Ūžesys ausyse, kitaip dar vadinamas tinitu, yra pojūtis, kai girdimi įvairūs garsai - švilpimas, zvimbimas, spengimas - net jei aplink nėra jokio išorinio garso šaltinio. Ši problema gali būti laikina arba lėtinė ir kartais smarkiai trikdo kasdienį gyvenimą. Būtent todėl kiekvieną vasarį daugelis pasaulio šalių mini Tinito supratimo mėnesį, skirtą demistifikuoti šį simptomą ir padėti žmonėms išvengti klaidų ieškant pagalbos. Prie šios iniciatyvos kasmet prisijungiančio klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Jolita Eidukevičienė ir Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė dr. Irina Arechvo dalijasi įžvalgomis, kaip su ūžesiu „susitarti“ ir kaip sau padėti.
Kodėl ūžesys atrodo bauginantis?
Ūžesį ausyse daugelis esame patyrę bent kartą gyvenime. Trumpalaikis ūžimas gali atsirasti pabuvus triukšmingoje aplinkoje - po koncerto ar dirbus su didelį garsą skleidžiančiais įrankiais. Tokį ūžesį dažnai lydi ir laikinas klausos susilpnėjimas - atrodo, tarsi ausys būtų užgulusios. Šie pojūčiai paprastai praeina per kelias minutes ar kelias valandas.
Tačiau yra žmonių, kurie įkyrų ūžesį jaučia nuolat arba su pertrūkiais. Pasak gydytojos otorinolaringologės dr. Irinos Arechvo, ūžesį tam tikrame gyvenimo etape patiria iki 15 procentų visos populiacijos. „Ūžesys gali atsirasti vienoje arba abiejose ausyse, kartais - galvoje, ir, skirtingai nei laikinas spengimas po koncerto, dažniau jaučiamas tylioje, ramioje aplinkoje“, - paaiškino gydytoja.
Anot specialistės, viena didžiausių žmonių, patiriančių ūžesį, klaidų - jam skiriamas pernelyg didelis dėmesys. Tai kelia stresą, o šis dar labiau sustiprina ūžesį ir įsuka į užburtą nemalonių pojūčių ratą. Tai galima palyginti su dūmų detektoriumi: išgirdę signalą pradedame ieškoti gaisro, o jo neradę - vis labiau nerimaujame, kodėl signalas vis dar skamba.
„Daliai žmonių ūžesį pavyksta suvaldyti supratus, kad pavojaus sveikatai nėra ir simptomas nėra susijęs su rimtomis ligomis. Todėl labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti ūžesio priežastis, gauti patikimą informaciją ir individualiai pritaikytą pagalbą“, - teigė dr. I. Arechvo.
Kodėl atsiranda ūžesys?
Daugybę metų žmonėms, besikreipiantiems dėl ūžesio, padedanti gydytoja otorinolaringologė sako, kad kartais lengviau atlikti sudėtingą operaciją nei padėti ūžesį patiriančiam žmogui. Taip yra todėl, kad ūžesio kilmė gali būti labai įvairi ir dažnai nulemta ne vienos priežasties. „Svarbu pabrėžti, kad ūžesys nėra liga - tai simptomas. Jį gali sukelti skirtingos priežastys, todėl nebūtų teisinga teigti, jog egzistuoja vienas visiems tinkantis gydymo ar pagalbos būdas“, - sakė dr. I. Arechvo.
Tinitas gali atsirasti dėl lėtinio nuovargio, ilgalaikio streso, po stiprių emocinių išgyvenimų. Jis taip pat gali būti tam tikrų vaistų poveikio ar kai kurių ligų pasekmė. Pulsuojantis ūžesys kartais siejamas su kraujagyslių struktūriniais pakitimais. Vis dėlto, anot gydytojos, daugumos pacientų prognozės yra palankios. „Kai kuriems žmonėms pakanka suprasti, kad ūžesys nėra pavojingas. Kitiems gali prireikti papildomos pagalbos - garsų terapijos ir (ar) kognityvinės elgesio terapijos“, - dalijosi gydytoja.
Ūžesys ir klausos sutrikimai - glaudus ryšys
Viena dažniausių ūžesio priežasčių - ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje. Kartais tinitas vadinamas „muzikantų liga“, tačiau tai - mitas. Triukšme dirba ar laisvalaikį leidžia ne tik muzikantai. Stiprūs garsai pažeidžia vidinėje ausyje esančias plaukuotąsias ląsteles, atsakingas už garso virsmą nerviniais impulsais. Šių ląstelių pažeidimai lemia ne tik ūžesį, bet ir klausos susilpnėjimą. Ne veltui moksliniai duomenys rodo, kad apie 90 procentų tinito atvejų yra susiję su klausos sutrikimais.
Klausos centro klausos protezavimo specialistė Jolita Eidukevičienė pastebi, kad daugelis žmonių, atvykę į klausos centrą, pirmiausia pasakoja apie ūžesį, o ne apie klausos pokyčius. „Žmonės ateina prašydami „išjungti“ tą garsą ausyse, nes jis trukdo dirbti ir ilsėtis. Atlikus klausos tyrimą ir sužinojus, kad klausa yra nusilpusi, daugelis nustemba“, - pasakojo specialistė.
Jeigu ūžesys susijęs su klausos sutrikimais, rekomenduojama išbandyti klausos aparatus - taip sprendžiamos abi problemos vienu metu. „Kai girdime mažiau aplinkos garsų, ūžesys išryškėja. Pradėjus nešioti klausos aparatus, garsinė aplinka tampa turtingesnė, dėmesys natūraliai nukrypsta į aplinkos garsus, o ūžesys užmaskuojamas, mažiau pastebimas ir varginantis“, - paaiškino J. Eidukevičienė. Specialistė atkreipė dėmesį, kad bandyti visiškai užgožti ūžesį garsinant muziką ar televizorių nėra gera mintis. Stiprūs garsai ne tik neveiksmingi kovojant su ūžesiu, bet kenksmingi klausai.
Ką daryti ir ko nedaryti jaučiant ūžesį?
Tiek dr. I. Arechvo, tiek klausos protezavimo specialistė J. Eidukevičienė pabrėžia, kad varginant tinitui itin svarbu remtis patikima informacija ir kreiptis į specialistus, o ne pasikliauti reklamomis apie „stebuklingus“ aliejus, lašus ar maisto papildus. Tokios priemonės nėra moksliškai pagrįstos ir veiksmingos.
Minint Tinito supratimo mėnesį pati ūžesį turinti dr. I. Arechvo pasidalijo asmenine ir profesine patirtimi paremtais patarimais, ką daryti ir ko vengti jaučiant spengimą, ūžesį, zvimbimą ar kitokį garsą, kurio aplinkoje iš tiesų nėra.
Ką patariama daryti jaučiant ūžesį?
- Stengtis bent jau iš pradžių nelikti tyloje, klausytis nedidelio intensyvumo emociškai malonių garsų (vandens, vasaros pievos).
- Nepanikuoti, pripratimas prie ūžesio kartais užtrunka. Mūsų smegenys yra plastiškos ir ilgalaikėje perspektyvoje sugeba išmokti ignoruoti šį garsą.
- Surasti empatiškus specialistus, galinčius suteikti moksliškai patikimą informaciją, ir su jais pasitarti.
Ko jokiu būdu nedaryti kovojant su ūžesiu?
- Vengti didelio triukšmo (virš 80-85 dB), nes didėja vidinės ausies plaukuotųjų ląstelių pažeidimo ir ūžesio sustiprėjimo tikimybė.
- Nenaudoti vaistų, papildų, kurie neturi patikimų, moksliškai pagrįstų įrodymų.
- Nuolatos nesekti ūžesio, neskirti jam daug dėmesio, kasdien nelyginti jo garsumo. Ūžesys ausyse yra ypatingai dinaminis simptomas, jo intensyvumas gali kisti dienos bėgyje, tai nereiškia ligos progresavimo.
Ūžesys ausyse gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, tačiau dažniausiai tai susiję su klausos nervo ar smegenų pažeidimu. Stresas yra vienas pagrindinių ūžesio stiprėjimo veiksnių. Pirmasis žingsnis siekiant sumažinti tinito poveikį - išmokti valdyti stresą. Tai galite padaryti naudodami įvairius atsipalaidavimo metodus, pavyzdžiui - meditacija, gilus kvėpavimas ar joga.
Jei dirbate ar būnate triukšmingoje aplinkoje - naudokite apsaugines priemones, pavyzdžiui ausų kištukai arba triukšmo slopinimo ausinės. Garsas, kuris viršija 85 decibelus - gali pažeisti klausos ląsteles, o tai sustiprina tinitą. Tinkama mityba gali teigiamai paveikti kraujotaką ir sumažinti ūžesio intensyvumą.
Jei ūžesys nepraeina ar stiprėja - būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks išsamius klausos tyrimus, kurie padės nustatyti problemos šaltinį. Kai kuriais atvejais rekomenduojami specialūs klausos aparatai, kurie ne tik padeda geriau girdėti, bet ir slopina ūžesį.
Kasdienybėje galima imtis paprastų, tačiau veiksmingų priemonių, kurios padeda sumažinti ūžesio poveikį. Naudokite baltąjį triukšmą generuojančius prietaisus arba mobiliąsias programėles. Svarbiausia - neatidėlioti vizito pas specialistą, ypač jei problema stiprėja ar tampa nuolatine.
Viena dažniausių priežasčių, dėl ko ūžesys gali atsirasti, yra aukštas kraujo spaudimas. Tai - vienas pagrindinių požymių, liudijančių apie atsirandančius kardiovaskulinius pakitimus. Labai paprastai ir greitai sprendžiama problema, sukelianti ūžesį, yra ausyje atsiradęs svetimkūnis arba sieros kamštis. Tokiu atveju pakanka kreiptis į LOR gydytoją, kuris atliks ausies plovimo procedūrą ir ūžesys praeis. Gali būti ir rimtesnių susirgimų, tokių, kaip Menjero liga. Kita labai dažna problema - senatvinis prikurtimas, kai su amžiumi prastėjant klausai atsiranda ūžesys. Taip pat ūžesys gali atsirasti, jeigu pacientas serga nuolatine depresija.
Gydytojas nuramino, kad trumpalaikis ir vienkartinis ūžesys nėra labai pavojingas. Juk kone visi esame tokį patyrę. Jis gali tęstis nuo 10 sekundžių iki kelių minučių. Tokiu atveju galima pasimatuoti kraujo spaudimą. Jeigu jis aukštas, išgerti kraujo spaudimą mažinančių vaistų. Taip pat reiktų atsižvelgti ir į savo būseną: ar žmogus prieš tai nepatyrė streso arba akustinės traumos, pvz., gal lankėsi šaudykloje arba koncerte, kur garsiai grojo muzika. Labai dažnai tai irgi gali provokuoti ūžesį.
Daktaras R. Mačiulaitis dėl neaiškaus ūžesio ausyse patarė visų pirma kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertintų situaciją, surinktų anamnezė ir, jeigu reikia, nukreiptų pas LOR specialistą.