Automobilio vairo kolonėlė yra specifinis transporto priemonės valdymo komponentas, kurio dėka vairo sukimo momentas sklandžiai perduodamas iš vairo mechanizmo į automobilio ratus. Būtent vairo kolonėlė leidžia valdyti ir keisti automobilio judėjimo trajektoriją posūkių manevrų atlikimo metu. Natūralu, jog kasdien šimtus ar net tūkstančius kartų panaudojama vairo kolonėlės detalė susiduria su natūraliu dėvėjimusi. Kolonėlę eksploatuojant itin ilgą laiką arba dažnai važiuojant ekstremaliomis sąlygomis, susiduriama ir su įvairiais šios detalės gedimais. Tam, jog kolonėlės gedimus būtų galima laiku aptikti ir efektyviai pašalinti, svarbu išmokti nustatyti pagrindinius galimus šios detalės defektų požymius. Toliau kviečiame išsamiau susipažinti su dažniausiai pasitaikančiais vairo kolonėlės gedimų požymiais ir pagrindinėmis problemų priežastimis.
Dažniausi vairo kolonėlės gedimų požymiai
Vairo kolonėlė yra viena svarbiausių automobilio sistemų atsakinga už tikslų ir saugų vairavimą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita mechaninė dalis - ji gali patirti gedimų, kurie gali turėti įtakos tiek automobilio valdymui, tiek vairuotojo saugumui. Vienas pirmųjų ir dažniausiai pasitaikančių vairo kolonėlės problemų požymių yra neįprasti garsai, kuriuos galite išgirsti vairuodami automobilį. Tai gali būti girgždėjimas, traškėjimas, šnypštimas arba kiti triukšmai atsirandantys tik pasukus vairą arba kai automobilis juda. Kita dažna problema - neįprastas vairo laisvumas. Padidėjęs vairo laisvumas yra vienas aiškiausių ir greičiausiai pajaučiamų automobilio valdymo sistemos gedimo požymių. Šiuo atveju dažnai pastebima, jog vairas sukasi daug lengviau, nei įprasta (aiškiai jaučiamas vairo mechanizmo atsipalaidavimas), tačiau gerokai lėčiau ir sunkiau į pasirinktą posūkio kryptį reaguoja automobilio ratai. Automobilis iš dalies arba visiškai praranda savo manevringumą posūkiuose.
Kitas svarbus požymis, kad jūsų vairo kolonėlė gali turėti problemų, yra sunkus vairavimas arba padidėjęs pasipriešinimas. Jei vairas pradeda trūkti arba pasijuntate, kad jis juda nenatūraliai - tai gali būti aiškus ženklas, kad yra problemų su vairo kolonėle. Tarp dažniausių vairo kolonėlės gedimo požymių pasitaiko ne tik vairo laisvumo, bet ir neįprastai sunkaus vairo sukimo problema. Apie vairo kolonėlės gedimus taip pat praneša tokie požymiai, kaip neįprasta vairo vibracija tolygaus važiavimo ir (arba) greičio didinimo metu. Šią problemą gali lydėti neįprastas triukšmas priekinėje automobilio dalyje ir pačiame vairo kolonėlės mechanizmo skyriuje. Nors dalis vairuotojų tik pajuokauja, kad nepageidaujamą triukšmą puikiai nuslopina garsi muzika, išvardinti gedimo požymiai iš tikro gali signalizuoti apie rimtas vairo kolonėlės problemas. Vairo vibracijos ir specifiniai traškėjimo-cypimo garsai atliekant posūkių manevrus gali atsirasti dėl įvairių kolonėlės gedimų.
Kai vairavimo kontrolė yra prarandama - vairuotojas tampa visiškai bejėgis. Statistika rodo, kad net 15 % avarijų dėl mechaninių gedimų yra susijusios su vairo sistema. Pavojingiausias vairo kolonėlės gedimas - visiškas sistemos praradimas. Tuomet vairas tampa nevaldomas. Tokių situacijų priežastis gali būti mechaninis sujungimo lūžis, hidraulinės alyvos nutekėjimas arba stiprintuvo siurblio gedimas. Esant kritiniams vairo kolonėlės gedimams - vairavimas gali tapti visiškai neįmanomas. Tokios situacijos yra itin pavojingos greitkeliuose, posūkiuose ar net stovint spūstyse, kur reikalingas tikslus ir greitas vairavimo atsakas.
Pagrindinės vairo kolonėlės gedimų priežastys
Minėtas vairo laisvumo gedimo požymis gali atsirasti ir dėl vairo kolonėlės guolių defektų, ir dėl kolonėlės veleno laisvumo. Taip pat vairo laisvumo atsiradimą gali sukelti nusidėvėjusi ar kitaip pažeista vairo kryžmė. Pastebėjus vairo laisvumo problemą savo automobilyje, labai svarbu ją spręsti nedelsiant. Gedimui nevaldomai progresuojant, rizikuojate visiškai prarasti automobilio kontrolę itin pavojingose vairavimo situacijose. Dėl kompleksiško šios problemos priežasčių nustatymo ir specifinių remonto darbų, vairo laisvumo gedimo pašalinimą dauguma vairuotojų patiki profesionaliems autoservisams.
Šis gedimo požymis gali būti susijęs ir su vairo kolonėlės komponentų pažeidimais, ir su vairo stiprintuvo gedimais. Pastebėjus, jog staiga pasidarė neįprastai sunku pasukti užvesto automobilio vairą, kai kada problemos priežastį galima rasti patikrinus vairo kolonėlės guolius. Automobilyje su itin apsunkusiu vairo valdymu kartais randami stipriai susidėvėję ar kitaip pažeisti vairo kolonėlės guoliai. Taip pat problema gali slypėti vairo kolonėlės veleno defektuose bei nesandariuose, atsilaisvinusiuose sujungimuose tarp kolonėlės ir kitų vairo sistemos dalių.
Tarp dažniausiai pasitaikančių problemų galima atrasti ir jau minėtą nusidėvėjusių kolonėlės guolių defektą, ir pažeistą arba nesubalansuotą vairo kolonėlės veleną. Tiesa, ne visada vairo vibracijos reiškia gedimus būtent vairo kolonėlėje. Ieškant problemos šaltinio, gali būti aptikti tokie defektai, kaip sugedusios pakabos svirtys, šarnyrai ar pažeistos stabilizatoriaus traukės. Pastaruosius gedimus dažnai taip pat lydi ir specifiniai triukšmo garsai, aiškiai girdimi automobilio salone.
Guma nėra amžina, pradėjusi senti ji praranda sandarumą. Tada iš pavaros gali išbėgti tepalas, o į pačią pavarą pradėti sunktis vanduo. Ką tai sukels? Trintį ir progresuojančią koroziją. Dėl intensyvaus eksploatavimo sistemoje atsiranda įvairių tipų laisvumo. Kaip minėta anksčiau, kalbant apie pavaros konstrukciją, joje yra įvairių reguliavimo varžtų. Kartais pakanka sureguliuoti, kad sistema vėl veiktų tinkamai. Vairo veleno kryžminės jungtys - susidėvi, tampa laisvos, paveikia korozija. Susidėvi juostos dantys. Susidėvi įvorės, kreipiančios juostą pavaros viduje. Išsimuša juostos galuose esančios rutulinės jungtys, jungiančios juostą su vairo traukėmis. Užsikemša alyvos kanalai.
Jei kiekvienas automobilio vairo pasukimas tapo rimtu fiziniu iššūkiu, neretai gedimų galima ieškoti ir vairo stiprintuvo sistemoje. Tarp įprastų hidraulinės stiprintuvo sistemos problemų šiuo atveju galima įvardinti stiprintuvo siurblio gedimą, stiprintuvo filtro arba vamzdelių užsikimšimą bei vairo stiprintuvo skysčio trūkumą. Jei vairo stiprintuvo sistema - elektrinė, galimi įvairių elektroninių komponentų gedimai, programinės įrangos defektai arba elektros srovės tiekimo problemos.
Vairo kolonėlės (arba vairo mechanizmai) yra viena svarbiausių automobilio sistemų atsakinga už tikslų ir saugų vairavimą. Viena iš pirmųjų ženklų, kad vairo kolonėlė gali turėti problemų, yra girgždėjimas, traškėjimas ar kiti neįprasti triukšmai atsirandantys vairuojant. Tai dažnai rodo, kad vairo pavaros sistema yra netinkamai sutepta arba, kad viena iš judančių dalių pradėjo dėvėtis. Dažniausiai tai rodo dėvėtas vairo mechanizmas arba sugadinta vairo stiprintuvo sistema, ypač jei automobilis turi hidraulinį vairo stiprintuvą. Jei vairas pradeda trūkčioti arba judėti nenatūraliai (t. y. jei vairuotojas jaučia nenormalius svyravimus ar pasipriešinimą) - tai gali reikšti, kad vairo kolonėlėje yra problemų su pavarų mechanizmu arba vairo krumpliaračiais. Hidraulinis vairo stiprintuvas, kuris dažnai naudojamas senesniuose ir kai kuriuose naujuose automobiliuose, gali patirti gedimų dėl nuotėkio arba hidraulinio skysčio trūkumo.
Kaip išvengti vairo kolonėlės gedimų?
Nekokybiškas automobilio ratų suvedimas ir prasta įvairių pakabos detalių būklė gali sukelti netolygų kolonėlės komponentų nusidėvėjimą ir ženkliai paspartinti bendrą vairo kolonėlės detalių dilimą. Todėl, norint užtikrinti kokybišką vairo kolonėlės sistemos tarnavimą ir saugų automobilio valdymą, pirmiausia patartina palaikyti gerą automobilio pakabos būklę bei reguliariai (mažiausiai kartą per metus) atlikti ratų geometrijos patikras. Taip pat netikėtų vairo kolonėlės gedimų išvengti padeda reguliari šios sistemos detalių priežiūra bei operatyvus nusidėvėjusių kolonėlės komponentų pakeitimas. Reikšmės turi ir saugesnio vairavimo stiliaus pasirinkimas. Jei vengsite itin greito važiavimo prastos kokybės kelio danga ir be reikalo neatlikinėsite staigių ir „aštrių“ posūkių manevrų, galite tikėtis tolygesnio vairo kolonėlės sistemos veikimo ir didesnių neplanuotų gedimų išvengimo.
Vairo kolonėlės priežiūra yra neatsiejama nuo bendros automobilio techninės būklės palaikymo. Pirmiausia, svarbu reguliariai tikrinti hidraulinės alyvos lygį. Jei pastebite alyvos trūkumą arba nutekėjimą - nedelskite kreipkitės į specialistus. Antra, atkreipkite dėmesį į neįprastus garsus ar vairo pokyčius. Tai yra pirmieji ženklai, kad sistema gali turėti problemų. Jei garsai ar kietas vairavimas pradeda kartotis - tai ženklas, kad būtina patikrinti visą vairo sistemą. Trečia, rinkitės tik kokybiškas detales. Pigios arba nekokybiškos vairo kolonėlės dalys gali ne tik neatlaikyti apkrovų, bet ir sukelti papildomus gedimus.
Druska, kuri žiemą barstoma ant kelių, gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių greitinančių vairo kolonėlės ir kitų automobilio mechanizmų koroziją. Svarbu reguliariai nuplauti automobilį, ypač jo dugną ir atlikti apsaugines priemones nuo korozijos. Vairuojant automobilį svarbu vengti staigių smūgių ar labai didelių posūkių, nes jie gali sukelti papildomą apkrovą vairo kolonėlei ir kitoms automobilio sistemoms.
Elektrinės vairo kolonėlės patikra, laisva eiga, sandara / Electric power steering racks problems
Vairo kolonėlės konstrukcija ir veikimo principas
Krumpliastiebinė vairo pavara (vairo kolonėlė) - tai mechaninis komponentas, perduodantis vairo judesius tiesiogiai į priekinius ratus. Jai veikiant automobilis gali daryti posūkius. Sriegis, velenas, krumpliaračiai, alyva, sandarikliai, kreiptuvai... Tai esminiai komponentai, užtikrinantys šios sistemos veikimą. Vairo velenas yra sumontuotas ant vairo veleno. Velenas gali turėti dvi ar net tris dalis, sujungtas viena su kita kryžminėmis jungtimis. Velenas, jungiantis vairą su pavara, gali būti nukreiptas beveik bet kokiu kampu, todėl įrangą lengviau išdėstyti po variklio gaubtu. Vairo veleno galas yra po variklio gaubtu ir baigiasi krumpliaračiu. Tai yra mažo skersmens krumpliaratis. Vairo pavarą sudaro nedidelio skersmens cilindras, esantis skersai variklio skyriaus (šonu važiavimo krypties atžvilgiu), keliolika centimetrų už rato ašies (žiūrint iš automobilio priekio). Šio cilindro viduje, specialiuose kreiptuvuose, yra metalinė juosta. Ant juostos taip pat yra metaliniai dantys. Jie turi būti tinkamai suderinti su krumpliaračiu vairo veleno gale. Visa juosta ir krumplinė jungtis yra sandariai padengti guma. Viduje yra tepalo, kuris palengvina elementų judėjimą ir juos atvėsina. Sandarumas taip pat apsaugo visus metalinius komponentus nuo vandens ir purvo, sukeliančio koroziją. Juostos galuose yra rutulinės jungtys, prie kurių pritvirtinti vairo trauklių galai (dešinėje ir kairėje). Toliau yra veržlės, leidžiančios reguliuoti, ir vairo trauklių galai, taip pat pritvirtinti prie vairo lankstų rutulinėmis jungtimis.
Sukame vairą į dešinę. Vairo velenas sukasi į dešinę ir krumpliaratis veleno gale sukasi į dešinę. Krumpliaratis judina juostą ir ji juda į kairę (žiūrint iš kabinos pusės). Juosta judina vairo traukes ir jų antgalius, sujungtus su rato jungtimis. Ratai sukasi į dešinę. Juostos krumpliai per visą jos ilgį nėra vienodi. Kuo toliau nuo juostos centro, tuo mažesnis atstumas tarp jų. Tai labai palengvina automobilio vairavimą. Pavaroje taip pat yra nemažai smulkių papildomų elementų: vairo veleno judėjimą palengvinančių guolių, reguliavimo varžtų, prispaudimo spyruoklių ir kt.
Vairo stiprintuvas palengvina ratų sukimą, bet tiek, kad vairuotojas neprarastų važiavimo „jautimo“, tai yra informacijos apie kelio dangos tipą ir ratų pasukimo kampą. Vairo stiprintuvas turi veikti tam tikra jėga, kurią reglamentuoja tipo patvirtinimo taisyklės. Sukant vairą įsijungia vairo stiprintuvas, o baigus posūkį, ratai turi grįžti į tiesią padėtį. Vairo stiprintuvo sistemos gedimas negali turėti įtakos vairo mechanizmui, t. y. automobilis turi galėti važiuoti toliau, tik vairuotojas, norėdamas pasukti vairą, turės panaudoti didesnę jėgą. Stiprintuvo galia taip pat turi būti skirtinga - mažesnė važiuojant dideliu greičiu ir didesnė važiuojant mažu greičiu.
Hidraulinis vairo stiprintuvas - pirmoji sistema, kuri leido be didelių pastangų pasukti vairą. Sistema gana sunki, reikalaujanti tinkamos priežiūros, kelianti šiek tiek problemų, be to, didinanti degalų sąnaudas. Kokie komponentai ją sudaro? Mentinis siurblys, sumontuotas taip, kad jį būtų galima varyti diržu, perduodančiu pavarą iš alkūninio veleno skriemulio. Dešinysis ir kairysis pavaros cilindrai, sumontuoti ant pavaros. Slėginės ir didelio slėgio žarnos. Valdymo vožtuvas, esantis krumpliaračio korpuse. Aušinimo skysčio kontūras. Skysčio bakelis. Diskas, dalijantis vairo pavaros vidų į dvi kameras. Skystoji terpė - vairo stiprintuvo alyva. Kaip tai veikia? Siurblys sukuria vairo stiprintuvo skysčio slėgį. Didelio slėgio skystis patenka į valdymo vožtuvą ir teka per aušinimo kontūrą. Pasukus vairą, alyva patenka į pavaros cilindrą, sumontuotą vienoje ar kitoje juostos pusėje. Važiuojant tiesiai, alyva grįžta iš valdymo vožtuvo atgal į bakelį. Pagrindinis tokios sistemos trūkumas - didelis siurblys, jį reikėjo montuoti prie variklio ir jis veikė visą laiką, todėl didėdavo degalų sąnaudos. Taigi buvo pradėta naudoti naujesnė sistemos versija.
Elektrinis-hidraulinis vairo stiprintuvas nuo hidraulinio skiriasi tuo, kad hidraulinį siurblį varo elektros variklis. Jis veikia prireikus - vairuotojui pasukus vairą. Be to, skysčio slėgį galima reguliuoti valdant elektros variklio sukimąsi.
Trečioji sistema yra elektrinis vairo stiprintuvas, vadinamas EPS arba EPAS. Tai uždara sistema, kurioje nėra skysčių, todėl nereikia priežiūros. Vis dėlto gedimo atveju reikia keisti viską, o tai lemia dideles išlaidas. Ši sistema pradėta naudoti devintojo dešimtmečio pabaigoje, daugiausia japoniškuose automobiliuose. Šiandien po automobilių gaubtais tokia sistema įrengiama dažniausiai, nes užima mažai vietos ir yra tiesiog gera. Be to, prabangiuose (ir ne tik) automobiliuose vis dažniau naudojamos autonominės parkavimo sistemos. Ir tik EPS / EPAS gali su tuo susitvarkyti. EPS yra labai mažas ir lengvas, o stiprintuvo variklis ir valdiklis dažniausiai yra montuojami ant vairo veleno. EPS veikia tik tada, kai reikia, ir sunaudoja nedaug energijos.
Kaip sukonstruotas EPS / EPAS elektrinis vairo stiprintuvas? Jį sudaro: Elektroninis valdiklis. Nuolatinės srovės elektros variklis. Magnetinis indukcinis sukimo momento jutiklis, montuojamas ant vairo veleno. Be to, jis naudoja greičių dėžėje esančio greičio jutiklio rodmenis. Kaip veikia elektrinis vairo stiprintuvas? Vairuotojui pasukus vairą, jutiklis nustato padėties pokytį ir išmatuoja jo laipsnį. Tada jis siunčia signalą valdikliui. Valdiklis atsisiunčia papildomos informacijos apie važiavimo greitį. Remdamasis surinktais duomenimis apie važiavimo greitį, vairo sukimosi greitį (kuo greičiau sukamas vairas, tuo greičiau turi veikti vairo stiprintuvas) ir vairo padėties kampą, jis valdo elektros variklio darbą pasirinkdamas tam tikrą įtampą. Variklis padeda atlikti vairo veleno judesius, o toliau viskas vyksta įprastu būdu - krumpliaratis stumia juostą į vieną ar į kitą pusę.
Vairo kolonėlės tarnavimo laikas paprastai svyruoja nuo 150 000 iki 200 000 km, o kartais ir daugiau. Tačiau, kaip rodo praktika, tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Yra automobilių, kuriuose buvo sumontuotos labai prastos kokybės dalys, pavyzdžiui, „Nissan Micra K12“, kurio vairo kolonėlė sulūždavo po maždaug 70 tūkst. km.
Kas lemia greitesnį vairo pavaros susidėvėjimą? Važiavimas nelygiais paviršiais ir dažnas ratų sukimas. Greitas užvažiavimas pasuktais ratais ant aukštų kelkraščių. Ratų sukimas stovint vietoje. Netinkamų ratlankių naudojimas - kitokių, nei rekomenduoja automobilio gamintojas.
Keičiant vairo pavarą verta pakeisti ir vairo traukės bei trauklių galus. Tai nebrangūs elementai, turintys didžiulę įtaką saugumui. Taip pat būtina sureguliuoti pakabos geometriją.
Sugedus vairo stiprintuvui, galite važiuoti toliau, bet turite atsižvelgti į tai, kad važiuoti nebus patogu. Vairą teks sukti su didele jėga. Ir tai daugeliui žmonių, kurie nėra įpratę vairuoti be stiprintuvo, taip pat gali tapti avarijos priežastimi.
Vairo kolonėlės ir stiprintuvo sistemų remontas - viskas priklauso nuo pažeidimo tipo. Kartais pakanka sureguliuoti arba pakeisti atskirus pažeistus elementus. Pavyzdžiui, galima pakeisti juostą su susidėvėjusiais dantimis arba rutulines jungtis. O jei, pavyzdžiui, pažeisti juostą kreipiantys elementai, remontuoti neverta. Tada reikėtų pagalvoti apie naujos krumplinės pavaros įsigijimą.
Naujų vairo kolonėlių (be vairo stiprintuvo) kainos svyruoja nuo maždaug 64 € („VW Golf II“) iki 550 € („BMW 3 E90“). Naujos vairo kolonėlės su hidrauliniu stiprintuvu gali kainuoti nuo 250 € („Opel Astra G“) iki 1200 € („Citroen C3“). Vairo kolonėlės automobiliuose su elektriniu stiprintuvu gali kainuoti nuo 1100 € („Suzuki Alto“) iki 2130 € („Kia CEED“). Dėl šių priežasčių labai populiarus yra vairo pavaros restauravimas, kurio kaina priklauso nuo pažeidimo laipsnio: nuo 32 € iki 170 €.
Jei jūsų automobilyje pradeda vairo kolonėlė ar stiprintuvas, atminkite: kad kuo anksčiau apsilankysite servise, tuo didesnė galimybė, kad pakaks remonto ir nereikės keisti. Be to, nepamirškime apie savo saugumą.