Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, leidžiantis registruoti ir naudoti automobilius su vairu dešinėje pusėje. Tai reiškia, kad diskusijos dėl šių transporto priemonių saugumo ir legalumo Lietuvoje baigėsi, ir dešiniavairiai automobiliai tapo oficialiai pripažinti. Tačiau ši naujovė įsigaliojo su tam tikromis išlygomis, kurios svarbios visiems vairuotojams ir automobilių entuziastams.
Justas Rašomavičius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas, patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms pritarta ir jos įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Iš esmės tai reiškia, kad automobiliai, turintys vairą dešinėje ir atitinkantys įstatyme numatytas sąlygas, bus registruojami ir galės važinėti Lietuvoje.
Tačiau, siekiant užtikrinti eismo saugumą, yra nustatytos kelios svarbios išlygos. Pavyzdžiui, bus draudžiama tokius vairuoti pradedantiesiems. Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje.
Reikalavimai dešiniavairiams automobiliams
Norint legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairiu automobiliu, būtina atitikti tam tikrus techninius reikalavimus. Transporto priemonės privalo turėti pagal nustatytus reikalavimus numatytoje vietoje įrengtą netiesioginio matymo įrangą, skirtą vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti. Tai apima periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius, taip pat kamerą su monitoriumi, kurie gali filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu bei esant blogam matomumui.
Šios transporto priemonės taip pat privalėtų turėti šias eismo saugumą užtikrinančias priemones: eismui dešiniąja kelio puse pritaikytus šviesos prietaisus ir šoninius galinio vaizdo veidrodžius. Periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi transporto priemonėje turi būti įrengti stacionariai ir neturi uždengti daugiau kaip 10 proc. priekinio vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus ploto. Periskopinio priedinio vaizdo veidrodžio sąranką sudarantys veidrodžiai turi būti sertifikuoti kaip I, II ar III klases veidrodžiai pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisykles Nr. 46. Jie turi atitikti reikalavimus dėl kreivio spindulio ir atspindimojo paviršiaus ploto, taip pat būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo arba taip, kad dūžio atveju liktų ant pagrindo.
Monitoriaus funkcijas gali atlikti transporto priemonės gamintojo įmontuotas ekranas, nustatytas taip, kad pagrindine jo funkcija transporto priemonei judant būtų vaizdo perdavimas iš kameros. Bendri kameros ir jos tvirtinimo elementų matmenys neturi viršyti tam tikrų ribų. Ekspertizei turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys kameros ir monitoriaus atitiktį nustatytiems reikalavimams.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad automobiliai, kurie pritaikyti eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, skirti keleiviams vežti, bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys turi būti dešinėje transporto priemonės pusėje. Istoriniai II ir / ar III klasės veidrodžiai, rodantys galinį vaizdą, turi būti įrengti abiejose transporto priemonės pusėse.
Istoriniai automobiliai su vairu dešinėje
Lietuvoje dešiniavairės transporto priemonės, kaip ir įprastos, gali būti pripažintos ir įregistruotos kaip istorinės. Tiesa, pirmiausia jos privalo atitikti visoms istorinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus. Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine transporto priemone tvarkos apraše nurodoma, kad tokios transporto priemonės turi būti pagamintos prieš 30 arba daugiau metų. Kad gautų tokį statusą, transporto priemonės taip pat turi būti serijiniu būdu nebegaminamos mažiausiai 15 metų.
Išlaikyta turi būti ir pirminė autentiška motorinės transporto priemonės būklė. Istorinėms transporto priemonėms neturi būti padaryta jokių esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Jei tokie pakeitimai yra padaromi, jie turi atitikti transporto priemonės pagaminimo laikotarpį. Tai reiškia, kad į dešiniavairį istorinį automobilį nereikia sumontuoti įvairios modernios įrangos, padedančios stebėti eismą, o tokios įrangos sumontavimas reikštų tvarkos aprašo neatitikimą, nes būtų pakeista autentiška transporto priemonės išvaizda.
Vairavimo patirtys ir iššūkiai
Galimybe legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairėmis mašinomis džiaugiasi japoniškų automobilių entuziastai. Kultinius devyniasdešimtųjų ar dar senesnius japoniškus modelius jie dažniausiai perka Japonijos aukcionuose. Automobiliams atkeliavus į Lietuvą, jie paruošiami tapti istoriniais, o praėję ekspertizę ir tokiais tapę, nepažeidžiant įstatymų važinėja Lietuvos gatvėmis.
Vis dėlto, vairuoti dešiniavairį automobilį be papildomų sistemų eisme daug kam gali pasirodyti nelengva užduotis. Jau dvejus metus dešiniavairį „Nissan Silvia“ automobilį Lietuvoje vairuojanti Evelina teigia mašiną pirkusi dėl to, kad jos norėto modelio kairiavairių versijų tiesiog nebuvo, o jos turimas automobilis buvo gamintas tik Japonijos rinkai. Mergina teigia prie tokio automobilio pripratusi visai lengvai, tačiau pradžioje sunkumų išvengti nepavyko. „Tai buvo mano pirmasis automobilis, su juo išmokau vairuoti. Pagrindiniai sunkumai, kuriuos kelia vairas dešinėje yra tokie, kad ganėtinai sunku lenkti kitus automobilius, kartais sunku išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. Bet viskas išsisprendė su daugiau praktikos“, - pasakojo vairuotoja.
Dešiniavairį „Toyota Mark II“ Lietuvoje vairuojantis Marius pasakojo, kad prie vairo kitoje pusėje taip pat priprato gana lengvai. „Kadangi automobilis, kurį vairuoju, turi automatinę pavarų dėžę, dalis sudėtingumo atkrenta. Vairavimas miesto centre, eismo juostos ir visi manevravimo dalykai yra lengvai išmokstami, tik gal lygiagretus parkavimas vis dar keblus“, - pripažino vairuotojas. Panašiai kalbėjo ir daugiau nei 7 metus dešiniavairius automobilius vairuojantis Mantvydas. Vairavimo patirties Anglijoje turintis pašnekovas tikino, kad priprasti sunku nebuvo. „Esu kairiarankis, todėl absoliučiai nesijaučia jokio diskomforto ir galima dešiniavairius automobilius vairuoti patogiai. Viskas labai paprasta. Tiek gatvėje, tiek automagistralėje galima vairuoti taip pat, kaip ir įprastą kairiavairį“, - aiškino Mantvydas.
Iššūkis lenkiant
Vis dėlto, atlikti lenkimo manevrą tokiu automobiliu yra daug sunkiau. Sėdint dešinėje pusėje, dviejų priešingų eismo juostų kelyje, stebėti priešprieša atvažiuojančius automobilius nėra taip paprasta. „Aplenkti kitus automobilius sunku, dažniausiai nelenkiu arba palieku didelį atstumą iki kitos transporto priemonės, kad matyčiau didesnį atstumą į priekį. Arba paprašau keleivio, kad žvilgteltų už mane“, - pasakojo Marius. Vairuotoja Evelina taip pat aiškino, kad vienas svarbiausių dalykų - saugaus atstumo išlaikymas. Reikia, kad priekyje esantis automobilis neuždengtų kelio. Tuomet, privažiavus arti centrinės linijos, kaip tikino pašnekovė, puikiai matosi, ar iš priekio važiuoja kitas automobilis.
Paklausta, ar tokių automobilių eksploatavimas kelia didesnę riziką, Evelina aiškino, kad viskas priklauso nuo vairuotojo ir jo vairavimo patirties. „Eismo saugumui pavojų kelia neatsakingi vairuotojai, o ne tai, kad eisme dalyvauja dešiniavairės transporto priemonės“, - pareiškė ji. Tačiau kiti pašnekovai tikino, kad tokių automobilių kiekiui keliuose smarkiai išaugus, rizika padidėtų.
Automobilio, vairančio DEŠINĖJE PUSĖJE, vairavimas šalyje, kurioje vairai kairėje pusėje
Populiarumo priežastys ir kaštai
Ne tik dešiniavairį automobilį vairuojantis, bet ir jų importu iš Japonijos į Lietuvą užsiimantis Marius teigia, kad tokie modeliai pradėjo populiarėti dėl galimybės juos užregistruoti istorine tvarka. Anot pašnekovo, augantį populiarumą lemia ir įdomesnė komplektacija, geresnės būklės kėbulas ar mažesnė rida. Jis taip pat paminėjo automobilių retumo bei mažos pasiūlos Europoje aspektus, mat dauguma entuziastų pamėgtų modelių buvo skirti tik Japonijos rinkai.
Tačiau norint įsigyti tokį įdomų japonišką modelį, piniginę teks atverti plačiau. „Be 6 tūkstančių eurų, ko gero, nepavyks atsivežti nieko įdomesnio be pačių pigiausių kasdienių automobilių“, - teigė jis. Pašnekovas taip pat akcentavo, kad 30 metų sulaukę ar senesni modeliai turi dideles muito bei pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Įsigijus tokį automobilį Japonijoje, teks jį parsigabenti į Lietuvą. Pašnekovo teigimu, nuo laivų laisvumo automobilis savo eilės išplaukti gali laukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, ypač, jeigu prieš kelionę jį reikia kiek sutvarkyti. Tuomet kelionė laivu užtrunka apie du mėnesius.
Lietuvoje įregistruoti dešiniavairį automobilį anksčiau buvo sunku ir beveik neįmanoma. Todėl, šių metų pradžioje įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai tai padaryti, nebuvo įregistruotas nė vienas toks automobilis (jei neskaičiuosime spec. transporto ir istorinių, registruojamų pagal kitą reglamentą). Kiek daugiau nei po mėnesio Lietuvoje bus galima registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje, tačiau niekur nenurodyti konkretūs reikalavimai privalomai papildomai įrangai, neaiškūs jos patikros kriterijai. Taigi kiek atsieis Lietuvoje registruoti automobilį, atsigabentą iš Didžiosios Britanijos ar Japonijos?
Alternatyvos ir išlaidos
Keisti automobilio vairą iš dešinės pusės į kairę, kad jis atitiktų Europos Sąjungos standartus, yra sudėtingas ir dažnai brangus procesas. Jis apima įvairius mechaninius, elektroninius ir saugumo komponentų pakeitimus. Reikia pakeisti vairą, vairo sistemą, prietaisų skydelį, stabdžių pedalą ir sankabą, elektros instaliaciją, priekinius žibintus. Atlikus visus pakeitimus, būtina, kad automobilis atitiktų ES saugumo reikalavimus ir praeiti techninę ekspertizę. Toks perstatymo procesas gali trukti nuo 1 iki 2 savaičių ir kainuoti nuo 2000 eurų paprastesniems automobiliams iki daugiau nei 10 000 eurų prabangesniems modeliams.
Šiuo metu Lietuvoje nėra įmonių teikiančių vairo perkėlimo paslaugą, nes pagal galiojančius įstatymus, tokių transporto priemonių negalima registruoti Lietuvoje. Siūloma apsvarstyti alternatyvą - parduoti automobilį toje pačioje šalyje kur jis ir tinkamas eksploatuoti - Jungtinėje Karalystėje (UK), Airijoje ar kitoje dešiniavairių transporto priemonių šalyje ir įsigyti automobilį, jau pritaikytą eismui kairiąja kelio puse. Tai dažnai gali būti ekonomiškesnis ir mažiau rūpesčių keliantis sprendimas.
Lietuvos pozicija ir ES reikalavimai
Lietuva ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad transporto priemonių su dešinėje pusėje įrengtu vairu registracija kelia grėsmę eismo saugumui. Susisiekimo ministerijos nuomone, norint saugiai vairuoti svarbu naudoti automobilį gamintojo numatytomis sąlygomis. Šalies kelių infrastruktūra (pvz., maršrutinio transporto stotelės) pritaikyta tik dešinės pusės eismui. Todėl už kelių tiesimą, projektavimą ir priežiūrą atsakingų institucijų nuomone, transporto priemonių su vairu dešinėje pusėje naudojimas padidintų susidūrimų tikimybę. Tyrimai parodė, kad rizika pakliūti į eismo įvykį dešinės kelio pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kaire kelio puse, yra 30-40 proc. didesnė.
Tačiau Europos Komisija priminė, kad draudimas eksploatuoti transporto priemones dėl priežasčių, susijusių su jų vairavimo mechanizmu, pažeidžia ES teisę. ES Teisingumo teismas dar 2014 m. kovą paskelbė, kad Lietuva turi leisti registruoti tokius automobilius. Todėl, atsižvelgiant į ES direktyvas, Lietuva pakeitė savo teisės aktus.
tags: #vairas #desineje #puseje #perdejimas