Tolimųjų reisų vairuotojo pozicija visuomet paklausi, tačiau ar verta rinktis šį kelią, svarsto daugelis. Nors reikalavimai pradėti šią veiklą nėra dideli - pakanka turėti atitinkamas teises ir verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą - profesija turi daug privalumų ir trūkumų, kurie tiesiogiai susiję su uždarbiu ir kasdienybe.
Privalumai ir trūkumai
Vienas ryškiausių privalumų yra nepriklausomumas. Dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, netenka nuolat bendradarbiauti su kolegomis ar vadovais biure. Taip pat suteikiama galimybė keliauti ir pamatyti naujas vietas, nes gabendami krovinius, vairuotojai aplanko įvairias šalis. Dėl nuolatinės paklausos, vairuotojai gali jausti užtikrintumą, kad neturės problemų dėl darbo praradimo.
Tačiau ši profesija turi ir rimtų iššūkių. Viena pagrindinių problemų yra vienišumas, nes ilgose kelionėse tenka ilgai būti atokiau nuo artimųjų. Taip pat kyla problemų dėl fizinio aktyvumo stoka, rizikos netinkamai maitintis ir nereguliaraus miego. Dėl šių priežasčių gali atsirasti stresas ir sunkumai palaikant santykius su artimaisiais.
Vairuotojų trūkumo problema ir jos priežastys
Vairuotojų trūkumo problema Lietuvoje yra aktuali jau seniai ir apima ne tik darbo rinkos efektyvumo klausimus, bet ir valstybės investicijas, darbdavių interesus bei migracijos politiką. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje valstybės ir ES lėšomis buvo parengta per 8 tūkstančius C ir CE kategorijų vairuotojų. Nors 81 proc. mokymus baigusių asmenų įsidarbina per pusmetį, daugelis negali pradėti darbo iškart, nes neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. 2020-2024 m. laikotarpiu vilkikų vairuotojų mokymui skirta daugiau kaip 11 mln. eurų valstybės ir ES paramos lėšų. Šios investicijos, Užimtumo tarnybos skaičiavimais, atsiperka: kiekvienas į mokymą investuotas euras grįžta beveik dvigubai (1,76 euro).
Nepaisant to, darbdavių lūkesčiai dažnai prasilenkia su teoriniu parengimu. Transporto įmonės nuolat akcentuoja vairuotojo praktinės patirties stygių, ypač tarptautinių reisų vairuotojams, kuriems būtinas ne tik techninis pasirengimas, bet ir gebėjimas savarankiškai orientuotis bei dirbti užsienio sąlygomis. Kitas iššūkis - teisės vairuoti įgijimo procesas. Po profesinio mokymo kursų būtina išsilaikyti egzaminus „Regitroje“, o tai gali užtrukti net iki metų, nes egzaminai dažnai laikomi ne vieną kartą ir tenka laukti eilėje.
Augantys atlyginimai ir darbuotojų kaita
Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais išgyvena paradoksą: vairuotojų atlyginimai nuosekliai auga, tačiau darbuotojų kaita - dar labiau. Vadovaujantis „Sodros“ duomenimis, 2024 metais transporto sektoriuje pirmą kartą per pastaruosius metus buvo atleista daugiau darbuotojų nei priimta. 2022 m. į darbą buvo priimta beveik 39 tūkst. vairuotojų, atleista - kiek daugiau nei 24 tūkst. 2023 m. įdarbintų darbuotojų skaičius viršijo 48 tūkst., o atleista beveik 30 tūkst. Tačiau jau 2024 m. statistika pasisuko kita kryptimi: darbo sutartis nutraukė daugiau nei 36 tūkst. žmonių, o naujai įdarbintų buvo tik 21,8 tūkst. Vidutinės darbo pajamos per tą patį laikotarpį augo nuosekliai: 2022 m. krovininių automobilių vairuotojai vidutiniškai uždirbdavo apie 909 eurus per mėnesį, 2023 m. šis rodiklis perkopė 1 000 eurų ribą, o 2024 m., remiantis metų pirmųjų mėnesių duomenimis, artėja prie 1 100 eurų.
Skundai dėl darbo sąlygų ir socialinės apsaugos
Tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas nėra vien Lietuvos problema - tai visos Europos iššūkis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiuo metu visame žemyne stinga apie pusės milijono profesionalių vairuotojų, o per artimiausius penkerius metus šis skaičius gali padvigubėti. Pagrindinės priežastys slypi ne tik atlyginimuose. Vairuotojai, ypač tarptautinių reisų srityje, vis dažniau renkasi darbdavį atsižvelgdami į siūlomas darbo sąlygas ir socialines garantijas.
Ministerijos pateikti duomenys atskleidžia ir kitą svarbų faktorių - augantį darbuotojų nepasitenkinimą. 2024 metais ministerija išnagrinėjo 226 skundus ar pranešimus dėl viešo intereso - net 57 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų 31 proc. skundų pasitvirtino arba pasitvirtino iš dalies. Didžioji dauguma skundų susiję su darbo teise - nuo darbo užmokesčio iki poilsio laiko pažeidimų. Darbo ginčų komisijos taip pat sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų. 2024 m. per vienuolika mėnesių buvo nagrinėjama net 1 811 su kelių transporto sektoriumi susijusių ginčų - beveik dvigubai daugiau nei per visus 2023-uosius.
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atvirai kritikuoja darbo santykių praktiką transporto sektoriuje ir ją vadina „socialinio dempingo mechanizmu“. Didžiausiu iššūkiu profesinė sąjunga įvardija vadinamuosius „pašto dėžučių“ verslus - fiktyvias logistikos įmones, kurios formaliai registruotos Lietuvoje, tačiau realiai vykdo pervežimus užsienyje ir ten pernuomoja vairuotojus kitoms įmonėms. Viena iš profesinės sąjungos kritikos sričių yra ir dienpinigių dalis vairuotojų pajamose. Nors dienpinigiai turėtų būti mokami pagal ministro nutarimu nustatytą normą, realybėje jie dažnai mokami ne pagal tai, kokioje valstybėje vairuotojas buvo, o pagal darbdavio nuožiūrą. Nuo dienpinigių nemokami nei mokesčiai, nei socialiniai įsipareigojimai, todėl vairuotojų pensijos, nedarbingumo išmokos ar atostoginiai skaičiuojami tik nuo oficialios „minimalios algos“.
Atlyginimo struktūra ir jos įtaka
Viena iš pagrindinių tolimųjų reisų vairuotojų uždarbio problemų yra atlyginimo struktūra. Nors darbo skelbimuose dažnai nurodomas atlyginimas 2-2,5 tūkst. eurų, didelė dalis šios sumos gali būti sudaryta iš neapmokestinamų dienpinigių, kurie neturėtų būti traktuojami kaip darbo užmokestis. Atlikus pernai metų analizę, paaiškėjo, kad vairuotojų vidutinis darbo užmokestis yra apie 500 eurų. Būtent nuo šios sumos kaupiamos pensijoms ir teikiamos socialinės garantijos, todėl darbuotojai gauna kur kas mažesnes pensijas ir išmokas.
Pavyzdžiui, kelionė Lietuva - Italija - Lietuva, trunkanti apie 9 paras ir nuvažiuojant apie 4400 kilometrų, gali kainuoti apie 500 eurų, jei mokamas pagrindinis bazinis atlyginimas su viršvalandžiais ir naktiniu darbu bei dienpinigiais. Tačiau mokant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus (apie 0,11 euro cento už kilometrą), bendras atlyginimas siekia apie 460 eurų. Kai reise užtrunka ilgiau, dirbant 14 dienų, galima gauti atlyginimą kaip už 9 dienas, nes per tą patį laiką nuvažiuota mažiau kilometrų. Be to, grįžus po reiso, darbdaviai gali atskaityti pinigus už neva tai automobilio gedimus ar kuro sąnaudų normos viršijimą, kurią patys nustato.
Pagal LR Trišalę tarybą įsteigta komisija tolimųjų reisų vairuotojų problemoms spręsti, kurioje dalyvauja suinteresuoti asmenys, vairuotojai ir darbdaviai, siekiama spręsti šias problemas. Taip pat svarstoma galimybė mažinti kintamosios atlyginimo dalies (dienpinigių) dydį, kad vairuotojai turėtų daugiau stabilių pajamų.
Tolimųjų reisų vairuotojo Sergėjaus istorija
Uždarbis ir jo palyginimas su kitomis šalimis
Tolimųjų reisų vairuotojų uždarbis Lietuvoje gali svyruoti nuo 1 044 EUR iki 2 915 EUR per mėnesį. Vidutiniškai per 6 savaites darbo ir 3 savaites pertraukos vairuotojai gauna apie 2,5 tūkst. Eur atlyginimo, iš kurių apie 850 Eur sudaro dienpinigiai, o likusi dalis - mėnesinis atlyginimas. Lyginant su kitomis ES šalimis, tai yra puikus uždarbis. Pavyzdžiui, 2017 m. vidutinis sunkvežimio vairuotojo užmokestis Lietuvoje, nuo kurio sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo 538 Eur per mėnesį, o įdarbinto užsieniečio - 424 Eur. Vokietijoje pradedantieji vairuotojai gauna mažiau nei 1,8 tūkst. Eur bazinio uždarbio. Lenkijoje kas penktas vairuotojas „į rankas“ uždirba apie 7 tūkst. zlotų (1606 Eur).
Tačiau, remiantis CNR duomenimis, daugiausiai Europoje uždirba Liuksemburgo vairuotojai - apie 3663 Eur per mėnesį, o mažiausiai - Bulgarijoje (1265 Eur) ir Rumunijoje (1490 Eur). Pagal CNR ataskaitą, vairuotojai iš Lietuvos uždirba apie 1500 Eur. Toks didelis dienpinigių dalies vaidmuo bendrose pajamose kelia susirūpinimą dėl darbuotojų socialinio saugumo ir pensijų.
| Šalis | Atlyginimas |
|---|---|
| Lietuva (vidutinis) | ~1100 |
| Lenkija (vidutinis) | ~1606 |
| Vokietija (pradedantysis) | <1800 |
| Liuksemburgas | ~3663 |
| Bulgarija | ~1265 |
| Rumunija | ~1490 |
tags: #tolimuju #reisus #vairuotoju #uzdarbis