Pasaulyje vis labiau populiarėjant palaikų kremavimui, keičiasi ir požiūris į tai, kaip pagerbti mirusįjį bei įamžinti jo atminimą. Lietuvoje kremavimo paslaugos teikiamos beveik dešimtmetį, ir nors tradiciniai laidojimo būdai vis dar vyrauja, vis daugiau žmonių renkasi alternatyvius atsisveikinimo su artimuoju būdus, tarp kurių - ir pelenų išbarstymas.
Įvairios pelenų įamžinimo ir išbarstymo galimybės
„Lietuvos krematoriumo“ vadovas Bernardas Vilkelis pastebi, kad pasaulyje atsisveikinimas su kremuotų palaikų pelenais stebina idėjų įvairove. Greta jau įprastų praktikos - pelenų išbarstymo į jūrą, upę ar ežerą, - atsiranda ir tokių, kurie gali nustebinti. „Gal dar būtų toleruojamas pelenų išbarstymas iš lėktuvo arba, ir Lietuvoje populiarėjant aplinkai draugiškai gyvensenai, mintis, kad pagarbu ir prasminga, jei ant pelenų augtų medžiai, tačiau kol kas dar negirdėjau nė vieno, sakant, kad norėtų, jog po kremavimo jo pelenai būtų iššauti su fejerverkais arba išsiųsti į kosmosą, kas kitose šalyse populiarėja“, - pastebi B. Vilkelis.
Pasak B. Vilkelio, pelenų įkomponavimas į stiklo skulptūras, smėlio laikrodžius ar žvakides jau tapo įprasta praktika. Tačiau šovinių užpildymas velionio pelenais, kad po to su juo būtų atsisveikinama iššauta salve, gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. „Turbūt mūsų šalyje velionį išlydintys taip pat kraipytų galvas, jei jo pelenai būtų iššauti ir su fejerverkais, pakelti į orą helio balionuose ar barstomi iššokus su parašiutu“, - svarsto B. Vilkelis.
Bene dažniausias įamžinimas - pelenų laikymas juvelyriniuose dirbiniuose. Juo, pasak B. Vilkelio, domisi ir lietuviai: „Lietuvos krematoriume“ jau keletą metų veikia menininkės Irenos Žukauskytės specialiai tokiai relikvijai laikyti sukurtų medalionų ekspozicija, iš kurios tautiečiai renkasi patinkančius eksponatus.
„Pastaruoju metu, gal dėl pagerėjusios ekonominės padėties, o gal dėl keliaujant po užsienio šalis matytų pavyzdžių, padaugėjo užklausų, ar būtų galima iš kremuoto artimojo pelenų pagaminti deimantą“, - pasakoja krematoriumo vadovas. Tokia galimybė yra pas partnerius Šveicarijoje. Deimanto gamyba kainuoja apie 5 tūkst. eurų, tačiau tai nėra tiesiog investicija į brangakmenį - vertė jį užsakiusiam žmogui yra daug didesnė. Galbūt net neišmatuojama.
Pasaulyje populiarėja ir tatuiruotės, kuriose naudojami mirusiojo pelenai. Pelenai, sumaišyti su specialiu rašalu, gali tapti ne tik originalia tatuiruote, bet ir priminimu apie artimą žmogų. Taip pat užsakomi portretai, nutapyti sumaišius pelenus su dažais, ar net vinilinės plokštelės su įrašyta velionio mėgta muzika.
Pelenų išbarstymas: ekologiškumas ir simbolinė reikšmė
Kremavimas iš principo laikomas ekologišku laidojimo būdu, todėl nenuostabu, kad ir pelenų išbarstymo pasirinkimas dažnai siejamas su noru išsaugoti aplinką. Lietuvoje jau pageidaujama ekologiškų, savaime suyrančių urnų. Kitose šalyse, kur pelenų išbarstymas yra įprastas, tai dažnai daroma siekiant „grąžinti“ žmogų gamtai, kuriai jis jautė simpatiją.
Marius, kurio tėvas buvo aistringas žvejys, pasidalino savo šeimos istorija: „Tėtis visą gyvenimą praleido prie Nemuno. Kai jis išėjo, negalėjome įsivaizduoti jį uždarant urnoje ar tradicinėje kapavietėje. Kremavimo paslaugos Vilniuje mums padėjo ne tik organizuoti patį kremavimą, bet ir suteikė vertingų patarimų dėl pelenų išbarstymo ceremonijos.“
„Mums buvo labai svarbu, kad visas procesas būtų skaidrus ir pagarbus“, - sako Antanas, kurio žmona pasirinko kremavimą ir pelenų išbarstymą. „Mama buvo labai atvira ir aiški dėl savo norų“, - prisimena Lina. „Ji ne tik užrašė savo pageidavimus, bet ir kartu su mumis aplankė vietą, kur norėjo, kad jos pelenai būtų išbarstyti. Ji netgi susisiekė su kremavimo paslaugų teikėjais ir aptarė visas detales.“
Palaikų išbarstymo ceremonija gali būti labai svarbi gedulo proceso dalis. Ji suteikia progą aktyviai dalyvauti atsisveikinime, kas daugeliui žmonių padeda priimti netektį. Skirtingai nuo tradicinės kapavietės, išbarstymo vieta neturi konkretaus memorialinio ženklo, tačiau tai netrukdo išlaikyti ryšį su gamta ir mirusiuoju.
„Po mamos pelenų išbarstymo prie ežero sukūrėme tradiciją“, - dalijasi Milda. „Kiekvienais metais jos gimtadienį praleidžiame toje vietoje - atsinešame jos mėgstamų patiekalų, klausomės muzikos ir dalijamės naujomis istorijomis, tarsi ji būtų su mumis.“
Teisiniai ir religiniai aspektai
Lietuvos teisės aktuose pelenų išbarstymo klausimas nėra detaliai reglamentuojamas, kas sukelia tam tikrą teisinį neapibrėžtumą. Įstatymas numato, kad pelenai gali būti laidojami kapinėse, kolumbariumuose arba išbarstomi specialiai tam skirtuose pelenų barstymo laukuose. Tačiau realybėje tokie laukai kapinėse dažnai neegzistuoja.
„Mūsų šeima ilgai ieškojo vietos, kur galėtume išbarstyti mamos pelenus,” - pasakoja Justina iš Vilniaus. „Pagaliau radome nedidelį privačiai valdomą miškelį netoli Vilniaus, kur savininkai leidžia organizuoti tokias ceremonijas.“
Nors už pelenų išbarstymą ne kapinėse gali grėsti administracinė bauda (iki 60 eurų), daugelis artimųjų vis tiek renkasi išpildyti mirusiojo valią, laikydami tai svarbesniu nei teisiniai aktai ar bažnyčios nuostatai.
Katalikų bažnyčia tradiciškai pelenų barstymą vertina nevienareikšmiškai, laikydama palaikų išniekinimu. Bažnyčios direktyvoje nurodoma, kad palaikai turi būti laidojami kapinėse ar kitoje pašventintoje vietoje, kad būtų išsaugotas atminimas ir pasiektos maldos. Tačiau pasaulyje kremavimo ir pelenų išbarstymo praktika tampa vis populiaresnė.
Originalios idėjos ir aplinkosauga
Bene originaliausią aplinkosauginį sąmoningumą prieš dešimtmetį parodė du Džordžijos (JAV) universiteto studentai. Jie pasiūlė „Amžinuosius rifus“ - rutulius iš aplinkai saugaus betono, į kuriuos įliejami kremuoto mirusiojo pelenai. Nuleidus tokį rutulį į vandenyno dugną, jis tampa pagrindu koralų rifų kolonijoms atsirasti ir daugintis.
Tokių atminimo rifų Atlanto vandenyne, vien prie JAV krantų, šiuo metu yra apie 2000. Nors tai kilnus gestas, norintiems prisidėti prie koralų rifų gelbėjimo tektų nepagailėti bent 3 tūkst. eurų - tiek kainuoja mažiausio dydžio amžinasis rifas.
Pelenų išbarstymo ceremonijos organizavimas
Laidojimo ceremonijų organizavimo įmonės siūlo pagalbą organizuojant pelenų išbarstymo ceremonijas. Komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė pasakoja, kad procesas prilygsta tradiciniam laidojimui, tik vietoj kapinių keliaujama į specialiai parinktą vietą. „Įprastai pirmiausia artimieji atvyksta į mūsų atsisveikinimo namus, kuriuose aptariame visus jų poreikius - tiek dėl pačio laidojimo proceso, tiek dėl kremuotų palaikų išbarstymo. Išsiaiškiname, kaip patys artimieji bei velionis būtų norėję atsisveikinti, kokie buvo jo pomėgiai, kad galėtume ceremoniją padaryti kuo labiau suasmenintą“, - pasakoja pašnekovė.
Ceremonija gali vykti laive, upėje, jūroje (ne mažiau kaip 5 km nuo kranto) ar kitose neurbanizuotose vietovėse. Tai gali būti kelių valandų trukmės procesas, kurio metu skaitomos eilės, sakomos kalbos, artimieji dalijasi prisiminimais, groja muzika.
„Mūsų tikslas ir yra kiekvieną atsisveikinimą padaryti personalizuotą, kadangi tai yra paskutinė velionio kelionė. Visada su klientais prieš ceremoniją pasikalbame apie tai, kokie yra jų poreikiai, ką mėgo velionis, kaip jis būtų norėjęs. Atsisveikinimo metu gali skambėti velionio mėgstama muzika, skaitomos mėgstamos eilės“, - sako J. Jurkevičienė.
Pelenų išbarstymas - tai labai asmeniškas sprendimas, priklausantis nuo daugybės faktorių, įskaitant asmeninius įsitikinimus, šeimos tradicijas, praktines aplinkybes ir, žinoma, velionio norus. Svarbiausia, kad atsisveikinimas būtų prasmingas ir padedantis pradėti gedulo kelionę.
tags: #uz #pelenu #isbarstyma #bauda