Transporto priemonė - tai techninis įtaisas, skirtas kroviniams ir keleiviams pervežti. Transporto priemonės parenkamos atsižvelgiant į daugybę veiksnių, tarp kurių svarbiausią vietą užima patikimumas ir tinkamumas naudoti pagal paskirtį. Tai ypač aktualu įsigyjant naudotas transporto priemones, kurios, nors ir pigesnės, gali turėti paslėptų trūkumų.
Lietuvos Respublikos teisės aktai nedaro skirtumo tarp naujų ir naudotų transporto priemonių teisinio reglamentavimo. Tos pačios teisės normos taikomos tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių pirkėjams ir pardavėjams, nors naudotų transporto priemonių pardavėjams įstatymas numato papildomų pareigų.
Nors naudotas automobilis savo savybėmis negali būti prilygintas naujam, pasak teismų formuojamos praktikos, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų gali skirtis nuo analogiško naujo daikto. Tačiau, jeigu pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas siaurai, apimti ir tokias situacijas, kai daiktą įmanoma naudoti, bet dėl to patiriami dideli nepatogumai, trikdžiai ar papildomos sąnaudos.
Garantija ir atsakomybė už trūkumus
Svarbu žinoti, kad ir naudotai transporto priemonei yra taikoma garantija. Įsigijus naudotą transporto priemonę ir per 2 metus pastebėjus, kad ji turi trūkumų, pirkėjas turi įstatyminį pagrindą ginti savo teises. Pardavėjas atsako už transporto priemonės trūkumus tik tuomet, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje pirkėjui, lizingo sutarties pagrindu įsigijus naudotą vilkiką ir išvažiavus į pirmąjį reisą, paaiškėjo, kad vilkiko variklis yra sugadintas ir neatitinka pardavėjo deklaruotos būklės. Pirkėjui įrodžius variklio defektus ir faktą, kad pardavėjas prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį jų pirkėjui neatskleidė, teismas tenkino pirkėjo ieškinį.

Pardavėjo atsakomybės ribos
Yra situacijų, kai pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonę, pardavėjas nėra atsakingas už jos defektus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Paprastai pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai transporto priemonės trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi.
Ar privaloma pirkėjui prieš įsigyjant naudotą transporto priemonę patikrinti jos techninę būklę (kokybę)? Vienareikšmio atsakymo nėra. Toks pirkinio patikrinimas įgalina išaiškinti paslėptus trūkumus. Tačiau net ir neišnaudojus transporto priemonės patikrinimo autoservise galimybės, toks pirkėjo elgesys paprastai nėra laikomas dideliu pirkėjo nerūpestingumu įstatymo prasme. Pardavėjas turi įrodyti, jog automobilio trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Teismų praktikoje nurodyta, kad pirkėjo nerūpestingumas, nepasirūpinus specialia automobilio patikra, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga. Vis dėlto, konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.
Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nagrinėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad pirkėjas įsigijo Lietuvoje nepopuliaraus modelio dešimties metų naudotą automobilį, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Panaši situacija susiklostė ir kitoje civilinėje byloje, pagal kurios faktines aplinkybes, pirkėjas įsigijo dešimties metų senumo naudotą BMW markės transporto priemonę, o pardavėjas, prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, siūlė pirkėjui detaliai patikrinti transporto priemonę kokiame nors automobilių servise. Tačiau pirkėjas tokio pasiūlymo atsisakė, transporto priemonę apžiūrėjo ir išbandė pats.
Pirkėjo teisių gynimo būdai
Civilinis kodeksas numato kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynimo būdus, taikomus įsigijus ir naudotą netinkamos kokybės transporto priemonę. Tai teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti bei teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pastarasis pirkėjo reikalavimas taikomas tuomet, kai netinkama kokybė yra esminis sutarties pažeidimas.
Galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka pirkėjo pažeistoms teisėms apginti. Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.
Išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Pirkėjas, pastebėjęs ar turėjęs pastebėti transporto priemonės defektus, per protingą laiką turi pareigą apie tai pranešti pardavėjui.
Naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties specifika
Naudotos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių reglamentavimas numato specifinių prievolių pardavėjui - šis sutartyje privalo nurodyti visus privalomus deklaruoti duomenis bei visus jam žinomus parduodamos transporto priemonės trūkumus - tiek akivaizdžius, tiek neakivaizdžius.
Pasitaiko, kad pardavėjas pats nežino visų parduodamos transporto priemonės trūkumų. Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pardavėjas nurodė, kad pardavė neseniai įsigytą transporto priemonę ir apie ankstesnio transporto priemonės savininko atliktą variklio remontą nežinojo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė labiau tikėtiną išvadą, jog pardavėjas apie tai, kad buvo atliktas automobilio variklio remontas, nežinojo. Teismas sprendė, kad pardavėjui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais.

Statistinė analizė ir patikimumo įvertinimas
Asociacija „Transeksta“ parengė išsamiau Lietuvos lengvųjų automobilių, per dvejus pastaruosius metus pristatytų į techninės apžiūros stotis, techninių trūkumų analizę, įvertindama daugiau nei 1,3 mln. transporto priemonių. Ši informacija yra naudinga besidomintiems technikos pasauliu, norintiems rinktis automobilį racionaliais kriterijais, vertinant tam tikrų prekinių ženklų ar konkrečių modelių patikimumą ir labiausiai tikėtinus trūkumus, išryškėjančius ilgalaikės eksploatacijos metu.
Visa statistinė informacija pateikiama pagal 6 amžiaus grupes: 3-5 metų, 6-8 metų, 9-11 metų, 12-14 metų, 15-18 metų bei 19-22 metų senumo automobiliai. Į analizę neįtraukti jaunesni nei 3 metų automobiliai, nes tik perkopus šią amžiaus ribą atliekama pirmoji techninė apžiūra, bei senesni nei 22 metų automobiliai.
Analizė parodė tiesioginę koreliaciją tarp automobilių amžiaus ir patikros metu fiksuojamų techninių trūkumų. Nuo 12-14 metų amžiaus, trūkumų skaičius pradeda sparčiai augti. Tačiau pastebėta ir paradoksalių dalykų, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ modelio atveju, kur senesniuose modeliuose techninės apžiūros metu fiksuojama mažiau problemų nei tikrinant naujesnius. Tai siejama su intensyviu šio modelio naudojimu pavežėjų gildijoje ir nepakankama priežiūra.
Tik 71,8 proc. sąlyginai naujų (3-5 metų) automobilių gauna teigiamą techninės apžiūros išvadą pirmuoju bandymu, kai segmento vidurkis yra 87,3 proc.
12 dalykų, kuriuos reikia patikrinti prieš perkant naudotą automobilį
Apibendrinant, transporto priemonių parinkimą lemia daugybė veiksnių, įskaitant keliamąją galią, ekonomiškumą, papildomą įrangą, gabenamo krovinio savybes, pakrovimo-iškrovimo būdą, masę, gabaritus ir pavojingumą. Įsigyjant naudotas transporto priemones itin svarbu atkreipti dėmesį į jų techninę būklę, pardavėjo atsakomybę ir pirkėjo teisių gynimo būdus.
tags: #transporto #priemones #patikimumo #veiksniai