Gyvūnų auginimas ir laikymas daugiabučiuose namuose Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais ir taisyklėmis, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, žmonių saugumą ir viešąją tvarką. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su gyvūnų laikymu daugiabučiuose, įskaitant apribojimus, reikalavimus ir savininkų atsakomybę.
Pagrindiniai įstatymai ir taisyklės
Lietuvoje gyvūnų laikymą reglamentuoja keletas teisės aktų. Svarbiausi iš jų: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisyklės, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatai ir vidaus tvarkos taisyklės. Šie dokumentai nustato reikalavimus gyvūnų priežiūrai, registravimui, vedžiojimui, triukšmo lygiui ir kitus svarbius aspektus. Pažeidus šias taisykles, gali būti skiriamos baudos.
Ką sako teisės aktai dėl pavadėlio?
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Tuo metu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio. „Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės. Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu“, - pabrėžė teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Teisininkės teigimu, įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. „Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas“, - aiškino R.Joskaudienė.
Išmatų nesurinkimas
Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Praktiškai, anot R.Joskaudienės, svarbu žinoti ir tai, kad specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas. Vilniaus savivaldybės komunikacijoje nurodoma, jog maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius, o 2025 m. savivaldybė taip pat viešai akcentavo, kad tinkamiausia vieta tokiems maišeliams yra mišrių atliekų konteineris arba specialūs konteineriai. Taigi, anot teisininkės, pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia.
Vaikų žaidimo aikštelė - ne šunų vedžiojimo vieta
Dar vienas punktas, kurį daugelis ignoruoja: vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama. R.Joskaudienės pabrėžė, kad vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų.
Ar tai galioja privačiuose kvartaluose?
Taip. „Kalbant apie Vilniaus miestą, vietos taisyklės šį klausimą išsprendžia taip: dviem ar daugiau asmenų priklausančioje žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas bendraturtis tam prieštarauja. Taip pat kito asmens žemės valdoje šunį galima laikyti tik savininkui ar teisėtam valdytojui sutinkant. Tad Vilniuje tokio ginčo atsakymas: jei kiemas bendras ir bent vienas bendraturtis nesutinka, palaidas šuo ten nėra teisėtas sprendimas“, - aiškino R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, dėl išmatų situacija taip pat aiški: gyvūnui priteršus kito asmens žemės valdoje, ekskrementus reikia nedelsiant surinkti. „O viešojoje vietoje ir bendrojo naudojimo patalpose šunys vedami su pavadėliu; be to, pagal Aprašą viešąja vieta laikomas ir daugiabučio namo kiemas. Taigi jeigu ne individualūs namai, o faktiškai daugiabučių ar bendro naudojimo kiemas, viešosios vietos režimas taikomas tiesiogiai“, - teigė R.Joskaudienė.
Kokia atsakomybė gresia?
Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis. Jis numato baudą nuo 30 iki 120 eurų, jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei - nuo 50 iki 120 eurų, pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų. Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.
Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai. Tačiau bauda - dar ne viskas. Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens. „Todėl jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą“, - įspėjo R.Joskaudienė.
Ką tai reiškia atsakingam šeimininkui?
Pasak R.Joskaudienės, pavadėlis turi būti ant šuns, o ne kišenėje; prasilenkiant su žmonėmis ar kitais gyvūnais jis turi būti sutrumpintas; išmatas reikia surinkti iš karto, ne „vėliau grįšiu“; į vaikų žaidimo aikšteles šuns leisti negalima; augintinio energijai išlieti reikia rinktis tam skirtas vietas. Vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra.
Statistika
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet registruojama vidutiniškai 2000 gyvūnų įkandimų vien Vilniaus apskrityje. Iš jų apie 20 proc. yra apkandžiojami vaikai iki 15 metų amžiaus. Per šių metų pusmetį užregistruoti 510 įkandimų gyvūnų, iš kurių 106 vaikai iki 15 metų amžiaus. Net 85 proc. įkandimų yra padaromi šunų ir dauguma jų yra savi arba žinomi šunys. Per pastarąjį pusmetį iš 510 įkandimų 344 įkandimus padarė žinomi gyvūnai ir tik 166 nežinomi.
Taip pat visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad pranešimų apie įkandimus padaugėja po ilgųjų savaitgalių ar švenčių.
Siūlomos įstatymo pataisos
Siūlomas projektas numato, kad gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną. Įstatymo pataisos numato, kad draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas nuo 2 iki 10 metų. Draudimą taikanti institucija spręstų dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties. Už draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną pažeidimą siūloma bausti nuo 150 iki 300 eurų.
„Vis dėlto matoma teisės aktų spraga, nes asmuo, iš kurio valstybinės institucijos konfiskavo gyvūną už žiaurų elgesį, jau kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną. Jame pažymima, kad Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė laikyti gyvūną atimama iki 10 metų, Estijoje - iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje - 2 metams. Europos Sąjungoje matyti ir tokių pavyzdžių, kuomet teisė laikyti gyvūną asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, gali būti atimama visam laikui. Įstatymo pataisų iniciatorių duomenimis, užsienio valstybėse dažniausiai taikoma praktika, kai atsakingos institucijos nustato draudimo pobūdį ir apimtį - jos nusprendžia, ar asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, uždraudžiama laikyti visus gyvūnus, ar tam tikrą gyvūnų rūšį. Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2023 m. sausio mėn.
Pavojingų šunų laikymo apribojimai
Praėjusiais metais buvo priimtas pataisytas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame daugiausia diskusijų sukėlė punktas, draudžiantis laikyti daugiabučiuose pavojingus šunis ir jų mišrūnus. Paskelbus apie naująjį draudimą kovinių bei pavojingų šunų šeimininkams primygtinai rekomenduota užsiregistruoti savo savivaldybėse iki šių metų sausio - kol pradės galioti visas įstatymas. Dauguma jų suskubo tą padaryti, tačiau akivaizdu, jog dalis nesiruošia niekur registruotis.
Antrajai grupei priskirtus pavojingus šunis, specialistės teigimu, šiuo metu daugiabučiuose namuose gali laikyti tik tie Vilniaus gyventojai, kuriems Savivaldybė buvo išdavusi tokį leidimą. „Nuo 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė leidimų pavojingų šunų laikytojams, laikantiems pavojingus šunis daugiabučiuose namuose, nebeišduoda. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė apskritai išduoda tik leidimus laikyti pavojingos veislės grynaveislius šunis, kurie laikomi ne daugiabučiuose namuose.
Jei bus nustatyta, kad pavojingas šuo laikomas be leidimo, gyvūno savininkui grės atsakomybė - bauda nuo 200 iki 400 Lt su gyvūno konfiskavimu ar be konfiskavimo. Vilniaus gyventojai, laikantys pavojingus grynaveislius šunis ne daugiabučiame name, turėtų pasirūpinti gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje leidimą“, - patarė E. Daugėlaitė.
Specialistė perspėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, nustatę pavojingų, kovinių šunų, pavojingų šunų mišrūnų ir kovinių šunų mišrūnų laikymo pažeidimus, surašys administracinių teisės pažeidimų protokolus atsakingiems asmenims, bus taikoma administracinė atsakomybė. Moteris patvirtino, kad bus reaguojama į kaimynų, kitų gyventojų skundus dėl tokių šunų, bus organizuojami patikrinimai.
E. Daugėlaitės teigimu, asmenims, kurie laiko tokius šunis be Savivaldybės leidimo, gresia atsakomybė už neteisėtą laikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą - bauda nuo 400 iki 600 Lt su gyvūnų konfiskavimu. Jei tokie šunys laikomi turint Savivaldybės leidimą, jie gali būti toliau laikomi bet turi būti kastruoti ir negali būti veisiami ar parduodami.
Kaip nustatyti mišrūno veislę?
Savivaldybės atstovės pasiteiravus, kaip bus atskiriama, ar tikrai mišrūnas šuo turėjo pavojingos veislės tėvus, savivaldybės atstovė teigė, jog kai kurios įstatymo nuostatos dėl to dar gali būti keičiamos: „Atsižvelgiant į sąvokas, kad gyvūnas galėtų būti priskirtas konkrečiai iš šių gyvūnų kategorijų (pavojingų veislių sąraše surašytų veislių, - red. past.), turi būti žinoma jo kilmė.
Gyvūnų laikymo vietos
Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos.
Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai, šuo!“, o jeigu yra laikomas pavojingas šuo, tai ženklas su užrašu „Atsargiai, pavojingas šuo!“ Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį.
Bendro naudojimo patalpos
Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn.
Atsakomybė ir kontrolė
Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. Visi laikomi gyvūnai - potencialūs pasiutligės platintojai - privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus. Registratorius registruotų gyvūnų sąrašus perduoda Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti.
Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.
Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
