Šiame straipsnyje nagrinėjami transporto priemonių kaip prekių aspektai, pradedant jų klasifikavimu ir baigiant teisiniais bei techniniais reikalavimais, taikomais Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.
Transporto priemonių klasifikacija ir techniniai reikalavimai
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai (toliau - Reikalavimai) nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo reikalavimus.
Reikalavimai parengti vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus.
Šie Reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos, šalyje eksploatuojamoms, perdirbtoms ir perdirbamoms, taip pat iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.
N - sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.
N3 klasė transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).
Kategorija G - padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai).
Visureigiais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus.
Papildomi reikalavimai nurodyti šių Reikalavimų 1 priede.
Šių reikalavimų kontrolei sąlygos nurodytos JT EEK dokumente TRANS/SCl/WP29/78/Amend.3, išleistame 1991 m.
Transporto priemonė gali įveikti 30 proc.
Transporto priemonė gali įveikti 25 proc.
Pavienė transporto priemonė gali įveikti 25 proc.
AA - sedanas (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr.
AC - mikroautobusas (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr.
AD - dvivietis (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr.
AE - su nudengiamu viršumi (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr.
AG - limuzinas - transporto priemonė, kurios bendrasis ilgis - nuo 6 iki 12 metrų.
Transporto priemonėse, pirmą kartą įregistruotose po 2006 m.
Transporto priemonė, kurios kėbulo tipas AF, nepriklauso M1 klasei (t. y.
N - sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.
M2 ir M3 klasių transporto priemonių kėbulų tipų kodavimas.
„X“ reiškia, kad jos neatitinka JT EEK taisyklių Nr. 36 ir Nr.
„L“ reiškia, kad tai limuzinas kurio bendras ilgis - nuo 6 iki 12 metrų.
Transporto priemonėse, pirmą kartą įregistruotose po 2006 m.
Žemagrindis autobusas - autobusas, kurio ne mažiau kaip 35 proc.
BAR - negabaritinė platforma - transporto priemonė (BAP), kurios gabaritai viršija leistinus.
Leidžiami transporto priemonės gabaritai patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Žin., 2002, Nr.
BAS - negabaritinė transporto priemonė - transporto priemonė (BAT), kurios gabaritai viršija leistinus.
Leidžiami transporto priemonės gabaritai patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Žin., 2002, Nr.
DC - centrinės ašies priekaba - priekaba, kurios grąžulas standžiai sujungtas su pačia priekaba ir kurios ašis (-ys) yra kiek galima arčiau pakrautos transporto priemonės svorio centro, todėl nedidelė statinės vertikaliosios apkrovos dalis, ne didesnė kaip 10 proc.
Visų tipų priekabų bei puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami ir apibrėžiami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai (išskyrus L kategorijos transporto priemonės priekabas).
Priekabų ir puspriekabių paskirtis koduojama trečiu žymeniu, pvz.: DAK - tai puspriekabė-šaldytuvas; DCG - tai centrinės ašies priekaba- konteinervežis; DBB - tai priekaba-furgonas.
SA - gyvenamasis automobilis - specialiosios paskirties M kategorijos transporto priemonė, kurioje įrengta gyvenamoji patalpa su sėdimomis vietomis, stalu, miegamomis vietomis (gali būti padarytos iš sėdimų vietų), virtuvės ir maisto saugojimo įranga.
SE - gyvenamoji priekaba (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr.
SS - valymo automobilis - transporto priemonė su specialia įranga keliams ir šaligatviams valyti bei ledui šalinti.
Kodą sudaro trys dalys: pirmosios dvi kodo dalys susideda iš ne daugiau kaip trijų žymenų, paskutinė - iš dviejų.
Pirmosios kodo dalies du žymenys nurodo transporto priemonės kategoriją ir klasę.
Jei transporto priemonė suprojektuota ir pagaminta kaip didesnio važumo (visureigis), tai šios kodo dalies paskutinis žymuo visada bus „G“.
Jei transporto priemonės pagal savo konstrukciją negalima priskirti prie visureigio, tai trečiasis žymuo iš viso nerašomas.
Antrojoje kodo dalyje nurodomi tam tikri kėbulo tipo žymenys.
Jie gali susidėti iš dviejų ar trijų žymenų.
Trys žymenys naudojami aprašant N kategorijos sunkvežimių, O ir nekomercinės paskirties M2 ir M3 klasės transporto priemonių kėbulų tipus bei nurodant jų paskirtį.
Trečioji kodo dalis susideda iš dviejų simbolių.
Ji pildoma tik specialios paskirties transporto priemonėms.
Transporto priemonių registracija ir dalyvavimas viešajame eisme
Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus.
Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.
Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus motorines transporto priemones, kurios:
- buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d.;
- pripažintos istorinėmis motorinėmis transporto priemonėmis;
- pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti;
- turi pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti, - periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, taip pat kamerą su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu ir kai blogas matomumas.
Šios transporto priemonės taip pat privalo turėti šias eismo saugumą užtikrinančias priemones: eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius.
Keleivius vežančių autobusų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje.
Krovininiai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 7 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo, privalo tam numatytose vietose turėti įrengtą papildomą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo matomumui pagerinti, - eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus plataus stebėjimo kampo ar (ir) artimo vaizdo veidrodžius.
Dalyvauti viešajame eisme leidžiama laikinai (iki 90 dienų per metus) Lietuvos Respublikoje esančioms užsienio valstybėje įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat priekaboms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse.
Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Po atkuriamojo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos remonto patvirtinus, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga, ji vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme.
Panaikinti motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą turi teisę:
- policijos pareigūnai;
- Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai - motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, arba motorinių transporto priemonių, kurios skirtos ir suprojektuotos vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo;
- muitinės įstaigų pareigūnai - motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų, kurios pritaikytos neteisėtam prekių (daiktų) gabenimui.
Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus.
Pradedantiesiems vairuotojams draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje.
Jeigu savivaldžio automobilio gamintojas numatė galimybę asmeniui tiesiogiai ar nuotoliniu būdu valdyti savivaldį automobilį, savivaldžio automobilio įranga privalo būti tokia, kad būtų sudaryta galimybė patikrinti, ar savivaldis automobilis yra valdomas savivaldžio automobilio įrangos veiksmais, ar jį tiesiogiai arba nuotoliniu būdu valdo asmuo.
Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių eismui, pasirinktų saugų važiavimo greitį, įvertintų važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, savo būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams.
Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus saugiai sustoti, jeigu to reikia dėl atsiradusių aplinkybių.
Transporto priemonių skiriamieji ženklai ir dokumentai
Kiekviena motorinė transporto priemonė, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais, registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.
Valstybinio numerio ženklus draudžiama dengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję.
Tuo atveju, kai vežamas prie motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos galinės dalies pritvirtintas dviratis (dviračiai) uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gale gerai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.
Transporto priemonė, į Lietuvos Respubliką atvykusi iš kitos valstybės, turi būti paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu, jei šio ženklo nėra valstybiniame numeryje.
Į Lietuvos Respubliką atvykstančių užsienyje registruotų transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatomi tarptautinėmis sutartimis.
KET nustato atvejus, kuriais tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.
Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms.
Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje netaikomas su Europos ekonominės erdvės šalyje registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.
Reikalavimas registruoti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą Lietuvos Respublikoje taip pat netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) su užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra Europos ekonominės erdvės šalis, registruota motorine transporto priemone ir (ar) priekaba į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims.
Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registruojamos neterminuotai, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus.
Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos gali būti registruojamos tik laikinai, kai dėl jų registravimo kreipiasi:
- asmuo, kurio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje riboja įstatymai ar kiti teisės aktai;
- laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantis, tačiau nelaikomas Lietuvos Respublikos gyventoju asmuo;
- asmuo, kurio transporto priemonės valdymo terminas apribotas transporto priemonės valdymą patvirtinančiu dokumentu;
- asmuo, valdantis iš Lietuvos Respublikos išvežamą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, kurių registracijos, privalomosios techninės apžiūros dokumentai ar leidimas laikinai dalyvauti viešajame eisme (ir nėra apribojimų dalyvauti viešajame eisme) negalioja Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;
Laikinai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, registruotos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos ženklinamos laikinaisiais valstybinio registracijos numerio ženklais, ant kurių nurodomas jų galiojimo (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos registracijos) terminas.
Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta ar negalioja motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba kad nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme sustabdomas (išskyrus motorines transporto priemones ir (ar) priekabas, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti).
Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, po 14 dienų nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu per šį laikotarpį neįregistruojamas naujas transporto priemonės savininkas ar valdytojas, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme.
Šiuo atveju informacija apie ketinimą sustabdyti leidimą transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme išviešinama vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Pašalinus priežastis, lėmusias motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymą (motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, įregistravus naują motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininką ar valdytoją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas panaikina šio leidimo sustabdymą ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba vėl gali dalyvauti viešajame eisme.
Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties atveju, iki bus įregistruotas naujas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas, bet ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininko ir valdytojo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ar mirties aplinkybių nustatymo, gali būti registruojamas tik motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas.
Sustabdžius leidimą motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme, leidimo sustabdymo metu šių transporto priemonių ir (ar) priekabų valstybinio registracijos numerio ženklai laikomi negaliojančiais.
Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui.
Tokios transporto priemonės techninė apžiūra susisiekimo ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė turi teisę sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą tik po atkuriamojo remonto patvirtinus, kad ji yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga.
Ši transporto priemonė vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme.
Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojo sprendimu panaikinamas ir motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba išregistruojama, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas pripažįstama netinkama eksploatuoti.
Eksploatuoti netinkamos motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, kurių leidimai dalyvauti viešajame eisme yra panaikinti, taip pat motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, ir (ar) priekabos, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos.
Informaciją apie užsienyje eksploatuoti netinkamomis tapusias motorines transporto priemones ir (ar) priekabas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojas gauna iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų arba tarptautinių transporto priemonių duomenų bazių.
Keičiama techninės apžiūros tvarka
Transporto priemonių pirkimas ir pardavimas
Abiem atvejais egzistuoja tam tikra rizika susimauti ir įsigyti brangų galvos skausmą bei įsivelti į ginčų su pirkėju maratoną, dėl (ne)nuslėptų defektų.
Šios problemos ypač aktualios smulkiesiems vežėjams, paprastai neturintiems galimybių samdyti teisininkų ar technikos ekspertų.
Advokatų kontoros „Altun ir partneriai A&P law group“ teisininkė, konsultuodama „Lietuvos vežėjų sąjungos“ narius atkreipia dėmesį į būtinybę itin kruopščiai sudaryti rašytinę pirkimo - pardavimo sutartį.
„Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įstatymas įpareigojo naudotos transporto priemonės pardavėją sutartyje nurodyti daugiau transporto priemonės duomenų: visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
Tačiau paprastai šabloninėje sutartyje nurodomi tik pagrindiniai sutarties šalis bei automobilį identifikuojantys duomenys, bet nėra aptariami įsipareigojimai, kokybės garantijos, atsakomybės klausimai, ginčų sprendimo tvarka.
Todėl reiktų pasiruošti individualią, visus minėtus niuansus aptariančią sutartį.
Jeigu transporto priemonė įsigyjama iš užsienio subjekto, pirkimo - pardavimo sutartyje reikėtų numatyti, kad ginčai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami Lietuvoje pagal mūsų šalies teisę.
Tokiu būdu būtų išvengta brangaus bylinėjimosi užsienio valstybėse“, - pastebi D.
Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
Akivaizdu, kad iškilus ginčui dėl krovininio transporto kokybės ir neturint rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties, ar turint tik šabloninę sutartį, pirkėjui sudėtingiau įrodyti, kad transporto priemonė netenkina jo lūkesčių, kad buvo tartasi dėl kitokios kokybės daikto.
Advokatės teigimu, po sandorio sudarymo kilus ginčams dėl pastebėtų automobilio trūkumų, atsakomybė tenka pardavėjui.
Civiliniame kodekse įtvirtinta taisyklė, jog pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, net jeigu tai paaiškėja vėliau (taip vadinami paslėptieji trūkumai).
Reikia turėti galvoje, kad perkant nenaują sunkvežimį pardavėjas neprivalo teikti jokių garantijų, nebent sandorio šalys gera valia susitaria dėl to pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl valiutų kursų svyravimų gana dažnai itin patrauklia preke atrodo kai kuriose užsienio valstybėse parduodama nenauja technika.
Pastaraisiais metais po drastiško rublio vertės kritimo, nemažai transportininkų susigundė vilkikais iš Rusijos.
Be atitikties kitiems reikalavimams, turi būti įrodyta kiekvieno automobilio atitiktis reikalavimams, susijusiems su transporto priemonės išmetamaisiais teršalais.
Savininkas turi pateikti dokumentą, kuriuo įrodoma transporto priemonės atitiktis jos pirmosios registracijos metu ES galiojusiems išmetamųjų dujų emisijos reikalavimams.
Tarkim, automobilis pirmą kartą įregistruotas 2010-aisiais, o tuo metu galiojo reikalavimai, kurie paprastai vadinami „Euro 5“, vadinasi, įvežamas sunkvežimis turi atitikti „Euro 5“ normas.
Kitaip tariant, norint tokį automobilį įregistruoti, reiktų pateikti gamintojui išduoto sertifikato kopiją arba nuvežti transporto priemonę į techninę tarnybą ir jos laboratorijoje atlikti bandymą, kuris patvirtintų ar paneigtų, kad mašina atitinka reikalingas normas.
Lietuvoje tokios techninės tarnybos nėra, todėl paprastesnis ir pigesnis būdas - sertifikato kopiją gauti iš transporto priemonės gamintojo įgalioto atstovo.
Problema ta, kad tarkim nutarus atsigabenti 10 vienodų „Volvo“ vilkikų - reiktų atlikti 10 individualaus patvirtinimo procedūrų.
Beje, komerciniam transportui keliama daugiau reikalavimų, nei lengviesiems automobiliams.
Tarkim įsigijus ne Europos rinkoms skirtą autobusą, be atitikties kitiems reikalavimams, reiktų tikrinti ar šis atitinka autobusams keliamus reikalavimus (pvz., tinkami tarpai tarp sėdynių, numatytų atsarginių išėjimų skaičius ir t. t.
Rūpesčių nepasirodytų mažai“, - perspėjo S.
Kam reikia tokių sudėtingų biurokratinių procedūrų? (Ne mano kompetencija teikti tokius samprotavimus)
Ne paslaptis, kad kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse galioja ne tokie griežti ekologiniai reikalavimai ir jose galima registruoti naują „Euro 4“ ar dar mažiau griežtus reikalavimus atitinkančią techniką.
Kadangi ją pagaminti kainuoja gerokai pigiau, automobilių pramonė naudojasi visomis galimybėmis sutaupyti ir atitinkamai elgiasi.
„Tai aktualu galvojantiems apie sunkvežimių įsigijimą iš Rusijos, kurioje griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai paprastai įvedami šiek tiek vėliau nei Vakarų šalyse“, - teigia S.
Advokatė D.
Grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti transporto priemonės, kai tai yra esminis sutarties pažeidimas.
Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies pagrįsti lūkesčiai lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusios šalies kaltės.
tags: #transporto #priemone #kaip #preke