Šarvuotosios kovos mašinos (SKM) yra itin svarbi modernių kariuomenių dalis, užtikrinanti pėstininkų mobilumą, ugnies paramą ir apsaugą mūšio lauke. Šiame straipsnyje gilinsimės į dvi ryškias šarvuotųjų pėstininkų kovos mašinų (SPKM) atstoves: amerikietiškąją Bradley ir lietuviškąją Vilkas, pristatydami jų istoriją, technines charakteristikas ir vaidmenį šiuolaikinėje karyboje.
Bradley kovos mašina: JAV kariuomenės ramstis
Bradley kovos mašina (angl. Bradley Fighting Vehicle, BFV) yra vienas iš svarbiausių šarvuotų transporto ir kovos vienetų, naudojamų Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenėje. Šis šarvuotis skirtas pėstininkų transportavimui į mūšio lauką, ugnies paramai ir efektyviai kovai su įvairiais taikiniais. Bradley kovos mašina buvo pradėta kurti 1970-ųjų metų pabaigoje, kaip atsakas į poreikį modernizuoti JAV kariuomenės pėstininkų transporto priemones. Pirmieji modeliai pradėti naudoti 1981 metais.
Bradley kovos mašina yra universali ir naudojama skirtingoms misijoms. Ji pirmą kartą buvo panaudota realiose kovose Persijos įlankos karo metu (1991 m.), kur ji parodė savo efektyvumą. Šiuo metu JAV kariuomenė toliau modernizuoja Bradley kovos mašiną.
Vilkas: Lietuvos kariuomenės modernizacijos simbolis
Vilkas - Lietuvos kariuomenėje naudojama pėstininkų kovos mašina, bendros Vokietijos ir Nyderlandų kompanijos „ARTEC GmbH“ (bendra Krauss-Maffei Wegmann GmbH & Co ir Rheinmetall Landsysteme bei Rheinmetall Defence Nederland B.V.) gamybos. Šios mašinos, Lietuvoje vadinamos „Vilkais“, yra Vokietijos „Boxer“ platformos pagrindu sukurtos šarvuotosios kovos mašinos.
2015 m. liepos 9 d. buvo pranešta, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos planuoja įsigyti vokiško varianto „Boxer“ šarvuočius. Tų pačių metų gruodžio 11 d. 2017 m. gruodžio 15 d. jau praėjus 16 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, į Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir technikos sandėlį buvo pristatytos pirmosios dvi Lietuvos kariuomenei skirtos BOXER mašinos. Įteikimo ceremonija įvyko gruodžio 18 d. Kaune. 2019 m. liepos 9 d. Rukloje Lietuvos kariuomenei oficialiai perduoti pirmieji „Boxer“, kurie Lietuvoje vadinasi „Vilkais“. Tai - brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje, kainavęs virš 385 mln. eurų.
Ginkluotė ir technologijos
Šiose kovos mašinose yra sumontuoti Izraelio gamybos ginkluotės bokšteliai, juose yra įkomplektuotos JAV gamintojo 30 mm patrankos MK-44S ir 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiai. Taip pat ši transporto technika yra apginkluota Izraelio gamybos prieštankinėmis raketomis "Spike LR", kurios suteikia galimybę neutralizuoti šarvuotą techniką. Šios pėstininkų kovos mašinos suteikia padaliniams geras ugnies galimybes.
Visiškai stabilizuotas, modernus nuotoliniu būdu valdomas bokštelis su pažangiausiu optiniu ir optiniu matomumu leidžia visai įgulai stebėti, aptikti ir identifikuoti ilgo nuotolio taikinius 360° kampu. Stabilizuotas 30 mm automatinis pabūklas leidžia tiksliai užfiksuoti judančius taikinius net važiuojant. Dviejų skirtingų tipų šaudmenys bokštelyje vieno mygtuko paspaudimu užtikrina misijos įvykdymą. Išskirtinai taikliai gali naikinti tiek priešo gyvąją jėgą, tiek techniką, taip pat suteikia tinkamą apsaugą viduje esantiems pėstininkams bei apsaugą nuo minų ir aptikimo.
Lietuvos kariuomenės plėtra
2022 m. skelbta, kad Lietuva ketina įsigyti dar apie 100 pėstininkų kovos mašinų iš Vokietijos gamintojo. Už 370 mln. eurų bus nupirkti 27 „Vilkai“. Vienos kaina - beveik 14 milijonų. Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad kaina auga dėl to, jog prie dalies mašinų bus pritaisomi vadinamieji „plūgai“, kurie skirti kliūčių šalinimui. Be to, kaina neva išsipūtė ir dėl infliacijos, ir dėl to, jog gamintojai turi daug užsakymų.
Pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ Lietuvos kariuomenė turi 88. Dar viena skirta naujų vairuotojų mokymams. Pirkimo sutartis pasirašyta dar 2016-aisiais. Tuo metu tai buvo brangiausias Lietuvos pirkinys - už 89 mašinas teko sumokėti 385 milijonus eurų. Tačiau pernai tuometis ministras Anušauskas atskleidė, kad viso „Vilkų“ pajėgumo sukūrimas Lietuvai kainavo net 670 milijonų. Vidutiniškai po 7,5 mln. eurų už vieną mašiną.
Nors dabar paaiškėjo, kad kitame šarvuočių etape geriau rinktis vikšrines mašinas, reikalai su „Vilkais“ dar nebaigti. Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad atlieka dar vieną pirkimą. Trūksta 27 „Vilkų“. „Norint turėti pilną operacinį pajėgumą, turi užbaigti 2 „Vilkų“ batalionų formavimą“, - sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Įrangos kaina ir specifikacijos
Iš 27 būsimų „Vilkų“ 16 bus inžinieriniai, 2 vadavietės mašinos, 1 vairuotojų mokymui skirta mašina ir 8 tokios pačios, kokias jau turime. „Tos 8, kur yra skyriaus mašinos, jos niekuo nesiskirs. Jos įsigyjamos tokios pačios, o inžinerinės mašinos bus papildomai aprūpintos inžineriniais padargais. Tai inžineriniai volai, plūgai, kliūčių nustūmimo įranga“, - pasakojo Gynybos štabo atstovas Rolandas Putnikas.
„Vilkai“ yra sukurti ant vokiškojo „Boxer“ platformos, jų yra įvairių modifikacijų. Tačiau Krašto apsaugos ministerija sako, kad Lietuvai skirti inžineriniai „Vilkai“ bus projektuojami ir kuriami nuo nulio. „Tos pačios mašinos, inžinerinė įranga. Gal plūgas, lietuvių kalboje skamba nelabai ypatingai, bet iš tikrųjų tai bus ypatingi plūgai, kuriuos reikia išdirbti, pritaikyti, prie tos PKM tvirtinimo elementus, hidraulinius elementus, važiuoklę, galimai reikės koreguoti, bet čia jau techniniai sprendimai, kurių aš dabar negaliu pakomentuoti“, - teigė R. Putnikas. Bet naujos mašinos kūrimas gerokai išpūtė kainą. Jeigu jau turimos kainavo vidutiniškai po 7,5 mln. eurų už mašiną, tai dabar suma išauga iki daugiau nei 13,5 mln. už vienetą. Už 27 mašinas teks sumokėti 370 mln. eurų.
„Turėkime galvoje, kad kalbame ir lyginame 2016 metų kainas, kai buvo sudarytas kontraktas dėl 89 „Vilkų“, tai yra 2016 metų kainos. Dabar yra 2024 metai, mes žinom, ką tai reiškia gynybos pramonei. Tiesiog tai yra brangimas natūralus, infliacija, ir visi kiti dalykai“, - pabrėžė krašto apsaugos ministras.
Opozicija ir kariškių poreikiai
Opozicijai kyla klausimas, ar teisingai dėliojami naujų pirkimų prioritetai. Pinigų kariuomenės poreikiams vis trūksta, konstatuota, kad jų neužtenka divizijos pajėgumui išvystyti. Todėl tokie pirkimai opozicijai kelia klausimų. „Tobulėja technika ir galbūt tos komplektuojančios yra papildomos, kurias reikia brangiau mokėti, bet gal ne 2 kartus, ten, daugiau?“ - komentavo partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Ir ta suma virš 300 milijonų, kur tikrai privalo ateiti į komitetą ir pristatyti krašto apsaugos ministras, ką jis nori padaryti. Šiai dienai mes nieko nesuprantame, kas vyksta, ką Laurynas Kasčiūnas planuoja, gal tai ir yra kažkokios logikos, bet ji turi būti paaiškinta ir ar ji tikrai atitinka karinio patarimo įsigijimus, kurie yra suplanuoti iki 2030 metų“, - skeptiškai L. Kasčiūno sprendimus vertino „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Ministras sako, kad tai yra kariškių prašymas nupirkti naujas mašinas, o pirkimas vykdomas per tarptautinę ginkluotės įsigijimų agentūrą. Agentūra šalių vardu derasi su gamintojais, atstovauja ne vieną valstybę. „Kiekvienam koviniam batalionui „Vilkų“ reikia ir visų kitų papildomų dalykų. Reikia vadaviečių, reikia inžinerinių sprendimų, reikia mokomųjų mašinų ir visų kitų dalykų. Tai yra ABC kariuomenei. Mes turime suprasti, ginkluotė ne tik ta, kuri šaudo. Ir šita, kuri bus inžinerinė, irgi šaudo, bet papildomai atlieka kitas funkcijas. Be tų funkcijų pilno operacinio pajėgumo nepasieksi“, - tikino L. Kasčiūnas.
„Mes užduotis galime visas vykdyti, tik gal kiek apribotos inžinerinių kliūčių įveikimo galimybės. Mūsų dabar turimos priemonės ne tokios efektyvios. Su šiomis įsigyjamomis inžinerinėmis priemonėmis batalionai galės kur kas efektyviau ir greičiau įveikti inžinerines kliūtis“, - akcentavo „Vilkų“ svarbą R. Putnikas. Po šio pirkimo, Lietuvos kariai turės 2 pilnai sukomplektuotus „Vilkų“ batalionus.
Kai 2016-aisiais tuometis ministras Juozas Olekas kalbėjo, kad „Vilkus“ perkame už 385 milijonus, nenuskambėjo frazė apie pilną „Vilkų“ pajėgumo kainą. O ji, dabartiniais skaičiavimais, viršys milijardą eurų.
Borsuk vs Bradley: comparison | Infantry fighting vehicle | M2 Bradley (USA) vs Borsuk (Poland)
Ateities planai ir CV90
Valstybės gynimo taryboje nuspręsta, kad dabar prasidės derybos dėl maždaug 100 švediškų pėstininkų kovos mašinų „CV90“. Jos, skirtingai nei „Vilkai“, jau bus vikšrinės. Tikslios kainos ministerija neįvardijo, tik paminėjo, kad bus šiek tiek pigiau, nei beveik 50 vokiškų tankų, kurie kainuos apie 1,5 mlrd. eurų vien už pačius tankus.
CV90 yra itin taktinių šarvuotų kovinių mašinų šeima, kurią sukūrė BAE Systems. Devintojo dešimtmečio pradžioje Švedijos kariuomenė pradėjo ieškoti pakaitalo šarvuotiems transporteriams Pbv 302. Savo laiku geri šarvuočiai tarnavo beveik dvidešimt metų ir jau buvo kiek pasenę. Iš pradžių Švedijos gynybos ministerija planavo įsigyti ką nors užsienietiško. Tačiau didelio masto britų technikos pirkimų nebuvo: švedai nusprendė patys pasigaminti naują šarvuotą mašiną pėstininkams, nors ir pasinaudoję užsienio patirtimi. Taip prasidėjo šarvuotų mašinų, žinomų kaip Strf 90 arba CV-90, šeimos istorija.
CV90 šeimai taip pat priklauso CV9040 versija su 40 mm patranka ir CV9030 eksporto versija su 30 mm patranka. CV9040 buvo naudojamas Švedijos armijoje nuo 1993 m., pagaminta beveik 500 transporto priemonių, ginkluotų Bofors L/70 40 mm patranka. Pristatymas buvo baigtas 2002 m. rugsėjo mėn. BAE Systems sukūrė keletą eksportuojamų CV90 versijų tarptautiniams klientams. 2010 m. liepą bendrovė pristatė naują CV90 variantą, pavadintą „Armadillo“. Kitas variantas, CV90 MkIV, su žymiai patobulintomis galimybėmis, buvo pristatytas 2018 m. sausio mėn. Šioje transporto priemonėje naudojama pažangiausia ADAPTIV technologija, kuri pagerina slaptumą ir išgyvenamumą, todėl transporto priemonė tampa nematoma priešo stebėjimo padaliniams.
Tikėtina, kad Ukraina gaus CV9040 versiją su 40 mm patranka, nes ji šiuo metu naudojama Švedijos armijoje. Švedija suteikė Ukrainai apie 50 pėstininkų kovos mašinų CV90, savaeigių artilerijos sistemų „Archer“, prieštankinių sistemų NLAW. Tai paskelbė šalies gynybos ministras Paulas Johnsonas. Jis pažymėjo, kad Ukrainos karių mokymai apie šias sistemas turėtų įvykti per kelis mėnesius. „Tikimasi šio paketo efekto - geriau apginkluoti Ukrainą sausumos kovai. Šios platformos skirtos kovai ant žemės“, sakė ministras.
Šarvuotų mašinų Strf 90 jėgainė yra 14 cilindrų pagrindu Saab Scania DS14 dyzelinis variklis, kurio galia 550 AG. Transmisija sumontuota viename bloke su varikliu. Surinkta Švedijoje pagal licenciją, X300-5 komplektuojamas su automatine planetine pavarų dėže, diferencialo mechanizmu su hidrostatine transmisija ir dviem galinėmis pavaromis. Mašina valdoma vairu, pavarų svirtimi ir pedalais. Dėl X300-5 transmisijos Strf 90 šeimos mašinos pasižymi geru manevringumu ir gali apsisukti bet kokiu spinduliu. DS-14 varikliu aprūpintų šeimos transporto priemonių savitoji galia yra 20-25 AG tonai. Tuo pačiu metu šarvuočiai Strf 90 greitkelyje gali įsibėgėti iki 70 km/h. Atbuline eiga pasiekia 40-43 km/val.
Šeimos transporto priemonių važiuoklė ir bokštelis yra apsaugoti daugiasluoksniais šarvais. Įdomi jo konstrukcija: pagrindinis korpusas suvirintas iš valcuotų plieno lakštų, tada ant jo montuojami papildomi kompozitiniai lakštai. Be to, ant kompozitinių modulių gali būti sumontuoti papildomi moduliniai šarvai. Švedija savo transporto priemonėse naudoja Vokietijoje pagamintus AMAP modulius, Norvegija ir Danija - MEXAS, o Nyderlandai - RUAG sistemą. Įdiegę papildomus šarvus Strf 90 automobiliai gali atlaikyti 30 mm sviedinį iš visų pusių. Priekinė projekcija turi šiek tiek aukštesnį apsaugos lygį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad priekinės šarvų plokštės yra montuojamos tam tikru kampu, todėl švedų inžinieriai sugebėjo šiek tiek pagerinti apsaugą nedidinant svorio.
Strf 90 ginkluotė priklauso nuo konkrečios modifikacijos. Pavyzdžiui, pagrindinėje pėstininkų kovos mašinoje CV-9040 yra įrengtas bokštelis su 40 mm Bofors L70B automatine pabūkla. Jis buvo sukurtas velkamo priešlėktuvinio ginklo pagrindu ir modifikuotas montuoti pėstininkų kovos mašinos bokštelyje. Po L70V užsegimu yra 24 ratų dėžės dėtuvė. Kriauklės yra trijuose skyreliuose, kurių kiekviename gali būti aštuoni skirtingų tipų kriauklės. Galima greitai pakeisti į ginklą paduoto sviedinio tipą - tam dėtuvėje sumontuota hidraulinė pavara. Ginklo automatika leidžia šaudyti pavieniais šūviais arba trumpais ar ilgais šūviais. Taip pat galima reguliuoti ugnies greitį nuo 60 iki 400 šūvių per minutę. Eilės ilgį riboja tik dėtuvės talpa. Išnaudojus paskutinį, BMP ekipažas turi jį perkrauti rankiniu būdu. Kovos skyriuje yra 216 sviedinių atsargos: 48 mechanizuotame būgne ir 168 specialiose rietuvėse. Vieno dėtuvės skyrelio įdėjimas užtrunka apie 20-25 sekundes.
Papildomą ginkluotę sudaro 7.62 mm kulkosvaidis, suporuotas su patranka, turintis 2000 šovinių šovinių talpą, ir dūminių granatsvaidžių paleidikliai. Be to, kai kurių CV-9040 BMP įgulos aprūpintos RBS-56 Bill priešraketinėmis sistemomis, kurios gali būti naudojamos tiek iš bokštelio liuko, tiek nuo žemės. Pačioje transporto priemonėje nėra galimybės montuoti ATGM.
Ginklas valdomas viena sistema, kurią sudaro daugybė komponentų. Pavyzdžiui, lazeriniu tolimačiu Simag LV-401 galima išmatuoti atstumus nuo 200 iki 9990 metrų dešimties metrų tikslumu. Vadas disponuoja periskopiniu taikikliu Sopelem M371. Duomenys iš nuotolio ieškiklio ir taikiklio įvedami į MYBOF balistinį kompiuterį. Šis prietaisas pusiau automatiniu režimu tiekia reikiamus duomenis ginklovaldymo sistemai. Skaičiuojant atsižvelgiama į tokius parametrus kaip vėjo greitis (penki variantai: ramus, silpnas ir stiprus vėjas iš abiejų pusių), oro temperatūra (nuo -50°C iki +70°C) ir amunicijos temperatūra (nuo -35°C iki +45°C).
Be trijų įgulos narių, CV-9040 gali gabenti aštuonis desantininkus. Karių nusileidimas ir išlaipinimas vyksta pro duris laivagalyje. Papildomi liukai yra ant stogo ir iškrovimo skyriaus apačioje. Aštuoni kariai sėdi ant paprastos konstrukcijos sulankstomų sėdynių, išdėstytų palei korpuso šonus. Ant stogo ir išlaipinimo skyriaus duryse yra optiniai įrenginiai, skirti stebėti aplinką.
Matmenys: ilgis 6.47 m; plotis 3.19 m; aukštis 2.5 m. Šarvai: standartiniai kelių sluoksnių šarvai. Apsauga nuo RPG, 30 mm APDS šarvus pradurtų subkalibrinių šovinių ir 155 mm apvalkalo fragmentų. Ginkluotė: 40 mm Bofors L70B automatinė pabūkla, 7.62 mm dvigubas kulkosvaidis. Yra variantų su RBS-56 Bill priešraketinėmis sistemomis. Svoris: kovinės būklės 22.8 tonos. Didžiausias greitis: 70 km/val. Veikimo nuotolis: 500 km. Talpa: 3 įgulos nariai + 8 specialiųjų pajėgų karių. Papildoma komplektacija: Simag LV-401 lazerinis tolimatis, CBRN apsaugos sistema, naktinio matymo termovizoriai, Sopelem M371 periskopiniai taikikliai.
Dabar žinoma, kad apie 50 greitųjų pėstininkų kovos mašinų netrukus padės Ukrainos kariuomenei sunaikinti priešą fronte. Esu tikras, kad tokia patikima ir apsaugota pėstininkų kovos mašina mūsų gynėjams yra labai reikalinga. Todėl esame nuoširdžiai dėkingi Vakarų partneriams už paramą ir modernios ginkluotės tiekimą. Mes tikime savo gynėjais. Užpuolikai nepabėgs nuo atpildo. Mirtis priešui! Šlovė ginkluotosioms pajėgoms!
tags: #transporto #priemoniu #kovos #masina