Rankinio pedalų valdymo sistemos yra sprendimas, leidžiantis vairuoti automobilį nesinaudojant viena ar abiem kojomis. Tokios sistemos yra įrengiamos automobilyje nepakeičiant originalių pedalų, todėl automobilis išlieka visiškai funkcionalus ir gali būti vairuojamas kito žmogaus, naudojantis pedalais įprastu būdu.
MERO sistemos rankiniam pedalų valdymui
MERO sistemos yra skirtos rankomis valdyti automobilio pedalus. Jos leidžia vairuotojui valdyti automobilio pedalus nesinaudojant viena ar abiem kojomis.
MERO 1 mechaninė sistema
MERO 1 mechaninė sistema yra skirta automobiliams su mechanine pavarų dėže. Ji leidžia valdyti visus tris pedalus (akseleratoriaus, stabdžio ir sankabos) naudojant dvi ar netgi vieną svirtį. Dešinėje pusėje esanti svirtis valdo stabdžio ir sankabos pedalus: lenkiant svirtį žemyn - valdoma sankaba, stumiant svirtį nuo savęs - stabdoma. Kairėje pusėje esanti svirtis skirta akseleratoriaus pedalui valdyti.
MERO 2 automobiliams su automatine pavarų dėže
MERO 2 sistema yra pritaikyta automobiliams su automatine pavarų dėže. Valdymo svirtis gali būti montuojama po vairu tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje. Stumiant svirtį nuo savęs - valdomas stabdžio pedalas, traukiant į save - akseleratoriaus pedalas.
MERO 3 sistema akseleratoriui ir stabdžiui valdyti
MERO 3 sistema skirta rankiniu būdu valdyti akseleratorių ir stabdį automobiliuose su automatine pavarų dėže. Ši sistema turi visoje Europos Sąjungoje galiojantį TÜV sertifikatą. Sumontavus MERO 3 sistemą, akseleratorius ir stabdis valdomi rankena, esančia prie centrinės konsolės. Rankenėlę lenkiant valdomas akseleratorius, svirtį stumiant nuo savęs - valdomas stabdžio pedalas. Montuojant MERO 3 sistemą automobilis visiškai nepažeidžiamas, o, esant poreikiui, sistemą galima išmontuoti nepaliekant jokių jos buvimo požymių.
Papildomos priemonės vairuotojams su negalia
Be rankinio pedalų valdymo sistemų, yra ir kitų adaptacijų, palengvinančių automobilio valdymą.
Papildomos vairo rankenėlės
Galimi trys rankenėlių ant vairo variantai: apvali, dvišakė ir trišakė. Visos rankenėlės yra nuimamos, todėl jas galima lengvai nuimti, jei automobilį vairuoja kitas žmogus. Papildomos vairo rankenėlės palengvina vairo sukimą vairuotojams, kurie naudoja rankinio pedalų valdymo sistemas. Viena ranka valdomi akseleratorius ir stabdis, o kita - patogiai sukamas vairas. Rankenėlėse naudojami guoliai, todėl jos švelniai sukasi ir nestringa.
Posūkio signalo svirties perkėlimas
Posūkio signalo svirties perkėlimas dažniausiai naudojamas kartu su vairo rankenėlėmis, kad būtų galima saugiai įjungti posūkio signalą sukant vairą. Daugelyje modelių su svirtele galima valdyti ir tolimąsias šviesas.
Pavarų svirties ir rankinio stabdžio adapteris
Adapteriai skirti žmonėms, turintiems silpną sugriebimą ir kuriems sunku nuspausti automatinės pavarų dėžės svirties ar rankinio stabdžio mygtuką.
Atverčiamos atramos įlipimui
Šios atramos padeda vežimėlyje sėdinčiam žmogui lengviau įlipti bei išlipti iš automobilio. Jos tvirtinamos prie statramsčio tarp priekinių ir galinių durelių. Galimos pastovaus aukščio arba elektra valdomo aukščio atramos.
Elektriniai keltuvai vežimėliui įkelti
Elektriniai keltuvai skirti lengvai ir patogiai įkelti vežimėlį į automobilio ar mikroautobuso bagažinę. Keltuvo strėlė yra nuimama, todėl, vežimėlio negabenant, ją galima palikti. Galima rinktis 60 kg arba 130 kg keliamosios galios keltuvą.
Automobilių su vairu dešinėje pusėje ypatumai
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, leidžiantis registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje. Tokioms transporto priemonėms taikomi specifiniai reikalavimai, įskaitant privalomą stacionarų periskopinių priekinio vaizdo veidrodžių ir kameros su monitoriumi įrengimą. Šie įrenginiai neturi uždengti daugiau nei 10% priekinio stiklo valytuvų nuvalyto ploto. Veidrodžiai turi atitikti nustatytus sertifikavimo reikalavimus ir būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo arba taip, kad dūžio atveju liktų ant pagrindo. Monitoriaus funkcijas gali atlikti ir transporto priemonės gamintojo sumontuotas ekranas, kurio pagrindinė funkcija būtų vaizdo perdavimas iš kameros.
Transporto priemonėms, pritaikytoms eismui kairiąja kelio puse ir turinčioms vairą dešinėje pusėje, skirtų keleiviams vežti, bent viena keleiviams laipinti skirta durys turi būti dešinėje pusėje. Taip pat privaloma įrengti istorinės II ir / ar III klasės veidrodžius, rodančius galinį vaizdą, abiejose transporto priemonės pusėse.
Eismo krypties istorija
Visi pasaulio automobilių vairuotojai skirstomi į dvi grupes: važinėjantys dešiniąja kelio puse ir kairiąja. Nors pirmųjų yra beveik dvigubai daugiau, nėra vieningos nuomonės, kuris eismo būdas yra „teisingesnis“. Kelių eismo organizavimo istorija ir pagrindinės juostos pasirinkimas yra gana įdomus dalykas.
Archeologiniai radiniai ir raitelių laikai
Archeologai, tyrinėdami įvairias medžiagas ir liudijimus, sugebėjo įrodyti, kad senovės romėnai judėjo kairiąja kelio puse. Tai patvirtina ir 50 m. pr. Kr. nukaldinta sidabrinė moneta, vaizduojanti du raitelius, prasilenkiuojančius kairiąja kelio puse. Kalbant apie raitelius, laikantis kairiosios kelio pusės, dešiniąja ranka buvo patogiau gintis ar pulti priešais atjojantį raitelį.
Racionalumas ir tradicija
Vėliau, kai ginkluotų keliautojų sumažėjo, daugelyje valstybių įsigalėjo judėjimas dešiniąja kelio puse. Pasirodė, kad taip yra patogiau fiziologijos požiūriu: prasilenkiant ekipažams siaurame kelyje, dažnai tekdavo nuvažiuoti į šalikelę, ir būdavo patogiau tai daryti į dešinę pusę, nes dauguma žmonių - dešiniarankiai. Ilgainiui eismas dešiniąja kelio puse tapo tradicija, vėliau virtusia norma. Tačiau 1756 m. Anglijoje buvo paskelbtas nurodymas Londono tiltu važiuoti kairiąja puse, o po 20 metų ši taisyklė ėmė galioti visuose Anglijos keliuose. Jos ėmėsi laikytis ir tuometinės britų imperijos kolonijos.
Automobilių konstrukcijos įtaka
Pirmųjų automobilių vairas nė kiek nepriminė šiuolaikinio. Tai buvo ne ratas, o automobilio centre įtaisyta svirtis. Dauguma vairuotojų buvo dešiniarankiai, tad jie sėsdavosi kairėje automobilio pusėje, kad svirtis būtų iš dešinės ir ją būtų patogiau valdyti dešine ranka. Vėliau, kai atsirado apskritas vairas, užvirė ginčai, kurį automobilio pusę jį įtaisyti. Iš pradžių vairus montavo arčiau kelkraščio (dešinėje pusėje), kad būtų patogiau išlipti. Kai automobilių keliuose padaugėjo ir jie ėmė lenkti vienas kitą, vairus gamintojai pradėjo montuoti kairėje pusėje, kad vairuotojai geriau matytų atvažiuojančiuosius priešais. Pirmasis serijinis automobilis su kairiniu vairu ir šiuolaikiška vairuotojo vieta buvo „Ford T“ modelis.
Išimčių pasitaikydavo ir iki šiol pasitaiko netgi ten, kur važinėjama dešiniąja kelio puse. Pavyzdžiui, vairai dešinėje pusėje yra įtaisyti kai kuriuose Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų pašto automobiliuose - paštininkas gali įmesti korespondenciją į pašto dėžutę neišlipdamas iš mašinos.
Pokyčiai ir referendumas Švedijoje
Šiandien eismas kairiąja kelio puse vyksta daugelyje šalių: Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje, Tailande, Singapūre, Australijoje, Indijoje, Jamaikoje. Neretai nutinka taip, kad kirtus valstybės sieną tenka persirikiuoti į kitą kelio pusę. Švedai iki pat 1967-ųjų važinėjo kairiąja kelio puse. Dėl vadinamojo dešininio eismo buvo surengtas referendumas, bet net 83 proc. piliečių buvo prieš. Vis dėlto po kelerių metų parlamentas priėmė sprendimą. 1967 m. rugsėjo 5 d. 4 val. 50 min. visi automobiliai privalėjo sustoti ir atsargiai pervažiuoti į kitą kelio pusę, o po 10 min., lygiai 5 val., - tęsti judėjimą. Panašių pokyčių būta ir kitose šalyse.
Teisiniai aspektai
Kelių eismo konvencijoje dar 1968 m. buvo nustatyta, kad važinėjimas automobiliais su vairu priešingoje pusėje, nei įprasta šalyje, dauguma atvejų neprieštarauja įstatymams. Tačiau ne visos valstybės šį dokumentą pasirašė. Pavyzdžiui, Australijoje ir Čilėje automobiliai su „neteisingu“ vairu yra draudžiami ir negali įvažiuoti į šalį. Lietuvoje, nors ir galima registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje, pradedantiesiems vairuoti tokius automobilius yra draudžiama. Taip pat numatytos išlygos keleivius vežantiems autobusams. Automobilių su vairu dešinėje pusėje tinkamumas naudoti bus tikrinamas ir policijos pareigūnams sustabdžius.
Diskusija, leisti ar neleisti lietuviams važinėtis su automobiliais, kurie pritaikyti kitokiai eismo koncepcijai, truko kelerius metus. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tokie automobiliai tapo legalūs Lietuvoje, tačiau su tam tikromis išlygomis.