Susisiekimo klausimai nuolat tobulėja, ieškant efektyvesnių ir patogesnių sprendimų. Šiame straipsnyje nagrinėjamos važiavimo tuneliu instrukcijos ir galimybės Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į diskusijas dėl tunelio po Kuršių mariomis įrengimo. Straipsnyje aptariami tunelių privalumai ir trūkumai, palyginti su tiltais, taip pat nagrinėjami Kelių eismo taisyklių aspektai, susiję su važiavimu tuneliais.
Alternatyvūs susisiekimo sprendimai: tiltai ir tuneliai
Pasaulyje egzistuoja ne vienas pavyzdys, kai panašūs susisiekimo klausimai išsprendžiami iškasant tunelius po vandeniu. Lietuvoje, svarstant alternatyvius susisiekimo būdus su Kuršių nerija, dažnai minimi tiltai ir tuneliai. Tilto statyba per Kuršių marias - tik idėja, todėl natūralu, kad oficialiai nesvarstyta galima jo vieta, nei užsakovas, nei statytojas.
Tilto statybos ypatumai
Preliminariais skaičiavimais, dabar toks tiltas galėtų kainuoti nuo 170 iki 230 mln. litų. Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias neįtraukiant projektavimo išlaidų ir infrastruktūros darbų sąmatos būtų kainavęs gerokai mažiau - 45-60 mln. litų. Diskusijose apie galimą tilto statybą būdavo nuogąstaujama, kad jis Kuršių neriją paverstų tranzitine sunkiasvorių krovininių automobilių zona, per kurią transporto priemonės krovinius gabentų į Kaliningrado sritį. Pritarčiau, kad to leisti nereikėtų.
Tunelio statybos ypatumai
Viena vertus, pasaulyje daug kur tiesiami požeminiai tuneliai, kurių funkcionalumas - daug geresnis nei tiltų. Preliminariais jo skaičiavimais, tunelio projektavimo darbams prireiktų apie vieno milijono litų, statybinė dalis kainuotų maždaug 54 mln. litų. Dar apie pusė milijono būtų išleista elektrifikavimo darbams, tiek pat reikėtų ir tunelio valdymo įrangai. Maždaug 3 mln. litų kainuotų privažiavimo kelių tiesimas, dar milijoną atsieitų nenumatyti darbai. Iš viso reikėtų apie 60 mln. litų.
Tunelio variantai
Pateikiami preliminarūs trys galimo tunelio variantai. Pagal pirmąjį tunelis būtų skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, jo plotis siektų 3 metrus, aukštis - 3,5 metro. Pagal antrą variantą tai būtų lengvųjų ir specialiosios paskirties automobilių tunelis su atskiru dviračių taku. Tokio tunelio aukštis siektų irgi 3,5 metro, tik statinys būtų kur kas platesnis.
Tunelio privalumai ir trūkumai
Tunelio po Kuršių mariomis iniciatoriai svarsto, kad pats tunelis nebūtų labai ilgas. Statant tunelį galima sukurti papildomą infrastruktūrą vandens transportui, kurios poreikis tikrai jaučiamas. Viena vertus, tilto variantas tokių galimybių nesuteikia. Kita vertus, perkėla uždirba 20 mln. litų, tačiau išleidžia 15 mln. Daug atsieina eksploatacinės išlaidos.
Tunelio statybos terminai
Pirminiais skaičiavimais, tunelio statyba užtruktų tris ar keturis kartus trumpiau nei tilto. Statybos vyktų atviruoju būdu, po marių dugnu nebūtų rausiamasi. Žiemą ant marių ledo būtų padaryti keli gręžiniai grunto sudėčiai nustatyti. Tuo pat metu vyktų ir tunelio projektavimo darbai. J. Zykus pastebi, kad tokius ir dar sudėtingesnius darbus vykdo ne viena Lietuvos statybų kompanija. Kitą žiemą būtų pasiruošta antros tunelio pusės statybai, o pavasarį pasibaigus ledonešiui analogišku būdu tunelis būtų baigtas.
Uosto direkcijos pozicija
Alternatyvaus susisiekimo su Kuršių nerija norėtų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Uostininkai įrodinėjo, kad vis labiau intensyvėjant laivybai kitokio pasirinkimo nėra - reikia arba tilto, arba tunelio. Anot KVJUD vadovų, laivų srautai uoste intensyvėja, o pradėjus veikti naujam keleivių ir krovinių terminalui skersai nuolat plaukiojantys keltai tampa nemaža kliūtimi.
Neringos gyventojų nuomonė
Neringos gyventojų apklausa parodė, kad tilto statybai pritaria daugelis. Į argumentus, kad susisiekimas tiltu ar tuneliu galbūt smarkiai padidintų žalingą antropogeninį poveikį visai Kuršių nerijai, o į šią saugomą teritoriją nusidriekų didžiuliai autotransporto srautai, atsakoma kitu argumentu. Kai jūrų uosto kanalu judės daugiau laivų, keltai stoviniuos ir prie jų susidarys milžiniškos spūstys. Bus trikdomas automobilių eismas, smarkiai padidės oro tarša.
Bendrosios nuostatos ir specifiniai reikalavimai vairuojant tunelyje
Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Instrukcijos, taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Kelių eismo taisyklėms.
Svarbios sąvokos
- Automagistralė - specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti.
- Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones.
- Eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
- Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
Specifiniai reikalavimai
Konkrečių nurodymų, kaip elgtis tuneliuose, KET nėra daug, tačiau svarbu atsižvelgti į bendruosius saugumo reikalavimus:
- Greitis: Laikykitės nurodyto greičio apribojimo tunelyje.
- Apšvietimas: Įjunkite artimųjų šviesų žibintus.
- Atsargumas: Būkite ypač atidūs ir pasiruošę reaguoti į galimas kliūtis ar pavojus.
- Saugos atstumas: Laikykitės saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.
- Draudimai: Tuneliuose draudžiama apsisukti, važiuoti atbuline eiga, sustoti be svarbios priežasties.
ELA sistemos apribojimai
Svarbu atkreipti dėmesį į Eismo juostos laikymosi pagalbos (ELA) sistemos apribojimus, kurie gali turėti įtakos vairavimui tuneliuose:
- ELA sistema gali neįsijungti esant blogoms oro sąlygoms (lietus, rūkas, sniegas ir pan.).
- Važiuojant slidžiu keliu, pvz., padengtu ledu ar sniegu.
- Kai ant priekinio stiklo priešais kameros įrangą susikaupia lietaus vanduo, sniegas, purvas arba kas nors prilimpa.
- Kai į kameros įrangą šviečia stipri šviesa. (Pavyzdžiui, kai saulei tekant ar leidžiantis jos spinduliai šviečia tiesiai į automobilio priekį.)
- Kai staiga pasikeičia apšvietimas. (Pavyzdžiui, kai automobiliu įvažiuojate į tunelį ar iš jo išvažiuojate arba važiuojate po tiltu.)
Galimos vietos tuneliui Lietuvoje
J. Zykaus vadovaujami specialistai šiuo metu analizuoja, kurioje vietoje po Kuršių mariomis galėtų būti kasamas tunelis. Manoma, kad uostamiesčio pusėje tinkamiausia tam vieta būtų išvažiuojant iš Kairių gatvės. Taip pat analizuojami variantai, kokio pločio ir aukščio turėtų būti tunelis. Politikai vėl atgaivino transporto jungties tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos būtinybės klausimą. Statyti tunelį po Kuršių mariomis siūloma pietinėje Klaipėdos dalyje, už Kiaulės nugaros.
Vairuotojo įgūdžių vertinimo kriterijai ir taisyklės aikštelėse
Svarbu paminėti, kad vairuotojo įgūdžiai ir gebėjimai yra nuolat vertinami, siekiant užtikrinti saugumą keliuose. Vertinimo kriterijai apima įvairius aspektus, tokius kaip pasiruošimas vairavimui, sankabos, akceleratoriaus, vairo valdymas, stabdymas, padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje, įspėjamųjų signalų naudojimas, sąveika su kitais vairuotojais ir važiavimo greitis.
Vairavimo aikštelėje taisyklės
Konkurencija aikštelėse visada lemia sumaištį ir skubą ir tai neturi nieko bendro su kultūringu vairavimu, bet daug bendro turi su agresijos demonstravimu. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Jie sudaro 7,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kuriuose pernai nukentėjo automobiliai. „Stovėjimo aikštelėse, prekybos centrų ar biurų parkavimo vietose bei kiemuose įvykstantiems eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų iškūlimai, veidrodėlių nulenkimai ar bamperių suskaldymai. Retesniais atvejais nukenčia automobilio ratai, langų stiklai“, - pasakoja „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius. Jo teigimu, dažniausiai tokie įvykiai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių. Pasak A. Gučiaus, įprastai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės - siekia kelis šimtus eurų. Tačiau draudimo bendrovė pernai atlygino ir 27 tūkst. eurų nuostolius, kai automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai. Praėjusiais metais „Gjensidige“ už žalas, kurias transporto priemonių savininkai patyrė automobilių stovėjimo aikštelėse, išmokėjo virš 2 mln. eurų.
JAGO Vairavimo Mokykla Apie Vairavimą Slidžiame Kelyje
Greitis ir aikštelėse - lemiamas veiksnys
Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje A. Gučius pataria vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. „Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamą dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada aikštelėse turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys. Deja, praktika rodo, kad tarp sustatytų automobilių kartais vairuotojui itin sunku pamatyti potencialiai pavojingą kliūtį“, - kalba draudimo bendrovės atstovas. Pasak A. Gučiaus, judant automobilių stovėjimo aikštelėje itin svarbu atkreipti dėmesį į jos eismo tvarką ir kelio ženklinimą. „Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle“, - vairuotojams pataria draudimo bendrovės atstovas. Jo teigimu, parkuojantis, ypač atbulomis, vairuotojas turi duoti kelią visiems eismo dalyviams, todėl svarbu ypač atsargiai įvertinti situaciją dėl pėsčiųjų. „Prieš pradėdami judėti atbulomis, visada įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“, esančias transporto priemonės šonuose. Šios zonos - tai erdvė, kai greta esantis automobilis nebėra matomas per šoninio vaizdo veidrodėlį, tačiau dar nėra pastebimas žvilgsniu per šoninį langą. Jei vairuotojui kyla klausimų dėl matomumo, jis turėtų paprašyti pagalbos savo keleivių, kurie išliptų iš automobilio ir nurodytų teisingą važiavimo kryptį“, - kalba A. Gučius.
Dešinės rankos taisyklė aikštelėse ir lygiareikšmėse sankryžose
Prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose ir panašiose vietose turėtų besąlygiškai veikti kiekvienam vairuotojui žinomas kertinis kelių eismo taisyklių principas - dešiniosios rankos taisyklė. Deja, dažnai neveikia, nes daugelis ją pamiršta. Tą patį galima pasakyti ir apie eismą siaurose individualių namų kvartalų gatvelėse, nedidelėse gyvenvietėse, kur sankryžose dažnai nestatomi jokie ženklai, o tai reiškia, kad jos lygiareikšmės. Ar tikrai vairuotojai jas taip traktuoja? Toli gražu ne - jei sankryžoje susikerta platesnė ir siauresnės gatvės, kažkodėl platesnė automatiškai laikoma pagrindiniu keliu, nors nėra jokių, tą nurodančių ženklų. Įpročiai verčia vairuotojus važiuoti pažeidžiant kelių eismo taisyklės, o tai - blogo tono ženklas. Dešinės rankos taisyklė visada galioja ten, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų, o mes kertame lygiareikšmę vienodos dangos sankryžą. Tik tais atvejais, kai nėra kelio ženklų, bet susikertantys keliai yra nevienodos dangos (pavyzdžiui, vienas kelias asfaltuotas, o jį kertantis - žvyrkelis), mes jau turime sankryžą, kurioje pirmumą turės važiuojantys asfaltuota danga. Žinodami, kas lygiareikšmėse sankryžose turi pirmenybę, galite išvengti susidūrimų ir nemalonių incidentų. Pavyzdžiui, mažuose Suomijos miesteliuose, JAV didmiesčių priemiesčiuose daug sankryžų yra lygiareikšmės ir vairuotojai jas sėkmingai įveikia net tada, kai vienu metu prie sankryžos sustoja iš visų keturių pusių privažiavę automobiliai. Tokia situacija jau dviprasmiška, nes sankryžoje niekas neturi pirmenybės? Kaip elgtis, jei kiekvienoje lygiareikšmės sankryžos gatvėje stovi po automobilį ir visi nori važiuoti tiesiai? Tai situacija, kurios nereglamentuoja taisyklės, bet kurią aiškiai nusako nerašytos vairavimo kultūros taisyklės - greitas akių kontaktas, vienas vairuotojas aiškiu rankos judesiu duoda kelią kitam ir vienam automobiliui kirtus sankryžą, likusiems tą padaryti, laikantis dešinės rankos taisyklės, nesunku. Dešinės rankos taisyklė labai svarbi, kai eismas sankryžoje nereguliuojamas kelio ženklais ir šviesoforais. Įvairių draudimo bendrovių ekspertai vieningi: daugiabučių kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse minėta taisyklė kažkur išgaruoja, ne taip retai policijos pareigūnams dėl paprasto susidūrimo tenka vykti į daugiabučių kiemus, aiškintis, kuris vairuotojas buvo kaltas. Nepamirškite, kad dešinės rankos taisyklė veikia ir tada, jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu. Tokiu atveju vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus jei dešinėje važiuojantis automobilis yra greitėjimo juostoje, skirtoje įvažiuoti į kelią. Dešinės rankos taisyklė veikia taip, kad nesvarbu, ar tu suki, ar nesuki, ar tavo kelias yra tiesus ar kreivas, ar platesnis, ar siauresnis, ar tai T formos sankryža - lygiareikšmių kelių sankryžoje visada turi duoti kelią, jei dešinėje yra kliūtis. Ši taisyklė yra viena pamatinių vairavimo kultūrą formuojančių taisyklių.
Važiuoju atbulas ir nieko nematau
Tiek kiemuose, tiek automobilių aikštelėse susiduriame su automobiliais bandančiais atbulomis išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos. Nors KET aiškiai nurodo, jog važiuodamas atbulas vairuotojas visuomet privalo duoti kelia kitiems eismo dalyviams, tačiau kai kurie vairuotojai šį nurodymą ignoruoja. Išvažiuodami iš savo vietos, jie neretai skuba, pamiršta apsidairyti bei pažiūrėti per veidrodėlius, nepagalvoja apie galimas skubėjimo pasekmes, pajuda drąsiai ir tai tampa techninių avarijų priežastimi. Gerai, jei automobilio galiniame bamperyje yra detektoriai fiksuojantys iš šono atvažiuojančius automobilius, o jei tokių nėra, jei mažesnis automobilis stovi tarp dviejų didesnių, matomumas tikrai labai prastas. Situaciją apsunkina ir tai, kad kai kurie vairuotojai aikštelėse juda pakankamai dideliu greičiu, tarsi ten būtų gatvė - apsižiūri, kelias lyg laisvas, o tik pradedi judėti atbulomis, jau girdi pravažiuojančio automobilio signalą. Tokiose situacijose reikėtų vadovautis ne tik KET taisyklėmis, bet ir elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles - tiesiog padėti kitam atlikti manevrą: sustabdyti savo automobilį ir jei užsidegė kito automobilio balti, atbulinės eigos žibintai, išleisti jį iš stovėjimo vietos. Įsijauskite į jo situaciją (tokioje juk esate buvę ne kartą ir žinote, kad nelengva) ir sustokite, nepaisant to, kad turite pirmumą.
Pakentėsit - statau automobilį
Atrodo, kad vos įvažiavus į stovėjimo aikštelę daugeliui vairuotojų nustoja galioti ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir išsijungia elementarūs atsargumo instinktai, o sausakimšoje aikštelėje išvydus tuščią vietą, užverda kraujas. Statydamas automobilį aikštelėje, vairuotojas visada turi galvoti apie kitus eismo dalyvius. Automobilio statymas reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir vairuotojų kultūros. Svarbu įvertinti ar per arti kito pastatytas automobilis nesudarys papildomų sunkumų kitam vairuotojui įlipti į savo automobilį. Prekybos centrų aikštelėse rekomenduojama automobilį statyti galu tam, kad išvažiuojant jūsų matymo laukas būtų geresnis, o manevras - saugesnis, tačiau labai dažnai statantys galu, galvoja tik apie savo manevrą ir nieko daugiau: staiga automobilis (nerodydamas jokių ženklų, o juk pagal KET, ir stovėjimo aikštelėse reikia rodyti posūkius, juos reikia rodyti ir važiuojant atbuline eiga) pasukamas skersai, o po akimirksnio jau pradeda judėti atbulomis. Bet juk galima lukterėti, pažvelgti į veidrodėlius, praleisti kitus automobilius ir tik tada manevruoti. Žinoma, standartinių situacijų nebūna, tačiau šioje vietoje turi būti abipusė pagarba tarp statančiojo automobilį ir laukiančio, kol kelias atsilaisvins. Kartais ilgokai tenka palaukti kol galu statančiam iš penkto karto pavyksta įgrūsti automobilį. Na, jis galėjo prieš atlikdamas manevrą jus praleisti, bet supraskite ir jį - nepataikęs iš karto, nervinasi, prakaituoja.
Žanro klasika vis dar nenyksta
Norą privažiuoti prie prekybos centro durų ir ten išleisti keleivius, galima vadinti žanro klasika - įjungiamas avarinis signalas, tarsi jis būtų leidimas tokiam veiksmui. Kartais taip arti privažiuojama, kad nelengva į parduotuvę patekti. Žanro klasika galima vadinti ir automobilių statymą aikštelėse prie geltonos linijos, rodančios, kad automobilio čia palikti nevalia ir kuri dažniausiai nupiešiama siauresnėse vietose, kad kiti vairuotojai galėtų laisvai išvažiuoti iš savo statymo vietų. Tą patį galima pasakyti it apie automobilių statymą nepažymėtose aikštelės vietose taip, kad kitiems beveik neįmanoma išvažiuoti. Kai pernai rugpjūčio 1 d. įsigaliojo gyventojų apsaugos nuo diskriminacijos naujovės, šeimų vietos prie prekybos centrų tapo tik rekomendacinio pobūdžio, tad labai dažnai jose stato kas tik nori. Bet tos vietos praplatintos tam, kad iš automobilio salono lengviau būtų išimti vaiko kėdutę ar vėžimėlį, ką padaryti standartinėje ankštoje vietoje labai sunku. Palikime tas vietas tiems, kam jos skirtos. Neleiskime užvirti kraujui, pamačius laisvą vietą: neužlįskime prieš nosį lėčiau statančiam automobilį, nevažiuokime ten, kur ant asfalto nupieštos rodyklės rodo priešingą kryptį, nestatykime automobilio ant vietų suskirstymo linijų, o dar blogiau užimdami dvi vietas. Nepamirškime, kad visose stovėjimo aikštelėse leidžiamas greitis yra 20 km/h.
Raštelis su numeriu - klaidingas sprendimas
Draudikas pataria, įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos. „Pirmiausia, rekomenduočiau 20-30 minučių ramiai lukterėti kitos transporto priemonės vairuotojo. Jei nelaimė įvyko kieme, reikėtų paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos: žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus. Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį“, - sako A. Gučius. Jis taip pat pataria pačiam kaltininkui paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. „Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, nes tai nėra skubus įvykis. Tačiau policija padės nustatyti transporto priemonių savininkus ir galės su jais susisiekti“, - aiškina draudimo bendrovės atstovas. Jis ragina susilaikyti ir nepalikti raštelių už valytuvo: tai - nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju, nes raštelį palikęs asmuo galės būti baudžiamas už administracinį nusižengimą (pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją. Šiuo metu baudos už tokius pažeidimus siekia nuo 600 Eur iki 1100 Eur kai padaryta žala neviršija 750 Eur, arba nuo 1100 Eur iki 2000 Eur, kai žala viršija 750 Eur. „Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti eismo nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą“, - pataria A. Gučius.
tags: #vairavimas #aiksteleje #tunelis