Vilkaviškio autotransporto įmonės istorija prasideda 1951 m. gruodžio 10 d., tačiau tikroji jos pradžia - 1959 m. birželio 1 d., kai buvo įsteigta Vilkaviškio Autokolona. Iki tol Vilkaviškio miesto ir rajono organizacijas, kelininkus, statybas aptarnavo Kapsuko (dab. Marijampolės) Cukraus fabriko automobilių kolona. Tuomet Vilkaviškyje veikė tik dispečerinė, įsikūrusi senojo Vilkaviškio dvaro pastate, menančiame Napoleono laikus. Dispečere dirbo Zita Sendžikienė, kuri tvarkė tik dokumentus vairuotojams.
Automobiliai remontui ir techniniam aptarnavimui buvo vežami į Marijampolę, kas sukeldavo nereikalingą ridą. Augant organizacijų skaičiui ir transporto poreikiui, kilo mintis steigti atskirą autokoloną Vilkaviškyje. Marijampolės autotransporto kontora (ATK), perėmusi Vilkaviškio Autokolonos valdymą 1959 m. iš Cukraus fabriko, siekė drausmingumo, tačiau administracijai buvo sunku kontroliuoti situaciją, kai vairuotojai automobilius po darbo laikydavo savo kiemuose.
1959 m. birželio 1 d. Automobilių transporto ir plentų ministerija paskelbė įsakymą "Dėl Vilkaviškio Autokolonos įsteigimo". Nors Autokolona liko pavaldi Marijampolės ATK, ji tapo dalinai savarankiška. Viršininku paskirtas Algirdas Mičiulis, o ekonomisto pareigose pradėjo dirbti Gediminas Almonaitis. Įdomus sutapimas, kad G. Almonaitis įsidarbino Paežerių mokykloje po to, kai ten dirbęs Stasys Ankevičius, būsimo keleivinio transporto eksploatacijos skyriaus viršininko Algimanto Ankevičiaus tėvas, išvyko į Autokoloną.
Pirmąsias dienas naujasis viršininkas A. Mičiulis į darbą važinėjo nuosavu motociklu "Minsk", nes šeima gyveno Paežerių pradinės mokyklos mokytojui skirtame bute. Automobilius naujai įsteigtai Autokolonai perdavė Marijampolės ATK viršininkas Konstantinas Sitko. Pirmieji į darbą atvyko Stasys Jakubauskas, Leonas Mičiulis, Kęstutis Abraitis, Vacius Burba, Algis ir Vytas Čivinskai bei kiti. Taip pat sunkvežimius turinčios Vilkaviškio organizacijos turėjo juos atiduoti Autokolonai.
Autokolona įsikūrė buvusio Vilkaviškio dvaro teritorijoje. Pradžioje daug rūpesčių kėlė tuščia teritorija su senais dvaro rūmais, kuriuose buvo įrengti administracijos, techninio skyriaus ir buhalterijos patalpos. Buvęs tvartas buvo rekonstruotas ir pritaikytas automobilių remonto darbams: įrengti tekinimo, padangų montavimo, kuro aparatūros remonto, elektrikų cechai, tepimo postas, sandėlis-įrankinė.
Sunkiausiais kūrimosi metais Autokolonai vadovavo gerbiamas Algirdas Mičiulis. Netrukus vyriausiojo inžinieriaus pareigas pradėjo eiti Arūnas Kazlauskas, kuris kartu su viršininku įrengė pirmuosius automobilių aptarnavimui skirtus cechus. Vėliau A. Kazlauskas išvyko mokytis į aviatorių mokyklą.
Vyriausiuoju mechaniku dirbo Bronius Gružinskas, dirbtuvių vedėju - Juozas Prušinskas, tiekėju - Vytautas Sendžikas. Administracijos personalui priklausė kadrų skyriaus viršininkas Modestas Gibas, ekonomistai Gediminas Almonaitis ir Zita Sendžikienė, buhalterė Aldona Lukoševičienė.
Iš pradžių Autokolonoje dirbo 24 darbuotojai ir buvo 18 sunkvežimių. Autobusų ir lengvųjų taksi automobilių dar nebuvo. 1959 m. rugpjūtį iš Kauno autobusų gamyklos buvo gauti du KAG-3 markės autobusai. Rugpjūčio 18 d. įsteigtas pirmas priemiestinis maršrutas "Vilkaviškis - Pilviškiai - Bartninkai - Vilkaviškis". Pirmosiomis konduktorėmis dirbo Milda Bačkuvienė, Marytė Raulinaitienė, Danutė Merkevičienė ir kitos. Inkasatorėmis-kasininkėmis dirbo Janina Juškevičienė, Irena Norkutė ir kitos.
Tuo metu autobusai ir sunkvežimiai važinėjo prastos kokybės gruntiniais keliais, todėl automobiliams reikėjo daug priežiūros ir remonto darbų. Automobilių remontui detales gaudavo iš Marijampolės ATK. Vandentiekio nebuvo, vandenį semdavo iš šachtinio šulinio. Žiemą vandenį pašildydavo metalinėje statinėje, kurią privalėjo prižiūrėti naktinis sargas. Dėl šalčio reikėdavo kasdien išleisti vandenį iš variklio, kad neužšaltų. Automobiliai buvo laikomi atvirame lauke, o tepalai būdavo prastos kokybės.
1960 m. Vilkaviškio Autokolona gavo du lengvuosius automobilius "Moskvič-407", taip įsteigti pirmieji taksi. Bėgant laikui, buvo gaunama vis daugiau transporto, ir Autokolona augo.
1962 m. gegužės 25 d. Automobilių transporto ir plentų ministerijos įsakymu Nr. 219 "Dėl Vilkaviškio Autokolonos atskyrimo nuo Kapsuko (Marijampolės) autotransporto kontoros ir Vilkaviškio autotransporto kontoros sudarymo" Kapsuko ATK viršininkas Matulaitis perdavė gamybinius fondus Vilkaviškio ATK viršininkui Alfonsui Vazaliui. Susikūrusi Vilkaviškio autotransporto kontora (ATK) buvo visiškai savarankiška ir turėjo 105 automobilius: 83 sunkvežimius, du krovininius taksi, 15 autobusų KAG-3 ir 5 lengvuosius taksi.
Per pirmuosius darbo metus pervežta 219,3 tūkst. tonų krovinių, o apyvarta siekė 3885,1 tūkst. tonakilometrų. Keleivinis transportas vežė 1092,1 tūkst. keleivių autobusais ir 12,8 tūkst. taksi. Tais pačiais 1962 m. gauti 4 automobiliai, tarp jų metalinis autobusas PAZ-651, 2 lengvieji taksi "Moskvič-407" ir vienas sunkvežimis GAZ-51.
Vilkaviškio ATK oficialus adresas buvo Žalumynų g. 10 (šiandien vysk. A. Karoso g. 13), viršininkas - Alfonsas Vazalis. Atsiskiriant, Kapsuko ATK atidavė seną lengvąjį automobilį "Pobeda" (GAZ-20).
Alvydas Stankevičius, atlikdamas karinę prievolę Baltijos kariniame laivyne, susipažino su Sankt Peterburgu (tuometiniu Leningradu). Su draugais nutarė pasilikti ir padirbėti miesto autobuso vairuotoju, nes mėnesinis atlyginimas siekė iki 400 rublių, kai Lietuvoje buvo 150 rub. Trumpam sugrįžęs į tėviškę, buvo prikalbintas įsidarbinti jau veikiančioje Vilkaviškio autotransporto kontoroje (ATK). Jo tėvai gyveno Paežerių pradinės mokyklos mokytojui skirtame bute. Alvydas Stankevičius daug metų dirbo autobuso vairuotoju, vėliau tapo vairuotoju-apmokytoju, inžinieriumi-technologu, tiekėju. Nuo 1989 m. vadovavo profsąjungai ir pensijinio amžiaus sulaukė AB "Stumbras" Antanavo gamyklos transporto skyriaus viršininko pareigose.
Valdas Vasiliauskas (g. 1951 m. gruodžio 10 d.) baigė Lazdijų vidurinę mokyklą 1970 m. 1974-1985 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje teatro ir kino skyriaus korespondentu, vedėju, vėliau laikraščio atsakinguoju sekretoriumi. 1985-1989 m. buvo LSSR kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos viršininkas. 1990-1992 m. vadovavo dienraščio „Lietuvos aidas“ kultūros skyriui. 1992 m. įkūrė savaitinį žurnalą „Veidas“, iki 1996 m. jo vyriausiasis redaktorius. Vėliau redagavo savaitinius priedus „TV antena“ ir savaitinį žurnalą „TV antena“. 1998-2007 m. vadovavo įkurtam žurnalui „Ekstra“.
| Tipas | Kiekis |
|---|---|
| Sunkvežimiai | 83 |
| Krovininiai taksi | 2 |
| Autobusai KAG-3 | 15 |
| Lengvieji taksi | 5 |
tags: #v #vasiliauskas #auto #parkas