Pablogėjus orams ir vairavimo sąlygoms neretai auga ir eismo įvykių skaičius, o šventiniu laikotarpiu - eismo įvykių padidėja bent du kartus, lyginant su laisvadieniu. Remiantis BTA draudimo bendrovės duomenimis - eismo įvykių skaičius per Vėlines išauga net iki 50 proc. Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, jog: „Dažniausiai per Vėlines eismo įvykiai nutinka parkuojantis arba išvažiuojant iš parkavimo vietos. Žmonės vis dar nori privažiuoti kuo arčiau kapinių, bando pergudrauti vieni kitus, parkuotis net ten, kur trukdo eismui, sukelia spūstis. Taip pat neretai mėgina transporto priemonę įsprausti net į mažiausius tarpelius. Kita problema - keliai ir sankryžos prie kapinių nėra pritaikyti dideliems automobilių srautams, todėl susidaro kamščiai. Taigi, didžioji dalis eismo įvykių yra susiję su transporto priemonės statymu - automobilis statomas kur papuola arba bandoma juos pastatyti į transporto priemonei per mažą vietą, neretai statoma ir tokiose vietose, kur trukdomas eismas.“
„Tarp vairuotojų sklando mitas, kad kai šalta esą geriau rankinio stabdžio nenaudoti, nes jis gali prišalti ir tuomet nepajudėsi iš vietos. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik vienu atveju - jei stabdžių sistema nėra tvarkinga. Kiekvienas vairuotojas turi savo vairavimo ir transporto priemonės statymo metodus, tačiau ne vienas vairuotojas rankinį stabdį naudoja rečiau nei reikėtų, pastebi eismo įvykių žalų specialistai. Draudimo bendrovių atstovai teigia, jog rankinio stabdžio nenaudojimas gali virsti ne tik lengvu nuriedėjimu, bet ir didesniu bei rimtesniu eismo įvykiu. „Manymas, kad nenaudodami rankinio stabdžio jį tausojame - visiškas mitas. Jis yra visos stabdžių sistemos dalis, kurią ir reikia naudoti, o ne kažkaip specifiškai tausoti, todėl jį rekomenduočiau naudoti visada, kai išlipama iš automobilio. Vis dėlto, draudimo bendrovės pastebi, jog vis dažniau gyventojams yra svarbu apsaugoti ne tik savo turtą, bet ir kitų. Automobilių technine būkle yra pasirūpinama prieš juos eksploatuojant, o ir be draudimo vairuotojai važinėja vis rečiau. „Bendraudamas su klientais, vairuotojais, autoservisų darbuotojais matau vis gerėjančią tendenciją - įsisąmoninama, kad važiuodamas netvarkingu automobiliu gali ne tik savo automobilį sudaužyti ar svetimą turtą sugadinti, bet gali ir susižeisti ar sužeisti ką nors kitą. Dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, jog rankinio stabdžio naudojimas gali ne tik išgelbėti nuo galimo eismo įvykio, bet ir apsaugoti nuo galimų finansinių nuostolių. Kadangi artėja padangų keitimo laikotarpis, rekomenduojame, keičiant transporto priemonės padangas autoservise, kartu pasitikrinti ir transporto priemonės techninę apžiūrą. Būtinai pasirūpinkite, jog būtų patikrinta stabdžių sistema, įvertinta ar neatsirado automobilio gedimų, kurie turėtų įtakos tolesniam transporto priemonės eksploatavimui.“
Diskusijos tarp vairuotojų apie tai, kaip teisingai palikti automobilį sustojus, tęsiasi metų metus. Vieni pasikliauja tik rankiniu stabdžiu, kiti visada jungia pavarą, o treti renkasi abu variantus. Lygioje vietoje dauguma ekspertų sutinka, kad užtenka vien rankinio stabdžio. Pavara tokiu atveju nebūtina, jei stabdžių sistema yra techniškai tvarkinga. Kai automobilis paliekamas įkalnėje, taisyklės pasikeičia. Jeigu automobilis stovi nosimi į viršų - rekomenduojama traukti rankinį stabdį ir įjungti pirmą pavarą. Jei nosis žiūri žemyn - tinkamiausias pasirinkimas yra atbulinė pavara. Automobiliams su automatine pavarų dėže galioja kiek kitokia logika. Ekspertai pataria pirmiausia užtraukti rankinį stabdį ir tik po to perjungti selektorių į „P“. Taip sumažinamas krūvis dėžės fiksavimo mechanizmui ir išvengiama bereikalingų pažeidimų.
Dažnai pamirštama detalė - ratų padėtis. Paliekant automobilį ant įkalnės ar nuokalnės, vairą rekomenduojama pasukti į šaligatvio pusę. Taip automobilis, net jei pajudėtų, atsiremtų į bortą ir neišriedėtų į važiuojamąją dalį. Universalios formulės nėra, tačiau galima laikytis aiškių principų: ant lygios dangos - rankinis stabdis, įkalnėje ar nuokalnėje - rankinis plius pavara ir pasukti ratai. Saugus parkavimas - tai ne tik patogumas, bet ir apsauga nuo galimų avarijų bei brangių nuostolių.
Ar jums yra tekę susidurti su situacija, kai automobilis nuriedėjo? Ar sutinkate, kad vairuodami automobilius mes darome įvairius neteisingus dalykus, apie kuriuos dažniausiai net nesusimąstome. Tai mūsų įpročiai, ydos ar tiesiog nepaaiškinami automatiški veiksmai, atliekami vairuojant.
- Kaip galima neteisingai naudoti sankabos ar stabdžių pedalą? Leidžiantis žemyn nuo ilgos nuokalnės neverta laikyti visuomet vos vos įspausto stabdžių pedalo. Geriau stabdymo darbą palikti varikliui, kuomet įjungus pavarą tiesiog leisti automobiliui savaime riedėti, retkarčiais, jeigu automobilis imtų greitėti - spustelėti šiek tiek stabdį. Sankabos pedalą neteisingai naudojame, pavyzdžiui, stovėdami prie raudono šviesoforo ar laukdami, kol kitas automobilis atlaisvins vietą stovėjimo aikštelėje. Didelė dalis žmonių šiose laukimo situacijose laiko nuspaudę ne tik stabdžio, bet ir sankabos pedalą. Pavara taip pat būna palikta įjungta. Sankabai tikrai „nepatinka“ būti ilgai įspaustai.
- Važiuojant gana patogu ranką laikyti ant pavarų perjungimo svirties, tačiau tai nėra rekomenduojama, kadangi tuo metu yra apkraunama pavarų perjungimo „šakutė“ su slankikliu.
- Tačiau būna atvejų, kuomet vairuotojai supratingai jas išjungia, nenorėdami be reikalo akinti kito vairuotojo. Stovint prie geležinkelio pervažos ir laukiant pravažiuojančio traukinio, abiejose pusėse esantys pirmieji automobiliai gali vienas kitam akinti priekiniais žibintais. Ne retai prie pervažų kelio aukštis abiejose pusėse kažkiek skiriasi ir aukščiau stovinčio automobilio priekiniai žibintai siunčia tiesioginį spindulį kito automobilio vairuotojui į akis. Akinamas vairuotojas tokiu atveju išjungia savo automobilio trumpąsias šviesas ir palieka degti tik gabaritus. Tokiu poelgiu jis prašo tą patį padaryti ir priešais jį stovintį vairuotoją. Ta pati situacija dažnai sutinkama ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač prie daugiabučių namų, kuomet bandoma prasilenkti itin siauroje vietoje arba laukiama, kol atsilaisvins vieta.
- Tikriausiai yra tekę girdėti, kuomet kas nors automobilių stovėjimo aikštelėje itin garsiai užtraukia rankinį stabdį.. Žinoma, tą patį veiksmą galima atlikti švelniai ir be didelių garsų. Tereikia nepamiršti nuspausti specialaus, ant rankenos esančio mygtuko, kuris atlaisvina stovėjimo stabdžio „dantis“. Aišku, šie „dantys“ nesusidėvės po poros tokių stiprių užtraukimų, nesusidėvės ir po 100 tokių pačių veiksmų, tačiau papildomas detalės dilimas tikrai nėra reikalingas, kuomet visa tai galima atlikti švelniau.
- Po ilgesnio ar agresyvesnio važiavimo automobiliai su turbokompresoriumi mėgsta, kad sustojus variklis dar kažkurį laiką padirbtų laisva eiga.
- Priekinius rūko žibintus Lietuvoje yra įprasta naudoti nepaisant oro sąlygų. Galinio rūko žibinto vairuotojai paprastai bet kada nenaudoja. Jį įjungia tik esant blogam matomumui. Taip pat galinio rūko žibinto nėra būtina jungti tik vos vos suprastėjus matomumui.
- Dažnai būna taip, kad vairuotojas važiuojantis greitėjimo juosta sustoja jos pradžioje ir laukia, kada atsilaisvins pirma eismo juosta, jog jis galėtų iškart čia pat įsilieti į eismą. Pirmiausia, bus sutrukdoma iš paskos greitėjimo juosta važiuojančiam automobiliui, kuriam teks staiga netikėtai stabdyti. Be to, lėtai iš šios juostos pajudant į pagrindinį kelią, gali būti neapskaičiuotas juo judančių automobilių greitis.
- Itin dažnas važinėjimas su tuščiu kuro baku yra blogas įprotis dėl to, kad kuro siurblys siurbia degalus visuomet iš dugno, kur gali būti įvairių nuosėdų, galinčių patekti į sistemą (kuro filtrą), taip pat tai nėra gerai ir pačiam siurbliui, ypač dyzelinių automobilių. Be to, kuro bake kaupiasi kondensatas. Važinėti su tuščiu kuro bako nepatartina dar ir dėl to, kad kuras vis gi gali pasibaigti.
- Eismo sąlygos: greitis 90 km/h, tiesus kelias su itin minimaliais vingiais. Situacija: priekyje 90 km/h greičiu važiuojantis automobilis pristabdo prieš kiekvieną minimalų kelio vingį, prieš kurį stabdyti visiškai nereikia. Esate susidūrę su tokia situacija?
Stovėjimo stabdį liaudyje dar vadinamą rankiniu stabdžiu vairuotojai neretai prisimena tik tuomet, kai reikia ruoštis techninei apžiūrai. Ilgus metus automobilių konstrukcijoje buvo naudojamas standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdys, kuris buvo aktyvuojamas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių šalia pavarų perjungimo svirties esančia rankena. Ilgainiui įprastą trosu aktyvuojamą stovėjimo stabdį šiuolaikiniuose automobiliuose pakeitė elektroninis analogas. Vairuotojams juo naudotis tapo dar paprasčiau - norint įjungti stovėjimo stabdį tereikia paspausti centrinėje konsolėje įrengtą mygtuką. Paprastesniuose naujuose automobiliuose iki šiol naudojamas elektromechaninis stovėjimo stabdžio aktyvavimas. Naudojant tokią įranga taip pat tereikia paspausti mygtuką, kuris aktyvuoja trosą traukiantį nedidelį elektros varikliuką. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas atsisakant bet kokių trosų. Tuomet elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose. Stovėjimo stabdį dažniausiai linkę pamiršti patogiai lygiose vietose savo automobilius statantys vairuotojai. Tuomet ir nutinka taip, kad per techninę apžiūrą paaiškėja, kad stovėjimo stabdis „nebelaiko“. Paprastai tariant, tai reiškia, kad jį aktyvavus pasiekiama stabdymo jėga nebeatitinka minimalių reikalavimų. Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su trosų arba trinkelių pažeidimais. Abi šios problemos gali pasireikšti labai panašiais simptomais - stovėjimo stabdis užstringa. Tačiau gali nutikti taip, kad trosas ir susijusi įranga yra tvarkinga, tačiau neužtikrinama pakankamai didelė prispaudimo jėga. Tai gali lemti sudilusios stabdžių kaladėlės, kurias keičiant teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas. Dar būna ir taip, kad stovėjimo stabdys veikia, visos detalės tvarkingos, tačiau trosas - pernelyg laisvas. Tokiu atveju reikia reguliuoti rankinio stabdžio mechanizmą, o visą procedūrą su nedideliu pasiruošimu gali savarankiškai atlikti garaže.
Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje. Taip gali nutikti tiek dėl detalių nusidėvėjimo, tiek dėl stovėjimo stabdį valdančios elektronikos klaidos. Tai greičiausiai pastebimas apie galimus stovėjimo stabdžio gedimus pranešantis signalas. Lemputė gali nuolatos degti arba mirksėti. Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galima stabdžių sistemos gedimą. Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas pranešantis apie galima stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdis lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas ir sukelia nereikalingą trintį. Būtent vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės. Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Na, ir galiausiai, jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiam skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus.
Šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai turi elektrinius stovėjimo stabdžius. Tačiau sena-gera mechaninė rankena, kuri keliama garsiai trata, tikrai niekur nedingo. Rankomis aktyvuojamų stabdžių yra ne tik automobiliuose - kodėl traukinio keleivių salone yra avariniai stabdžiai? Grįžtant prie automobilių, ar žinote, kodėl stabdžių apkabos kartais montuojamos vienoje, kartais - kitoje ašies pusėje? Todėl elektriniai stovėjimo stabdžiai nėra blogis - savo funkciją jie atlieka. Tačiau jie tikrai turi ir trūkumų. Visų pirma, senas-geras mechaninis stovėjimo stabdis bent jau teoriškai yra patikimesnis jau vien dėl to, kad turi mažiau komponentų, mažiau silpnųjų vietų. Yra buvę žmonių, kurie sugedus darbiniams automobilio stabdžiams išsigelbėjo po truputį keldami stovėjimo stabdžio rankeną. Dar mechaninius stovėjimo stabdžius mėgsta ir, sakykime, sportiško važiavimo entuziastai...
„Dėl automobilio amžiaus rankinio stabdžio lynai, stabdžių suportai būna pažeisti korozijos, apsauginės gumelės, apsaugančios judančias detales, sutrūkinėja ir praleidžia vandenį į stabdžių sistemos judančias dalis. Drėgmė sukelia koroziją, kuri trukdo lengvai judėti stabdžių sistemos dalims. Visa tai priveda prie to, kad spustelėjus šaltukui stabdžių lynai ir kitos judančios detalės prišąla“, - DELFI kalbėjo „Kemi“ autoservisų tinklo atstovas Julius Jočys. Anot jo, rankinio stabdžio ignoruoti nereikia, kadangi dirbantis mechanizmas tarnauja ilgiau. Vis dėlto žiemą vairuotojams ilgai laikyti užtraukto rankinio stabdžio pašnekovas nepatarė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doc. dr. Vigilijus Sadauskas taip pat pripažino, kad žiemą tik pastačius įkaitusį automobilį ir užtraukus rankinį stabdį jo trinkelės gali prišalti prie stabdžio būgno ar disko. Vis dėlto, mokslininko žodžiais tariant, automobilių gamintojai nurodo, jei rankinis stabdis tvarkingas, esant dideliam šalčiui užtraukus rankinį stabdį, kai jo kaladėlės jau atvėsta, šios neturėtų prišalti. Tačiau pašnekovas netrukus pridūrė, kad prišalimo visiškai išvengti neįmanoma dėl greitai besikeičiančių oro sąlygų. Norint, kad šaltuoju metų laiku rankinis stabdis nekeltų problemų, pasak V. Sadausko, išeitis viena - jį profilaktiškai tikrinti ir laiku pašalinti pasitaikančius defektus: „Įsivaizduojate: yra lynas (dalis šarve, dalis lauke). Jeigu važiuojate per purvus, lyno galas, kuris yra išorėje, apsineša purvais. Jeigu jūs patraukiate, purvas užsineša į vidų. Kai kada reikia tą galą pravalyti.“
„Tarp vairuotojų sklando mitas, kad kai šalta esą geriau rankinio stabdžio nenaudoti, nes jis gali prišalti ir tuomet nepajudėsi iš vietos. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik vienu atveju - jei stabdžių sistema nėra tvarkinga. Pasak jo, jei automobilio stabdžių sistema tvarkinga, rankinis stabdis turi būti naudojamas nuolat. Nenaudojamas jis kaip tik gali tapti papildomų gedimų priežastimi, nes nejudančias stabdžių sistemos dalis gali paveikti korozija, drėgmė ar dulkės, o ir jo remontas tada gali kainuoti kelis šimtus eurų. Bet tai - ne blogiausia, kas gali nutikti. „Manymas, kad nenaudodami rankinį stabdį tausojame - visiškas mitas. Jis yra visos stabdžių sistemos dalis, kurią ir reikia naudoti, o ne kažkaip specifiškai tausoti, todėl jį rekomenduočiau naudoti visada, kai išlipama iš automobilio. „Vertinant įvykio aplinkybės buvo akivaizdu, kad vieta lygi, tačiau akivaizdu buvo ir tai, kad automobilis buvo nuriedėjęs. Pasak kliento, jį esą kažkas nustūmė, tačiau jei rankinis stabdis būtų buvęs užtrauktas, tokios situacijos tikrai buvo galima iš viso išvengti. Pagal privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą toks įvykis draudžiamasis, nukentėjusiajam žala yra atlyginama, o su kaltininku aiškinamės, dėl kokių priežasčių tai nutiko“, - aiškina A. „Bendraudamas su klientais, vairuotojais, autoservisų darbuotojais matau vis gerėjančią tendenciją - įsisąmoninama, kad važiuodamas netvarkingu automobiliu gali ne tik savo automobilį sudaužyti ar svetimą turtą sugadinti, bet gali ir susižeisti ar sužeisti ką nors kitą. „Kiekvienam automobilio vairuotojui rekomenduočiau bent 1-2 kartus per metus patikrinti automobilio pakabos ir stabdžių dalis - nereikia laukti kol pradės kas nors negero jaustis. Atėjo padangų keitimo sezonas, puiki proga profilaktiškai pasitikrinti ir, jei bus rasta gedimų, pats laikas iki rimtesnių šalčių juos sutvarkyti“, - rekomenduoja A.
Krūmapjovės paruošimas žiemai
tags: #uztraukite #rankini #stabdi