Transporto sektoriuje dažnai kyla klausimų dėl įmonės atsakomybės už vairuotojų padarytus pažeidimus ir jiems skirtas baudas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad bauda skirta vairuotojui, vis dėlto dažnai tenka įmonei sumokėti baudą iš savo lėšų, o vėliau ją išieškoti regreso tvarka iš kalto asmens.
Tai ypač aktualu, kai pažeidimas susijęs su darbo funkcijomis, tačiau nėra tiesiogiai susijęs su konkrečia darbo užduotimi. Pavyzdžiui, jei vairuotojas, vykdydamas savo darbo pareigas, viršija leistiną greitį, jam skirta bauda gali būti traktuojama kaip įmonės atsakomybė.
Įmonės lėšomis sumokėtos baudos samprata
Svarbu suprasti, kad įmonės lėšomis sumokėta bauda nėra laikoma darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, jei pažeidimas, už kurį yra paskirta bauda, yra tiesiogiai susijęs su gyventojo atliekamomis darbo funkcijomis (pareigomis). Pavyzdžiui, buhalteriui skirta bauda už aplaidų apskaitos tvarkymą, nors ir yra administracinė, tiesiogiai susijusi su jo darbu.
Tačiau, jei bauda skiriama už pažeidimą, nesusijusį su atliekamomis darbo funkcijomis, tai gali būti pripažinta asmenine nauda, gauta natūra. Klasikinis pavyzdys - kelių eismo taisyklių pažeidimas, pavyzdžiui, greičio viršijimas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su buhalterio darbo funkcijomis.
Kaip nurodo teismų praktika, vairuotojo elgesys, kuomet jis, vykdydamas savo pareigas, viršija greitį, yra jo asmeninis sprendimas pažeisti Kelių eismo taisykles. Ši bauda nėra tiesiogiai susijusi su jo vykdomomis pareigomis. Vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, nepriklausomai nuo to, ar jie vairuoja nuosavą, ar įmonės transporto priemonę.
Teismų praktika ir jos interpretacijos
Teismų informacinėje sistemoje yra nagrinėjamos bylos, kuriose transporto įmonės yra ieškovės. Pavyzdžiui, byloje, kurioje ieškovas - krovinių pervežimo paslaugas teikianti įmonė „Transfera“, teismo sprendimu, buvęs įmonės darbuotojas kartu su kita transporto įmone turėjo atlyginti didelę žalą dėl konfidencialios informacijos panaudojimo ir nesąžiningos konkurencijos. Nors tai ne tiesiogiai susiję su baudomis, tačiau parodo įmonės atsakomybę už darbuotojų veiksmus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, Mobilumo paketą, kuris numato vairuotojų grįžimo į gyvenamąją šalį tvarką. Ispanijos transporto įmonė buvo nubausta už tai, kad jos vairuotojas iš Ukrainos ilgai negalėjo grįžti į savo šalį. Įmonė apskundė sprendimą, pabrėždama teisės aktų interpretacijos sudėtingumą.
Regreso tvarka išieškomos baudos
Jei įmonė sumoka baudą už vairuotojo padarytą pažeidimą, ji turi teisę šią sumą išieškoti iš kaltininko (vairuotojo) regreso tvarka. Kaip nurodė Kauno apygardos teismas civilinėje byloje, transporto įmonei paskirta ir jos sumokėta bauda vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl darbuotojo kaltės. Todėl žala turėtų būti priteisiama remiantis darbo teisės normomis.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, tačiau yra nustatyti apribojimai (ne daugiau kaip jo trijų arba šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio, priklausomai nuo aplinkybių). Jei žala padaryta tyčia, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje buvo nurodyta, kad vairuotojo elgesys, kuomet jis nepatikrino transporto priemonės ir leido nelegaliems asmenims patekti į ją, buvo pakankamas pagrindas jam atlyginti žalą transporto įmonei. Tačiau teismas taip pat atsižvelgė, ar pati įmonė vykdė jai keliamus reikalavimus dėl apsaugos priemonių įgyvendinimo.
Ne pagrindas nesąžiningai konkurencijai
Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad transporto įmonei sumokėjus vairuotojui skirtą baudą, vairuotojas nepatiria tų išlaidų, kurios jam būna neišvengiamos. Tokiu būdu vairuotojas praturtėja transporto įmonės sąskaita. Todėl transporto įmonė regreso tvarka turi teisę reikalauti vairuotojo, kad pastarasis atlygintų įmonės turėtas išlaidas.
Svarbu paminėti, kad transporto sektoriuje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai vežėjai ginčija administracines baudas. Pavyzdžiui, dėl vairuotojų negrįžimo į savo gyvenamąją šalį pagal ES Mobilumo paketą. Nors tai nėra tiesiogiai susiję su įmonės apmokamomis baudomis, tačiau parodo bendrą tendenciją ginčyti taikomas sankcijas.
Baudų mokėjimo aktualumas
Įmonės lėšomis sumokėta bauda už pažeidimą, susijusį su vairuotojo darbo funkcijomis, neturėtų būti laikoma darbuotojo pajamomis natūra. Tai reiškia, kad įmonė sumoka baudą, tačiau tai neprivalo būti apmokestinama kaip darbuotojo papildomos pajamos.
Tačiau, jei pažeidimas nėra tiesiogiai susijęs su darbo funkcijomis, situacija gali būti kitokia. Pavyzdžiui, jei darbuotojas padaro KET pažeidimą važiuodamas pietauti, nors tai ir yra darbo laikas, tai gali būti traktuojama kitaip.
Kelių eismo taisyklių svarba
Kelių eismo taisyklės yra skirtos visiems eismo dalyviams, o ypač vairuotojams. Kiekvienas vairuotojas, turintis vairuotojo pažymėjimą, privalo laikytis KET. Tai taikoma ir vairuotojams, dirbantiems transporto įmonėse, nepriklausomai nuo transporto priemonės nuosavybės.
Galima teigti, kad įmonės atsakomybė už vairuotojo padarytas klaidas ir baudas yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis atidaus teisės aktų nagrinėjimo ir teismų praktikos analizės. Svarbu suprasti, kada bauda yra tiesiogiai susijusi su darbo funkcijomis, o kada gali būti laikoma asmenine darbuotojo atsakomybe.
tags: #transporto #imone #bauda #vairuotojui #sumoka #imone