Vairavimas neblaiviam yra rimtas nusikaltimas, turintis sunkių pasekmių ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Alkoholis ir psichotropinės medžiagos sulėtina vairuotojo reakciją nuo dešimtadalio iki trečdalio, todėl vairuotojas negeba reaguoti ir priimti teisingus sprendimus - kurių pasekmės dažnai būna labai skaudžios ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Asmuo, padaręs šį nusikaltimą, tampa teistu, jam skiriama bausmė ir viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Bauda gali siekti nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 iki 100 000 Eur), taip pat gali būti skiriamas areštas nuo 15 iki 90 parų arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Be to, skiriamos tokios baudžiamojo poveikio priemonės kaip draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, o kartais net iki 7 metų, jeigu asmeniui jau buvo uždrausta vairuoti dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos. Taip pat gali tekti sumokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurio dydis svyruoja nuo 10 iki 250 MGL.
Taip pat neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykį, netenka teisės į transporto priemonių draudimo išmoką ir turi padengti visus avarijos metu padarytus nuostolius.
Kaip nustatomas neblaivumas?
Visi kiti vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (SEAKĮ) 2 str. nustatytą tvarką, vairuotojo neblaivumo tikrinimas yra privalomas. Kovo 13-ąją vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo keičiama vairuotojų girtumo nustatymo tvarka.
Nuo šiol, jei pirmojo patikrinimo metu nustatomas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, vairuotojas privalės atlikti antrąjį patikrinimą. Kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, praėjusiais metais buvo nustatyta 10 tūkst. neblaivių vairuotojų, iš kurių beveik pusei patikrinimo metu buvo nustatytas didesnis nei 1,5 proc. girtumas.
„Iki šio nutarimo patvirtinimo, jei vairuotojas įpūsdavo daugiau nei 1,5 prom., policijos pareigūnas jį turėjo nuvežti į gydymo įstaigą papildomam blaivumo patikrinimui atliekant kraujo tyrimą. Nuo šiol bus užtrunkama kur kas mažiau laiko, ir tai palengvins policijos pareigūno darbą, nes tą laiką, kurį jis anksčiau užtrukdavo neblaivaus vairuotojo vežimui į gydymo įstaigą, jis galės skirti viešosios tvarkos ir eismo saugumui užtikrinti“, - kokią pagrindinę problemą sprendžia naujoji tvarka įvardija V.
Jei pirmojo blaivumo patikrinimo metu bus užfiksuotas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, vairuotojui bus privaloma kartoti blaivumo patikrinimą. „Jei antro pūtimo metu užfiksuojamas mažesnis rezultatas nei 1,5 prom., tuomet vairuotojui taikomas administracinių nusižengimų kodeksas. Bet jei ir po antro pūtimo nustatomas 1,5 ar didesnis girtumo laipsnis, taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis procesas“, - paaiškina V. Jis priduria, kad visiškai nesvarbu, ar pirmojo patikrinimo metu buvo įpūsta 1,5 ar 2,0 prom.
Praktika rodo, kad per 15-30 minučių vairuotojo būsena kardinaliai nepasikeičia. Dažniausiai, jei vairuotojas būna neblaivus, jis per tokį laiko tarpą ir išlieka neblaiviu. Naujoji tvarka padės nebent tiems vairuotojams, kurie neseniai buvo suvalgę, pavyzdžiui, saldainį, kuris gali suteikti didelę momentinę alkoholio koncentraciją. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kiek per pastaruosius metus buvo atvejų, kai alkotesterio parodymai pripažinti klaidingais. Iš esmės galima sakyti, kad alkoholio matuokliais galima pasitikėti, tačiau techninės klaidos rizika vis tiek išlieka.
Galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis bei jėgomis pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą bus tik tuo atveju, jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu. Jei tikrintis neblaivumą atsisakoma, iš karto taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų.
Klausimas, kas galės užtikrinti, kad kraują atvyko duoti būtent tas asmuo, kuriam ir buvo nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas? Todėl, jei į gydymo įstaigą nevyksta pareigūnas ir viskas paliekama paties pažeidėjo valiai, manau, gali atsirasti tam tikrų bandymų sukčiauti paprašant, kad kraują duotų giminaitis, kaimynas ar draugas.
Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams.
Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi. Jeigu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus kraują, nustatyta mažiau nei 0,41 promilės alkoholio ar mažiau nei 1,51 promilės alkoholio, tai vienareikšmiškai neduoda pagrindo manyti, kad iškelta administracinio nusižengimo byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas, laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekmė.
Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Pagal moksliškai patvirtintą ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10-0,25 promilės/val., tačiau esant atitinkamos aplinkybėms (vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujančių alkoholiu), asmenų alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per vieną valandą.
Vienareikšmio atsakymo nėra. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir moksliškai pagrįstas alkoholio metabolizmo normas, vėliau atliktas kraujo tyrimas, kuriame nustatoma mažesnė alkoholio koncentracija, pats savaime nepaneigia įvykio vietoje gautų alkotesterio rezultatų, nes alkoholio kiekis organizme natūraliai mažėja laikui bėgant.
Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas
Už šį nusikaltimą atsako tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas bendrai - tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą.
Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti. Sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą numatyta - areštas, bauda, laisvės atėmimas iki 1 metų. Taip pat, vairuotojas, atsisakęs atlikti alkoholio testą, gali susidurti su papildomomis sankcijomis, pavyzdžiui, draudimu vairuoti automobilį tam tikram laikotarpiui, kas, be abejo, turi ilgalaikių pasekmių - darbo ir kasdienio gyvenimo sutrikdymas.
Svarbu žinoti ir tai, kad asmens, kuris atsisako tikrintis neblaivumą įvykio vietoje, pareigūnai neprivalo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą nei ir jam reikalaujant. Neblaivumo patikrinimo vengimas ne tik griauna vairuotojo reputaciją, bet ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.
Atsakomybės diferencijavimas
Tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas neblaivumas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, o tas, kas vairavo neblaivus, kai nustatytas neblaivumas 1,51 ir daugiau promilių, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Matoma, kad atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į asmens, vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnį.
Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu yra nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja, tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo. Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta - iš pradžių didėja, o vėliau mažėja. Taigi tam tikru metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore ją 2 kartus matuojant alkotesteriu gali būti ne vienoda.
📌 Plačiau - Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-175.
Vairavimo išgėrus pasekmės: Sondros istorija
Galimybė išvengti teistumo ir baudžiamosios atsakomybės - būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Neleiskite, kad ši gyvenimo klaida paženklintų jus baudžiamuoju kodeksu ir taip užkirstų kelią jūsų ateities planams.
tags: #vairuotojo #neblaivumo #tikrinimo #tvarka