Profesinė segregacija pagal lytį išlieka aktuali problema, ypač transporto sektoriuje, kur vyrų ir moterų vaidmenys dažnai yra aiškiai apibrėžti. Nors bendras darbo rinkos paveikslas keičiasi, kai kurios profesijos išlieka itin dominuojamos vienos lyties atstovų.
Moterys dažniausiai renkasi rūpybos ir priežiūros, gydymo, mokymo, maisto gamybos, aprangos, grožio, sveikatinimo ir asistavimo sferas. Vyrai įprastai dirba metalo apdirbimo, transporto srityse, statybos, pramonės ir IT sektoriuose. „Inovacijos ir skaitmenizacija reikšmingai dar nepakeitė karjeros pasirinkimų lyties aspektu. Stebime, kad ir toliau egzistuoja profesinė segregacija ir tam tikrų profesijų bendruomenėse stokojama lyčių įvairovės. Didesnė moterų įtrauktis į vyrų dominuojamas profesijas ir aktyvesnis vyrų įsitraukimas į tradiciškai feminizuotas darbuotojų grupes galėtų padėti spręsti trūkstamų profesijų ir tvaraus užimtumo iššūkius“, - teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Beveik vien moterys iki šiol renkasi mokytojų padėjėjo, vaikų priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, specialiųjų poreikių mokinių mokytojo, ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogo, maisto ruošimo padėjėjo, slaugos specialisto, medicinos įstaigos registratoriaus, personalo specialisto, kosmetologo, odontologo padėjėjo darbą. Vyrų šiose veiklos srityse - mažuma.
Lyčių disbalansą iliustruoja ypač rinkoje išsiskiriančios penkios profesijos, kurių darbuotojų ne visada pavyksta rasti greitai, kaip darbdaviai norėtų: slaugos specialisto darbo ieško 268 moterų ir tik 11 vyrų, kasininko - atitinkamai 481 ir 27, lopšelio-darželio auklėtojo - 119 moterų ir 1 vyras, psichologo - 145 moterys ir 12 vyrų, socialinių darbuotojų - atitinkamai 430 ir 45.
Tarp pageidaujančių įsidarbinti sveikatos specialistais ar jaunesniaisiais sveikatos specialistais dominuoja moterys - jos sudaro apie 85 proc. Kaip ir pernai, gerokai didesni lyčių skirtumai sveikatos specialistų grupėje stebimi tarp ieškančių akušerijos, slaugos, dietistų ir mitybos specialistų darbo - čia moterys sudaro daugiau nei 90 proc. Pavyzdžiui, akušerijos specialisto darbo gegužės pradžioje ieškojo išskirtinai moterys, iš 300 norinčių įsidarbinti slaugos specialistais - 11 vyrų, iš 31 pageidaujančio dirbti dietistais ir mitybos specialistais - 2 vyrai. Mažesni lyčių skirtumai - tarp norinčių įsidarbinti veterinarais ar gydytojais specialistais - čia vyrai sudaro apie trečdalį.
Net inžinerines kvalifikacijas įgijusios moterys dažniau renkasi sritis, susijusias su maisto produktų gamybos, rūbų ir tekstilės pramone. Štai maisto produktų ir gėrimų technologo darbo ieško 77 moterys ir 8 vyrai, o elektros inžinieriaus darbu domisi 111 vyrų ir 2 moterys.
Panaši situacija tarp vadovo kelią besirenkančių klientų. Moterys dažniau vadovo karjeros pageidauja personalo, maitinimo įstaigų, sveikatinimo paslaugų, apskaitos ir finansų srityse, vyrams patrauklesnės statytos, gamybos, IT vadovo pozicijos. Dažniausiai tik vyrai domisi statybos vadovo darbu - jie sudaro 96,6 proc. siekiančių įsidarbinti tokiose pareigose. Du trečdaliai vyrų pageidauja dirbti ir tiekimo ar platinimo, gamybos, informacinių ir ryšių technologijų vadovais. Beveik po lygiai pasiskirsto ieškantys pardavimo ir rinkodaros vadovo darbo, tačiau čia vyrams patrauklesnės komercijos vadovo, moterims - rinkodaros padalinio vadovo pareigos.
Vairuotojo profesija: tradiciškai vyriška, bet su pokyčių užuomazgomis
Vyrų dominuojamos profesijos pastaraisiais metais nekinta. Tai - metalo apdirbimo ir panašių profesijų darbininkai (suvirintojai, šaltkalviai, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai), kvalifikuoti statybos darbininkai, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikai, vairuotojai, inžinerijos technikai, IT technikai.
Transporto sektoriuje nuolat ieškoma vairuotojų, turinčių įvairias kategorijas. Siūlomi darbai vairuotojams su CE, C kategorijomis, darbui su maistine cisterna, savivarčiu, taip pat pavėžėjo veiklai. Kai kurios įmonės, dirbančios nuo 2016 m., mielai pakviestų vairuotojas, turinčias C kategoriją, ir net siūlo papildomus įsidarbinimo priedus.
Nors vairuotojo darbas yra labai dinamiškas ir tenka keliauti po įvairias šalis, dėl to valiutos keitimas yra ypač aktualus dalykas. Žinoma, dauguma vairuotojų vyksta į reisus Europoje, kur vyrauja vieninga valiuta - euras, tačiau net jeigu ir reisas Europos Sąjungos ribose, neišvengiamai važiuojame per Lenkiją ir tikėtina, kad ten praleidžiame laiką. Sustojus Lenkijoje yra aktualu kur išsikeisti eurus į zlotus geriausiu kursu, tai gali būti keli variantai - kortele arba grynais. Tačiau bet kokiu atveju rekomenduojame pasinaudoti valiutų skaičiuokle, kurios dėka sužinosite valiutos keitimo kursą ir ar nepermokate už keitimą, jeigu keičiatės grynais. Tiesiog reikia atsidaryti Bankai.lt valiutų skaičiuoklę ir įvesti į ją kokią sumą eurų norite parduoti ar kokią sumą zlotų norite nusipirkti. Žinodami koks valiutos kursas vyrauja Lietuvos keityklose ar bankuose, galėsite pasiderėti ir išsikeisti valiutą geriausiu kursu. Žinoma, kartais pravartu išsikeisti valiutą iš anksto Lietuvoje prieš vykstant į Lenkiją, tam pagelbės lietuviški bankai ir keityklos, o jų kursus palyginti galėsite naudodamiesi Bankai.lt valiutos skaičiuokle. Jeigu vykstate į Rusiją, Baltarusiją ar skandinavijos šalis Norvegiją, Suomiją, Švediją, Daniją ar Angliją - čia valiutų skaičiuoklė bus itin reikalingas dalykas norint sutaupyti. Tiesiog atvykę į šalį ir prieš keisdami valiutą, pasinaudokite turima valiutų skaičiuokle ir pažiūrėkite kur geresnis kursas, lietuviškuose bankuose ar pasirinktoje keitykloje. Nebūtina keisti valiutos jeigu matote, kad valiutos kursas yra labai nepalankus, tam gali būti naudojama mokėjimo kortelė iš kurios nusiimsite pinigus iš bankomato su geru kursu.
Vairuotojų saugumas ir darbo sąlygos
Statistika rodo, kad dažniausiai į avarijas patenka jauno amžiaus vairuotojai su kelerių metų patirtimi. Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5. „Dvejų metų vairavimo patirties dažniausiai nepakanka, kad jauni vairuotojai gebėtų valdyti automobilį taip, kaip didesnę patirtį sukaupę vairuotojai. Mūsų statistika rodo, kad saugesnio vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių - palyginti su dvidešimties metų amžiaus neturinčiais vairuotojais, šiame amžiuje eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus. Statistiškai saugiausiai vairuoja 40-60 m.
Remiantis apibendrinta ketverių metų „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo statistika, didžiausias avarijų dažnio rodiklis stebimas tarp neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusių ir kelerių metų vairavimo patirties nespėjusių sukaupti jaunuolių. Tarp 18-20 m. amžiaus vairuotojų avarijų dažnis siekia 18-19 proc. Vyresniame amžiuje avarijų dažnis palaipsniui mažėja, o pastebimas sumažėjimas fiksuojamas tarp 25 m. amžiaus vairuotojų. „Nors aštuoniolikos sulaukęs žmogus jau laikomas suaugusiu, iš tiesų jo nervų sistema formuojasi bent iki dvidešimt penkerių. Nesubrendęs jaunuolis yra linkęs labiau pasiduoti emocijoms, jį lengviau išprovokuoti, jis gali lengvai sutrikti stresinėse situacijose. Tai, kad jaunesnio amžiaus vairuotojams būdingas agresyvesnis vairavimo stilius, avarijų metu galintis lemti skaudesnes pasekmes, rodo ir žalų statistika. Jaunų vairuotojų sukeltų eismo įvykių metu patirta žala vidutiniškai yra didžiausia. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, 18-25 m. didesnė.
Statistika atskleidžia ir skirtumus tarp lyčių - moterys visose amžiaus grupėse į avarines situacijas patenka dažniau negu vyrai. Tikimybė patekti į eismo įvykį vairuojančioms moterims sudaro 3 iš 50, o vyrams - 2 iš 50. Pasak E. Masalskienės, jauniems vairuotojams reikėtų mokytis valdyti savo emocijas ir bandyti geriau suprasti, kaip jos paveikia veiksmus už vairo. Anot jos, aplinkybių ar kitų eismo dalyvių spaudimui ypač neturėtų pasiduoti moterys. „Fiziologiniai dalykai lemia, kad moterys ne taip gerai kaip vyrai orientuojasi erdvėje, todėl jos pagal savo vairavimo stilių neturėtų stengtis būti panašios į vyrus. Kelyje jos turėtų visada važiuoti taip, kad jaustųsi jaukiai net tuo atveju, jei pristabdo lekiančius eismo dalyvius“, - pastebėjo E.
ES taisyklės nustato vairuotojų darbo ir poilsio laiko apribojimus. Darbdaviai turi žinoti, kad darbuotojams galima vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną, su galimybe pratęsti iki 10 valandų, tačiau dviejų savaičių vairavimo trukmė negali viršyti 90 valandų. Jei reikia, savaitės darbo laiką galima pratęsti iki 60 valandų. Darbuotojai neturėtų dirbti daugiau kaip 6 valandas iš eilės be pertraukos. Jei jie dirba 6-9 valandas, jie turi teisę į bent 30 minučių pertrauką. Jei dirba daugiau kaip 9 valandas, jie turi teisę į bent 45 minučių pertrauką. Naktinis darbas apibrėžiamas kaip bet koks darbas tarp 24 ir 7 valandos. Naktį dirbantiems darbuotojams negalima dirbti daugiau kaip 10 valandų kiekvienu 24 valandų laikotarpiu.
Vairuotojai privalo pasinaudoti paros poilsio laikotarpiu per 24 valandas nuo darbo dienos pradžios. Darbdavys privalo padengti nakvynės išlaidas, jei vairuotojui tenka ilsėtis ne namuose. Taip pat reglamentuojamas savaitės poilsio laikas, kuris gali būti sutrumpintas iki 24 valandų kas antrą savaitę, tačiau su tam tikromis kompensavimo sąlygomis.
Tachografas yra privalomas prietaisas, registruojantis vairavimo ir poilsio laiką. Jo įrašus darbdaviai privalo saugoti bent vienus metus. Jei darbuotojai yra komandiruoti vairuotojai, taikomos specialios taisyklės, apibrėžiančios jų darbo ir poilsio režimą.
Vairuotojų darbo valandų ir darbo laiko reglamentai
Lyčių įvairovė ir stereotipai didmiesčiuose
Mažiau stereotipų ir daugiau lankstumo ieškant darbo - didžiuosiuose miestuose. Čia ieškantys vyrai šiek tiek atviresni tradiciškai moterų dominuojamoms profesijoms, o moterys dažniau domisi įprastai vyriškais laikomais darbais. Pasak G.Sinkevičės, ryškesniems pokyčiams reikia laiko, gerų pavyzdžių, mentorystės ir aktyvesnių įtraukties programų: „ Visgi Vilniuje ir Kaune vyrai dažniau nei likusioje šalies dalyje domisi pardavėjo, kasininko, virėjo, žmonių išteklių vadovo, socialinio pedagogo, fizioterapeuto, bibliotekininko, buhalterio, socialinio darbuotojo darbu. Ir atvirkščiai - šiuose miestuose matome didesnį profesinių pasirinkimų proveržį - moterys dažniau nei kitur ieško IT ar inžinerijos specialisto darbo, vadovo pareigų statybos, gamybos ar IT srityse.“
Vilniuje darbo ieško pusė visų šalies moterų, pageidaujančių įsidarbinti statybos vadovėmis, ir du trečdaliai siekiančių vadovaujančių pareigų IT ir ryšių technologijų srityse. Sostinėje - ir pusė visų vyrų, besidominčių žmonių išteklių vadovo arba finansų vadovo pareigomis. IT specialisto darbo ieškančių moterų registruota pusėje šalies savivaldybių, vyrų - beveik visose. Daugiau nei pusė (56,6 proc.) tokių moterų - Vilniuje. Vyrų koncentracija sostinėje mažesnė nei moterų: vilniečiai sudaro 45,7 proc. visų šalies vyrų, besidominčių IT specialisto darbu.
Pardavėjo darbą daugiausiai renkasi moterys (89,2 proc.). Vyrai tarp kasininko darbo ieškančių tesudaro 5,3 proc., tarp parduotuvių pardavėjo - 8,7 proc. Kasininko darbo vyrai ieško tik 10 savivaldybių, moterys - beveik visose (51). Atviresni šiems darbams - didžiųjų šalies miestų (Vilniaus ir Kauno) vyrai. Vilniuje tarp kasininko darbo ieškančių vyrai sudaro 8,7 proc., Kaune - 9,5 proc. (šalies vidurkis - 5,3 proc.).
tags: #vairuotojai #pagal #lyti