1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje įvyko viena didžiausių branduolinės energetikos istorijos avarijų. Dėl konstrukcinių defektų ir netinkamos eksploatacijos ketvirtajame reaktoriuje įvyko sprogimas, į atmosferą išmetęs apie 11 tonų radioaktyviųjų medžiagų.
Debesis, susidaręs nuo 10 dienų degusio reaktoriaus, išnešiojo radioaktyvias medžiagas didžiojoje Europos dalyje, o vėliau - šiauriniame planetos pusrutulyje. Lietuvoje labiausiai nukentėjo pietiniai, pietvakariniai ir vakariniai rajonai.
Per pirmus tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus. Nuo radioaktyviojo užteršimo vėliau mirė daugiau kaip 8 000 žmonių (neoficialiais duomenimis - apie 15 000).
Avarijos priežastys ir jos tyrimas
Černobylio AE ketvirtąjį bloką buvo numatyta sustabdyti planiniams remonto darbams. Prieš avariją buvo numatyta atlikti „turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos“ bandymą, kurį generalinis projektuotojas pasiūlė kaip papildomą avarinio elektros tiekimo sistemą. Šis režimas nebuvo ištobulintas arba nebuvo išbandytas atominėse elektrinėse su RBMK reaktoriais.
1986 m. balandžio 26 d. 1.23 val. ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke įvyko sprogimas, kuris visiškai sunaikino reaktorių. Bloko pastatas iš dalies sugriuvo, žuvo du žmonės. Įvairiose patalpose ir ant stogo kilo gaisras.
Avarijos priežastims išaiškinti 1986 metais buvo suburta TSRS valstybinė komisija. Jai vadovavo A. G. Meškovas. Ji pagrindinę atsakomybę dėl įvykusios katastrofos priskyrė operatyviniam personalui ir Černobylio AE valdžiai. TATENA subūrė savo konsultacinę grupę, kuri remdamasi Tarybų Sąjungos pateikta medžiaga, taip pat iš esmės pritarė šiai nuomonei.
1993 m. INSAG publikavo papildomą ataskaitą, kurioje labiausiai tikėtina avarijos priežastimi įvardintos reaktoriaus projekto ir konstrukcijos klaidos. Buvo pripažinta, jog šios konstrukcinės ypatybės padarė didžiausią įtaką avarijos eigai ir jos pasekmėms.
Pagrindiniai veiksniai, kurie padarė didžiausią įtaką avarijai, yra šie: netinkama valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcija ir teigiamas garinio reaktyvumo koeficientas.
Avarijos pasekmės ir likvidavimo darbai
Dėl konstrukcinių defektų ir netinkamos eksploatacijos įvyko sprogimas ketvirtajame reaktoriuje, į atmosferą pateko apie 11 tonų radioaktyviųjų medžiagų. Daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos.
Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Panevėžio skyriaus pirmininkė Vida Trakelienė sako, kad likviduojant avarijos pasekmes dalyvavo 240 Panevėžio miesto ir rajono gyventojų. Darbas radioaktyviosiomis medžiagomis smarkiai užterštoje vietovėje paliko pasekmių. Pasak V. Trakelienės, šiuo metu gyvi likę tik apie pusė černobyliečių - 140.
Černobylio avarijos padarinių likviduotojus kamuoja įvairios onkologinės ligos, insultas, infarktas, kraujagyslių, nervų ligos. Avarijos metinių, pasak jos, nemini - nelabai būtų ir kam susirinkti, nes dauguma yra sunkūs ligoniai.
Nors tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad likviduojant avarijos pasekmes, statant Slavutyčiaus miestą, dalyvavo 7 000 lietuvių. Be to, kaip ir per didelę dalį Europos, per septyniolika Lietuvos rajonų praslinko radioaktyvus debesis.
Nuo 1986 m. balandžio 26 d. įvykusio sprogimo praėjo daug metų, tačiau Ukrainos tarnybos sako, kad atskirties zona gali nebūti tinkama gyventi žmonėms dar 24 tūkst. metų.
2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų.
Černobylio atmintis Ukrainoje
Keliautojas Šarūnas Jasiukevičius, apsilankęs Ukrainos apleistame mieste Pripetėje, tvirtino: „Pajaučiau tą tikrąją postapokaliptinę atmosferą“. Miestas vaiduoklis Pripetė, vienas naujausių miestų Sovietų Sąjungoje, statytas specialiai Čornobylio atominės elektrinės darbuotojams, iki avarijos jame gyveno 50 000 žmonių.
Festivalyje pristatoma specialioji ukrainiečių kino programa „Černobylis: utopija ir apokalipsė“ siūlo pažvelgti į atominį miestą kaip į tebeaktualią politinę pamoką ir ekologinę metaforą. Anot programos kuratoriaus, atrinkti filmai, kurie buvo nufilmuoti iškart po avarijos, dėl savo dokumentinio pobūdžio yra kur kas vertingesnė medžiaga nei toks populiarus serialas kaip „Černobylis“ (2016).
„Ukrainoje Černobylio tragedija dažnai suprantama ne tik kaip branduolinė katastrofa, bet ir kaip svarbus stimulas nacionaliniam pabudimui bei nepriklausomybės atkūrimo judėjimui“, - teigia specialiosios programos sudarytojas Oleksandras Teliukas.
Anot jo, Černobylio katastrofa yra ne tik istorinis įvykis, pakeitęs viso regiono likimą. Ši tragedija - ir šiandien tebeaktuali politinė pamoka bei ekologinė metafora.
Černobylio katastrofa 1986 m.: kas iš tikrųjų įvyko?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, minint didžiausios branduolinės avarijos metines, lankydamasis Černobylio atskirties zonoje, pareiškė: „Į istoriją nejuda atgal“. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina ryžtingai nusiteikusi vystyti savo atominę energetiką.
Černobylio avarija - 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko griūtis. Černobylio avarija buvo pirmoji iš dviejų avarijų, kurios įvertintos 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę (antroji buvo Fukušimos avarija 2011 m.).
Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą.
Balandžio 26-ąją taip pat minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, siekianti paskatinti intelektinės nuosavybės produktų kūrimą ir atkreipti dėmesį į vaikų kūrybiškumo skatinimą.
tags: #ukrainos #svente #po #cernobylio #avarijos