Vasarą vis dažniau laiką leidžiame lauke - dirbame sode, vaikštome basomis, stovyklaujame ar keliaujame gamtoje. Tačiau kartu su malonumu slypi ir pavojus: žaizdos, įbrėžimai ar dūriai gali tapti vartais pavojingoms bakterijoms. Viena iš jų - stabligė. Tai reta, bet labai pavojinga infekcija, kuri vystosi greitai ir gali būti mirtina. Tad ką svarbu žinoti, kad apsaugotume save ir artimuosius?
Kas yra stabligė?
Stabligė - tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Clostridium tetani. Šios bakterijos sporos gyvena dirvožemyje, dulkėse, rūdijusiuose metaluose ir patenka į organizmą per atviras žaizdas. Infekcija nesukelia tiesioginio pūliavimo - vietoje to, ji išskiria toksiną, kuris pažeidžia nervų sistemą ir sukelia raumenų spazmus, traukulius, net kvėpavimo sustojimą.
Clostridium tetani bakterija gamina karščiui, šalčiui ir saulės šviesai atsparias sporas, kurios išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki metų. Todėl stabligės bakterijos gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje. Dažniausiai jos randamos dirvožemyje ir gyvūnų, pavyzdžiui, karvių, arklių, mėšle. Patekusios į organizmą per žaizdą, bakterijos gali pradėti greitai daugintis ir išskirti toksinus, vadinamus tetanospazminais.
Lietuvoje dažniau šia liga užsikrečia vyresnio amžiaus, gretutinių sveikatos problemų turintys ir nepasiskiepiję arba skiepų neatnaujinę žmonės. Clostridium tetani bakterijos sukeliama liga labiau paplitusi karšto ir drėgno klimato šalyse, kurių dirvožemiuose gausu organinių medžiagų.
Stabligė nesukelia tiesioginio pūliavimo - vietoje to, ji išskiria toksiną, kuris pažeidžia nervų sistemą ir sukelia raumenų spazmus, traukulius, net kvėpavimo sustojimą. Vaistų nuo šios ligos nėra. Stabligės gydymas sutelktas į simptomų ir komplikacijų valdymą iki tol, kol išnyksta toksino poveikis.
Pirmieji stabligės požymiai
Simptomai paprastai atsiranda per 3-21 dieną po užsikrėtimo. Įtarimų turėtų kelti:
- Raumenų sustingimas žandikaulio srityje.
- Skausmingi raumenų spazmai, dažniausiai kaklo, veido, pilvo ar nugaros.
- Sunku nuryti, kalbėti ar atverti burną.
- Karščiavimas, prakaitavimas.
- Padidėjęs jautrumas šviesai ar triukšmui.
- Sunkesniais atvejais - kvėpavimo sutrikimai ar net traukuliai.
Stabligė neplinta nuo žmogaus žmogui - bet net maža, užmiršta žaizdelė gali sukelti sunkią ligą.
Stabligės inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 21 dienos. Vidutinis laikas nuo užsikrėtimo iki požymių ir simptomų atsiradimo yra 10 dienų. Labiausiai paplitusi generalizuota stabligės forma. Jos požymiai ir simptomai atsiranda palaipsniui ir blogėja per 2 savaites. Pirmiausia jie paprastai pasireiškia žandikaulyje ir keliauja kūnu žemyn.
Progresuojanti stabligė sukelia skausmingus, traukulius primenančius spazmus, kurie trunka keletą minučių ir pasikartoja. Paprastai sustingsta kaklas, nugaros lankas ir kojos, rankos pritraukiamos prie kūno, sugniaužiami kumščiai. Dėl kaklo ir pilvo raumenų standumo gali pasunkėti kvėpavimas. Jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, jie būna tokie stiprūs, kad netgi gali sukelti kaulų lūžius. Sunkius spazmus gali sukelti pojūčius stimuliuojantys reiškiniai: stiprus garsas, fizinis prisilietimas, skersvėjis arba šviesa.
Mažiau įprasta šios ligos forma yra lokalizuota stabligė, sukelianti raumenų spazmus šalia žaizdos vietos. Kita reta šios ligos forma - galvinė stabligė, atsirandanti dėl žaizdos galvoje. Užsikrėtus susilpnėja veido raumenys ir atsiranda žandikaulio raumenų spazmai.
Kaip nustatoma ir gydoma ši infekcija?
Stabligė dažniausiai nustatoma pagal klinikinę būklę - laboratoriniai tyrimai ne visada parodo infekciją. Įtarus stabligę, gydymas pradedamas nedelsiant.
Gydymas apima:
- Antitoksino (TIG) leidimą - jis neutralizuoja stabligės toksiną.
- Antibiotikų vartojimą (dažniausiai metronidazolas).
- Žaizdos valymą, jei ji vis dar yra.
- Simptominį gydymą - nuo spazmų, traukulių, palaikomas kvėpavimas (kartais reanimacijoje).
Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų.
Nustačius stabligę, ligonis guldomas į ligoninę, dažniausiai - intensyvios terapijos skyrių. Triukšmas ir ryški šviesa gali išprovokuoti stabligės spazmus, todėl labai svarbu sukurti ramią, izoliuotą aplinką.
Galimos komplikacijos
- Kvėpavimo problemos.
- Plaučių arterijos užsikimšimas (plaučių embolija).
- Plaučių uždegimas.
- Kaulų lūžiai.
- Mirtis. Ji dažniausiai ištinka dėl kvėpavimo takų užsikimšimo spazmų metu arba kvėpavimą, širdies ritmą ar kitas organų funkcijas reguliuojančių nervų pažeidimo.
Kaip apsisaugoti nuo stabligės?
Efektyviausia apsauga - vakcinacija. Skiepai nuo stabligės priklauso privalomam vaikų skiepų kalendoriui. Suaugusieji turėtų pasikartoti kas 10 metų.
Lietuvoje kūdikiai ir vaikai nemokamai profilaktiškai skiepijami kokliušo, difterijos ir stabligės vakcina. Pirmosios dozės skiriamos 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Sustiprinančios vakcinos dozės suleidžiamos 18 mėn., 6-7 ir 15-16 metų amžiaus vaikams. Suaugusiems skiepą reikia kartoti kas 5-10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo stabligės.
Specialistai rekomenduoja pasiskiepyti tiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, keliauja, dirba žemės ūkio darbus.
Taip pat svarbu:
- Nedelsti valyti ir dezinfekuoti bet kokią žaizdą, net nedidelę.
- Pasitarti su gydytoju po gilios, nešvarios ar rūdžių pažeistos žaizdos, jei nuo paskutinio skiepo praėjo >5 metai.
- Apsaugoti vaikus nuo rizikingų žaidimų su metalu ar žeme.
- Naudoti pirštines dirbant sode ar prie metalo.
Pirmoji pagalba nelaimės vietoje
Nėra žmogaus, kuriam nebūtų tekę patirti žaizdos sukeliamo skausmo. Įsipjovę, nusibrozdinę, nusideginę ar kitaip susižeidę sutrinka įprastas gyvenimo ritmas, pablogėja savijauta ir nuotaika. Ką daryti susižeidus?
Visų pirma, žaizdą reikia nuplauti, geriau po tekančiu vandeniu. Jei tai neįmanoma, bet kokiu švariu vandeniu.
Po to odą aplink žaizdą reikia apdoroti dezinfekuojančiomis antiseptinėmis priemonėmis. Jei žaizda negili, tik nubrozdinimas, antiseptinėmis priemonėmis galima tepti ir pačią žaizdą.
Negalima ant žaizdos pilti įvairių spiritinių skysčių, jodo tirpalo, briliantinės žalumos, nes tiesiogiai su šiais skysčiais kontaktavę audiniai žus, ir gijimo procesas bus sudėtingesnis. Griežtai draudžiama barstyti įvairius antiseptinius miltelius. Dar pasitaiko atvejų, kai į ligoninę atvyksta pacientai žaizdą gydę kseroformu (geltoni nemalonaus kvapo milteliai). Tokia netinkama priežiūra žaizdą tik užteršia, ir, be abejo, apsunkina gydymą. Negalima naudoti jokių liaudiškų priemonių - miltų, kiaušinio baltymo, druskos, kt.
Pagrindiniai žingsniai:
- Švariai nuplauti žaizdą.
- Odą aplink žaizdą (o jei ji negili ir pačią žaizdą) nuvalyti dezinfekuojamomis antiseptinėmis priemonėmis.
- Išrinkti tik smulkius svetimkūnius, giliai įstrigusių netraukti - kreiptis į gydymo įstaigą.
- Uždėti sterilų tvarstį.
Antiseptikai - vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Antiseptikai plačiai vartojami žaizdos infekcijai gydyti ir jos pasikartojimo profilaktikai, kai yra didelė rizika.
Pasirenkant antiseptiką ypač svarbus yra vaisto veiksmingumas. Betadine veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos - jodo povidono - savybių Betadine veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek.) nei kiti antiseptikai. Tyrimais nustatyta, kad jodo povidonas smarkiai sumažina infekcijų tikimybę.
Pasirenkant dezinfekuojamąją priemonę svarbus kriterijus yra vaisto vartojimo forma. Betadine gaminamas dviejų formų - 10 proc. vandeninio tirpalo ar tepalo. Tai praplečia vaisto vartojimo galimybes. Betadine sėkmingai ir saugiai galima vartoti ir namie perrišant žaizdas, ir gydymo įstaigose. Namų vaistinėlėje patogiau turėti Betadine tepalo: jį patogiau laikyti namuose, pasiimti į kelionę ir vartoti. Juk vandenis tirpalas, nesandariai uždarius, gali išsilieti lagamine ar krepšyje. Gydymo įstaigose sėkmingai vartojamas 10 proc. vandeninis Betadine tirpalas: odai dezinfekuoti prieš įvairias chirurgines procedūras: injekcijas, punkcijas, biopsijas, operacijas.
Pasirinkdami dezinfekuojamąją priemonę visuomet rinkitės patogiausią. Betadine - modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai, nes jodas atpalaiduojamas lėtai. Viena iš jodo povidono sudedamųjų dalių jodą perneša tiesiai į ląstelės membraną, dėl to sustiprėja baktericidinis paties jodo poveikis. Betadine mažiau nei kiti jodo preparatai dirgina, todėl juo galima tepti net gleivines.
Nereceptiniai vaistiniai preparatai - Betadine® 100 mg/ml odos tirpalas ir Betadine® 100 mg/g tepalas. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei:
- Įsidūrėte ar susižeidėte nešvariu objektu, ypač lauke ar su rūdimis.
- Turite atvirą, gilią ar nešvarią žaizdą.
- Nesuprantate, kada paskutinį kartą buvote paskiepytas nuo stabligės.
- Prasideda keistas žandikaulio sustingimas, raumenų trūkčiojimai ar spazmai.
Neatidėliokite - stabligė gali progresuoti per valandas.
Gydytojo pagalbos nereikia, jeigu žaizda tikrai nedidelė, paviršinė, trauma nėra kombinuota, t.y. kartu nėra didelio sumušimo, kraujosruvos, neįtariama kaulų lūžių ar išnirimų. Visais kitais atvejais rekomenduojama atvykti į gydymo įstaigą. Visų pirma, dėl to, kad tik gydytojas gali tinkamai įvertinti žaizdos sunkumą, įtarti infekcijų riziką, o, esant reikalui, skirti skiepų nuo stabligės ar pasiutligės.
Jeigu susižeidus į žaizdą pateko dirvožemio, buvo susižeista purvinais įrankiais arba įkando šuo, reikėtų kuo skubiau apsilankyti gydymo įstaigoje.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia labai apgailestaujanti dėl susiklosčiusios situacijos. „Įvykus nelaimei, rekomenduojame nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), kuri suteiks pirmąją pagalbą, o prireikus nugabens į reikiamą gydymo įstaigą. Rekomenduojame susižeidus vengti patiems rizikingai vykti į gydymo įstaigą, nes tai gali sukelti dar didesnes neigiamas pasekmes“, - sakoma SAM komentare.
Ministerijos teigimu, jei nusprendėte į ligoninę vykti savo jėgomis, turite žinoti, kad pagal galiojančią tvarką pirmąją pagalbą žmonėms užtikrina ta gydymo įstaiga (poliklinika, pirminės sveikatos priežiūros centras), kurioje jis yra prisirašęs, o vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis, kita gydymo įstaiga, su kuria yra pasirašyta sutartis dėl šių paslaugų teikimo.
„Tad pirmiausia rekomenduojame visiems žmonėms išsiaiškinti ir žinoti, į kurią gydymo įstaigą reikėtų kreiptis dėl skubios pagalbos. Tokia informacija skelbiama gydymo įstaigos interneto svetainėje.
Suprantame, kad artimo žmogaus sveikatos sutrikimų gydymas yra jautri tema ir kelia daugybę emocijų. Tačiau jei paciento netenkina konkretaus gydytojo darbas, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, kuri padėtų išspręsti tokius klausimus.
Laikinai Kupiškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas einantis Vykintas Antanas Tubelis sakė kol kas nerandantis tą dieną budėjusių gydytojų, taigi negalintis tiksliai pasakyti, kas nutiko. „Bet, be abejo, pagalbą turėjo suteikti. Turėjo nuskausminti, vaistų prieš stabligę suleisti, kalbos nėra“, - LRT.lt sakė V.A.Tubelis. Jis užtikrino, kad pirmoji pagalba skyriuje turėjo būti teikiama. Juoba, sako jis, šiuo atveju nieko ypatingo daryti nereikėjo. Pasak V.A.Tubelio, nors savaitgaliais chirurgas Kupiškio ligoninėje nebudi, šiuo atveju susitvarkyti galėjo ir budintas terapeutas. Persidūrus koją, aukštos kvalifikacijos chirurgo pagalbos netgi nereikia. „Jie turėjo suteikti pagalbą, o jei nesugebėjo suteikti, turėjo ligonį patys persiųsti į Panevėžio ligoninę. Kažkoks nonsensas“, - savaitgalio nutikimą apibūdino V.A.Tubelis. Pasak gydytojo, esant panašiems atvejams, pacientas, jei yra galimybė, į ligoninę turi atvykti pats. Pirmą pagalbą teikiantis asmuo turi nuspręsti, ar susitvarkys vietoje, ar pacientą siųsti į Panevėžį. „Tačiau šiuo atveju, aš supratau, kad būtų užtekę ir mūsų“, - sakė pašnekovas, pažadėjęs šią situaciją išsiaiškinti.
„Tėtis vakar sodyboje užlipo ant didelio, surūdijusios vinies. Koją persidūrė nemenkai, bet vinį pats išsitraukė, susitvarstė žaizdą. Netrukus užplūdęs nepakeliamas skausmas paskatino vykti į artimiausią, už 30 km esančią Kupiškio ligoninę. Viena koja spausdamas ir sankabos, ir akseleratoriaus pedalus (tikrai rizikuodamas), per didžiausią skausmą nuvyko iki Kupiškio, kur dar pusvalandį per lietų klibikščiavo iki priimamojo skyriaus. Ir čia istorijos kulminacija: Kupiškio greitosios medicinos pagalbos darbuotoja jam nesuteikė jokios pagalbos. Tėtis paprašė nuskausminamųjų - nėra, paprašė vaistų nuo stabligės ar kraujo užkrėtimo - nėra. Ponia teturėjo vieną pasiūlymą: - „Mes čia niekuo negalime padėti, važiuokite į Panevėžį“. Turbūt galite įsivaizduoti, kaip gali pasijausti žmogus, išgirdęs tokį pasiūlymą, kai net temsta akyse nuo skausmo?“ - nelaimėlio istorija feisbuke pasidalijo dukra Austėja. Jos aiškinimu, tėtis atsisakė pats važiuoti į Panevėžio ligoninę, nes nebegalėjo net paeiti. Kupiškio medikė esą pateikė kitą pasiūlymą - skambinti greitosios pagalbos numeriu. Ji net nepasiūlė pasinaudoti telefonu. „Ir štai čia absurdiškas vaizdelis: žmogus stovi priimamajame, per sukąstus iš skausmo dantis skambina greitajai pagalbai, o priimamojo darbuotoja diktuoja jam adresą, kuriuo, neva, tos pagalbos reikia. Tuomet greitoji susijungia su ja pačia, suderina visas detales, ir po įvairių formalumų sutvarkymų, galų gale įsodina tėtį į šalia pastato stovinčią greitosios mašiną ir veža į Panevėžio ligoninę“, - dėstė moteris. Austėja sako iš karto pagalvojusi: kas atsitiktų, jei būnant sodyboje kažkas nutiktų jos dukrytei, arba jei atsitiktų dar didesnė nelaimė? Ji klausia, ar žmonės išliktų tokie pat abejingi ir neįgalūs padėti.
tags: #uzlipau #ant #surudijusios #vinies