemės akmenuotą kelią, - Ne kartą plovė ašaros akis, Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla, Ir plaka nerami širdis. Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja Tarytum paukščiai į šiltus kraštus, Naują jėgą jie dovanoja. O dienos verčia štai naujus lapus ... Tegul jos būna saulėtos ir šviesios Be debesėlių, be pilkų audrų Ir laimę rankų Jums išties Eis su Jumis gyvenimo keliu. Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos. Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad niekas nebūtų prie kojų mažų, Kad viskas iš nieko, Kad viskas iš naujo, Kad viskas į gera Ir viskas gražu... Žodžiai, linkėjimai, gėlės nuvysta, Liks tik tyrumas, širdžių šiluma... Šį aštuonioliktą nuostabų rytą - Laimė, jaunystė tebus amžina. Jau nulingavo 50 metų Pro ilgakasius uosius paupiais, Gerų, linksmų ir daug laimingų datų Nusinešė jaunystė praeitin... Ilgų, laimingų ir džiaugsmingų metų, Geros sveikatos, nuotaikos žvalios. Tegul sunkiuos gyvenimo verpetuos Sėkmė jus visuomet lydės. Eina metai ir pila į taurę meilę, džiaugsmą, laša svajonės lakios. Eina metai, ir kartais netyčia dovanoja truputį skriaudos. Eina metai, kažkam įį, O kažkas pirma žodį ištars, Kažkieno smilkiniais pašarmojusiais dar labiau balta snaigė pažais. Eina metai - tvirtėkit su metais ! Eina metai - jaunėkit su jais. Aš taip tikiu, Kad snaigės žiemą krinta Kad po žiemos pavasaris ateis Aš taip tikiu Kad būsi tu laiminga Tuomet ir liūdesys kažkur išeis Aš taip tikiu Kad šie atneš laimę Juk tau jau 18 - lika. Neliūdėk,kad metai nuplasnojo tartum paukščiai į šiltus kraštus. Jubiliejų gražų dovanojo, o dienos verčia vis naujus lapus. Tebūna jos tik saulėtos ir šviesios, be debesėlio, be piktų audrų. O džiaugsmas nuolat ranką te ištiesęs eis su tavim gyvenimo keliu. žiedais pavasariu praskrieja! Tegul pražys dar daug pavasarių Melsva miškų gėlė... tegul nebebus skausmo ašarų te paukščiai suoks šile! Tikėk gražiu gyvenimu, laime ir džiaugsmu te tavo šventė vaikščioja žaliuojančiu taku! Greitai bėga ir žiemos, ir vasaros Ir pavasariniai vėjai šilti, O gyvenimas primena pasaką - Pasiklystume žemės glėby, O gyvenimas ima lyg duoklę Mūsų juoką, svajones ir džiaugsmus. Ir kaip skolą nemokamai dosniai Suskaičiuoja, dabina metus. Kaip laikas neša ant delnų Papieviais savo metų naštą, Kaip rūkas, plaukiantis upe, Pašaukia kartą atsigręžti. Jūs paskaičiuokite savas žvaigždes Ant mėlyno, beribio skliauto Galbūt jos laimę Jums atneš 50 - ojo gimtadienio sulaukus. Kai apsiniaukia saulės spindulys, Kada laukai ir pievos ištuštėja, Matai, kaip grimzta metai vis gilyn Ir pajunti, kad pusė kelio jau praėjo. Dar kiek jėgos, kūrybinės minties Ir dienos, metai lekia greitai. Mes linkim iš visos širdies Su ugnele širdy toliau gyventi. Nesakome, kad laimė lietus per kraštus, Bet linkime - tebus jos tiek, kiek reikia. Sveikatos, džiaugsmo ir sėkmės - turbūt, Tai viskas, ko labiausiai žmogui reikia. Tegul tie metai, bėgantys pro šalį, Jūsų gyvenimą pavasariais žymės. Rudens šalna pakąsti viską gali Tegul tik niekad ji nepaliečia širdies. Tad šiandien penkiasdešimt penkerių metų proga Linkim Jums energijos, sveikatos Ir šypsenos - geros, plačios. Ne, širdis nesensta ir nežyla, Jeigu ji turtinga ir dosni. Lyg saulės spinduliuos sušyla Tie, kuriems gerumą dalini. Aštuoni dešimtmečiai praėjo, Širdy gerumo neužgniaužė, Ir jis išsaugotas tarp vėjų Visus dar šildo, tarsi laužas. Lai Tavo gyvenimą puošia skaidri ir linksmiausia daina, Nuoširdžiausią linkėjimų puokštę Siunčiame Tau 18 - ojo gimtadienio proga. O metai skuba ir kiekvieną dieną Mes verčiame kalendoriaus lapus. Naujais darbais matuojame šiandieną Rytoj jau skubame atlikt naujus. Ir nepajuntame, kad rankos ilsta, Kad užgula pačius dienų našta. Kad poilsio dažniau vis pasiilgstam O plaukus puošia rudenio šerkšna. Todėl dabar, kai poilsio sulaukei Tau linkime niekuomet neskubėt, Ramiai gyvenk, - vaikai suaugę Ir nebandyk dėl to liūdėti... Garbingo Jubiliejaus proga Tave sveikina .... Šiandieną Jūsų metai sužydėjo 80 - dešimt įvairių žiedų... Čia visko būta: saulės, vėjo, Daug praradimų ir vilčių... Nuėjot prasmingą ir ilgą kelią, Pavargo rankos nuo sunkių darbų ... Priimkit šiandien degančią ugnelę Savo anūkų ir vaikų širdžių. Gyvenimas nepakartojamas ir toks neilgas. Jis neša mus kaip trykštanti srovė, Kada plaukai pirmi šerkšnu sužvilga, Skausmingai ieškai jo tikros prasmės ... Tebūna visos jūsų dienos gražios Lyg gaivinanti versmė, Nors valandų saulėtų ir bus nemaža Dalint save kitiems - gyvenimo prasmė ! Nulinguoja ,nuklysta tie metai Tartum gervės padangėj rudens Tik širdy ir sieloj jų verpetai Vis šilta ugnele rusens Jie primins kiek dainų išdainuota, Išdalinta širdies šilumos. Kiek daug dirbta, mylėta, svajota Tik nuklydęs jų aidas kartos. Tegul šis jubiliejus švies žėrės, nuostabia žvaigždele. Tegul visas gyvenimas liesis Džiaugsmo, laimės, sveikatos versme... Akis plačiai gyvenimui atvėrę Širdies šaukimo einat vedami. Jaunystė Jums dar nuostabiausia žėri, O ateitis svajonėse vaiski. tebūna ji tokia, kokią svajojot Po linažiedžiu tėviškės dangum, Te niekad juodas nerimo rytojus Namų šventumo jūsų nesudrums. Nenurimk širdie, išplakus šitiek metų, Patyrus visko: vargo ir džiaugsmų, Tegul gyvenimas metus iš naujo rašo, Ant sidabrinių Jūsų smilkinių. Šešiasdešimt kartų obelys žydėjo, Šešiasdešimt buvo vasarų kartu ... Bet tegul gyvenimas metus iš naujo rašo Ant pasidabruotų jūsų smilkinių. Gyvenimas - tai nesibaigiantis laukimas, jau atlikti ir dar nepradėti darbai. Gyvenimas - tai amžinas siekimas suspėti padaryti tai, ko dar nepadarei. 50 - tojo jubiliejaus proga sveikina.... 80! Nei daug, nei mažai, O plaukuose gyvenimo našta Jau audžia baltą juostą. Daug, daug vilčių, minčių, svajonių Širdis sutiks ir išlydės, O metai kaip tie paukščiai tolin Skubės ir vėl skubės. Tebūnie ilgas Jūsų kelias, Ir toliai saulės sklidini, O metai kaip sraunus upelis Tegul gaivina laimės vilnimis. Te niekad neapleis energija sparnuota. Ir akys šilumą jaunatvišką teskleis. Širdis, tikėjimo žiedais apvainikuota, Te niekada pavargti Jums neleis. Mes linkim Jums energijos, sveikatos Ir šypsenos geros, plačios. Tegul Jums skiriamus ILGIAUSIŲ METŲ Dar šimtą kartų pakartos... 20 - ieji Tau į delnus krenta, tokie linksmi ir atviri, nenusimink - ne viskas pragyventa, ne viskas duota ką turi. Vis kartojas žiemos ir vasaros, Ir pavasario vėjai žali. O gyvenimas primena pasaką, Pasiklydusią žemės kely. Ir gyvenimas ima lyg duoklę Mūsų juoką, svajas ir džiaugsmus, Ir lyg skolą nemokamai, dosniai Atskaičiuoja, dalina metus. Būki sveikas, linksmas, laimingas sulaukęs penkiasdešimtmečio, linkime sėkmingai sulaukti šimtmečio. 50 - tąjį kartą rudenio kaskadom, Žyra lapai, žyra snaigės ant takų. Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada, Linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku. Garbingą savo jubiliejų, Tu pasitiki su šypsena, Tikėk - ruduo dar neatėjo Ir metai šie dar ne našta. ...Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50- tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas...
