Tinkamas oro slėgis padangose yra gyvybiškai svarbus ne tik automobilio saugumui, bet ir jo eksploatacinėms savybėms bei degalų sąnaudoms. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie oro slėgio svarbą, jo tikrinimą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su padangomis ir bendra automobilio technine priežiūra.
Oro slėgis padangose: svarba ir priežastys
Oro slėgis padangose yra oro kiekis, esantis padangos viduje, matuojamas barais arba psi (svarais kvadratiniame colyje). Per mažas oro slėgis lemia greitesnį padangų dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas ir prastesnį automobilio valdymą. Tuo tarpu per didelis oro slėgis sumažina padangos kontaktą su keliu, dėl to blogėja sukibimas ir didėja avarijų rizika. Per mažas oro slėgis padangose lemia tai, kad padangos tampa per minkštos, o automobilio valdymas - sunkiai nuspėjamas. Subliuškusi padanga leidžia ratlankiui labiau judėti į šonus. Per didelis oro slėgis padangose taip pat kelia rizikų. Kietai pripūstos padangos yra lengviau praduriamos, o sukibimas su kelio danga suprastėja, nes kontaktuoja tik vidurinė protektoriaus dalis.
Automobilio vairavimo charakteristikos labai priklauso nuo padangų. Automobilio važiavimui įtaką daro padangų tipas, matmenys, slėgis ir greičio indeksas. Padangų paskirtis yra vežti krovinį, užtikrinti sukibimą su kelio paviršiumi, slopinti vibraciją ir saugoti ratą nuo dėvėjimosi.
Kaip sužinoti optimalų oro slėgį padangose?
Paprasčiausias būdas sužinoti optimalų automobilio padangų slėgį yra vadovautis gamintojo pateikta informacija, kuri dažniausiai nurodoma vidinėje degalų bako dangtelio pusėje, vairuotojo pusės statramsčio lipduke arba automobilio naudotojo instrukcijoje. Ant automobilio sumontuotų padangų informacija nurodyta lipduke, priklijuotame ant vairuotojo pusės durelių statramsčio (tarp priekinių ir galinių durelių). Kai kuriose šalyse padangų slėgis matuojamas PSI, tačiau Lietuvoje dažniausiai naudojamas barų (BAR) matavimo vienetas.
Lipduką su rekomenduojamu oro slėgiu padangose rasite atsidarę degalų pylimo dangtelį, arba kituose modeliuose atidarę šonines priekines dureles arba ant durelių statramsčio.
Kaip tikrinti oro slėgį padangose?
Norint tiksliai pamatuoti oro slėgį padangose, naudojamas slėgio matuoklis (manometras). Atsukite vožtuvo dangtelį ir tvirtai uždėkite matuoklį ant vožtuvo, kad neišeitų oras. Nuskaitykite slėgio rodmenis. Pakoreguokite slėgį. Atsukę padangos ventilio dangtelį, įstatysite oro slėgio matavimo prietaisą - manometrą, paspauskite jį ir kelias sekundes palaikę atleiskite. Ir prietaiso skalėje matysite koks slėgis yra jūsų padangoje.
Padangų slėgio skirtumai ir sezoniškumas
R16 padangų slėgis priklauso nuo automobilio modelio, jo svorio, apkrovos ir gamintojo rekomendacijų. R17 padangų slėgis taip pat priklauso nuo automobilio modelio, jo apkrovos ir gamintojo rekomendacijų. Taip, oro slėgis padangose kinta priklausomai nuo sezono. Jei žiemos metu padangos buvo pripūstos iki rekomenduojamo lygio, vasarą slėgis natūraliai padidėja.
Padangų būklės tikrinimas
Padangų protektoriaus gylį galite išmatuoti specialiu prietaisu arba tiesiog slankmačiu. Protektoriaus gylis negali būti mažesnis nei: žiemą 3 mm, vasarą 1,6 mm. Jeigu padanga yra susidėvėjusi lygiai, protektoriaus susidėvėjimo indikatorius atsiras kaip vientisa juosta einanti per visą protektorių. Taip pat padangų protektoriaus gylį galima išmatuoti specialiu prietaisu arba tiesiog slankmačiu.
Tikrinama apžvalgos būdu, kad padangos būtų nesuskirdusios, neatpleišėjusios, be matomų įtrūkimų. Ant tos pačios ašies turi būti vienodos padangos: aukščio, pločio, rašto, vienodo nusidėvėjimo ir sezoniškumo. Visi automobilio ratai turi būti tinkamai subalansuoti. Kai sukeičiate padangas, patikrinkite, ar nėra nelygaus dilimo ar pažeidimų. Žiūrėkite ar padangų protektoriuje ar šone nėra guzų, išsipūtimų ar įtrūkimų. Jei nors viena iš šių sąlygų yra tenkinama ar jūs matote audinį ar kordą, būtinai pakeiskite padangą nauja.
Rato statramstis ir jo priežiūra
Rato statramstis yra važiuoklės dalis, kuri užtikrina teisingą rato poziciją važiuojant. Priklausomai nuo automobilio važiuoklės tipo, statramstis tvirtinamas prie automobilio apatinės rato pakabos svirties ir prie „McPherson“ atramos arba prie viršutinės svirties. Priekyje vairo statramstis tvirtinamas prie vairo traukės antgalių. Rato statramstis turi būti pakeistas, jeigu jis yra smarkiai paveiktas korozijos, sugadintas eismo įvykyje, įvažiavus į gilią duobę arba jeigu neįmanoma išimti rato guolio.
Norint pakeisti rato statramstį, reikia pakelti automobilį ir nuimti ratą. Kitas žingsnis - vairo traukės antgalių atjungimas nuo rato statramsčio, todėl reikės nuardyti stabdžių apkabą. Visi elektros laidai, ABS daviklio bei stabdžių kaladėlių susidėvėjimo davikliai turi būti atjungti. Pakeitus rato statramstį, būtina atlikti ratų balansavimą.
Kiti svarbūs automobilio patikrinimai
Be padangų ir važiuoklės, svarbu reguliariai tikrinti ir kitas automobilio sistemas:
- Variklio alyvos lygis: Atidarius variklio gaubtą, variklio skyriuje pamatysite ryškiaspalvę matuoklę. Prieš užvedant, esant šaltam automobiliui, automobiliui stovint lygioje vietoje, ištraukite variklio alyvos matuoklę, ją nuvalykite, vėl įstatykite, po to vėl ištraukite ir variklio alyvos matuoklėje matote, kad variklio alyvos nebūtų daugiau MAX žymos ir mažiau MIN žymos.
- Vairo stiprintuvas: Sukant vairą neužvestam automobiliui, vairas sukasi sunkiai. Užvedus automobilį vairas sukasi lengvai. Jei tiek neužvestam, tiek užvestam automobiliui vairas sukasi sunkiai, tuomet arba vairo stiprintuvo nėra automobilyje arba jis sugedęs.
- Aušinimo skysčio lygis: Po variklio gaubtu randasi aušinimo skysčio išsiplėtimo talpa. Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje (talpoje) rasite matuoklę, kurioje bus žymos MIN ir MAX. Arba ant aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio bus žymos MIN ir MAX. Aušinimo skysčio neturėtų būti daugiau nei MAX ir mažiau nei MIN.
- Stovėjimo stabdys: Įjungiate stovėjimo (rankinį) stabdį ir įjungę pirmąją pavarą bandote lėtai pajudėti iš vietos. Jei jaučiate pasipriešinimą ir stabdymą, tuomet stovėjimo stabdys veikia. Prietaisų skydelyje raudona kontrolinė lemputė rodo, kad įjungtas (užtrauktas) stovėjimo stabdys.
- Langų plovimo skystis: Langų plovimo skysčio talpa yra po variklio gaubtu. Ant talpos dangtelio matosi pavaizduota vandens srovė bėganti ant stiklo. Žymos MIN ir MAX gali būti ant langų plovimo skysčio talpos arba joje įstatyta matuoklė. Apie pasibaigusį skystį gali signalizuoti ir lemputė esanti prietaisų skydelyje. Jei nėra signalinės lemputės, matuoklės ar žymų ant talpos, tai tikriname apžvalgos būdu, purkšdami langų plovimo skystį ant langų ir žiūrime bėgančio skysčio srovės stiprumą. Jei stipri srovė - skysčio pakanka, jei silpna - reikia pripilti. Jei skystis nebėga - arba nėra skysčio, arba neveikia purškimo sistema. Rezervuaras dažnai būna permatomas, todėl skysčio lygį galima vizualiai patikrinti.
- Garso signalas: Paspaudus garso signalą, turite jį išgirsti.
- Stabdžių skystis: Stabdžių skysčio rezervuaras yra po variklio gaubtu, tiesiogiai prieš stabdžių paminą. Stabdžių skysčio talpoje rasite matuoklę arba žymas MIN ir MAX rasite ant pačios talpos. Stabdžių skysčio lygį tikriname vizualiai. Pagrindinėje stabdžių sistemoje atsiradus orui, padidėja stabdžių pedalo laisvoji eiga.
- Posūkių signalai: Pasukę užvedimo raktelį įjungiate degimą ir įjungiate posūkio signalą. Apžiūrint apžvalgos būdu turi degti visos tos pusės posūkio lemputės. Taip pat tikrinama žiūrint į prietaisų skydelį. Jame matysite ritmingais tarpais mirksinčias žalias rodykles. Jei rodyklės ima mirksėti greitai arba neritmingai, reiškia yra perdegusi kuri nors posūkio lemputė. Jei indikatorius mirksi labai greitai ar lėtai, tai reiškia, kad gali būti perdegusi lemputė arba blogas grandinės kontaktas. Galima patikrinti vizualiai išlipus iš automobilio.
- Stabdžių šviesos signalai: Ant stabdžių paminos uždedate sunkų daiktą (pvz. 2 kg. automobilinį gesintuvą) ir automobilio gale turite matyti degančius ryškius STOP žibintus. Stabdžių šviesos signalų tikrinimas vyksta vizualiai, kai paspausta stabdžių pamina.
- Darbinis stabdys: Esant neužvestam automobiliui, kiekvieną kartą spaudžiant stabdžio paminą, jos eiga sutrumpės trečdaliu. Jei kaskart spaudžiant stabdžio paminą ji spaudžiasi iki galo, vadinasi stabdžiai neveikia ir važiuoti negalima. Darbinis (pagrindinis) stabdys laikomas techniškai tvarkingu, jeigu stabdymas efektyvus stabdžio pedalą paspaudus 1/2 eigos.
- Visi žibintai: Šviesų jungimo rankenėlę sukame pagal laikrodžio rodyklę. Įjungiame gabaritines šviesas, paskui artimas šviesas, ir vėliau tolimas šviesas. Kas kart išlipę apžvalgos būdu apžiūrime. Automobilio priekyje turi degti atitinkamai gabaritinės, artimos ar tolimos šviesos, automobilio gale raudonos gabaritinės šviesos ir numerio apšvietimas. Ar tinkamai veikia visi žibintai reikėtų tikrinti vizualiai, kai automobilio variklis įjungtas. Paeiliui įjunkite žibintus ir apžiūrėkite juos.
- Avarinė šviesos signalizacija: Tikrinama apžvalgos būdu. Įjungus avarinę šviesos signalizaciją apžiūrime, kad vienu metu ritmingai mirksėtų visos posūkio signalo lemputės. Avarinės šviesos signalizacijos tikrinimas vyksta, kai ji yra įjungta. Avarinis signalas priverčia mirksėti visus posūkio signalus. Norėdami įjungti avarinę šviesos signalizaciją, nuspauskite avarinio signalo jungiklį (raudonas mygtukas su trikampio simboliu). Šis jungiklis veikia užvedimo spynelei esant bet kurioje padėtyje.
- Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS): Kai įjungiame degimą, užsidega kontrolinės lemputės ir ABS, po kelių sekundžių didžioji dalis kontrolinių lempučių užges ir ABS turi užgęsti.
Kaip atlikti patikrą prieš kelionę
Padangų ekonomija ir priežiūra
Palaikykite tinkamą slėgį padangose. Venkite staigiai greitėti, smarkiai stabdyti ir stenkitės, kad padangos necyptų. Didėjant greičiui, padangos dėvisi sparčiau. Labai svarbus yra tinkamas ratų suvedimas. Nesubalansuoti ratai mažina padangų ekonomiją ir važiavimo komfortą. Padangos turi suktis ta pačia kryptimi per visą eksploataciją. Keičiant padangas, padangas su giliausiu protektoriumi gali montuoti ant galinės ašies, norint sumažinti slydimo posūkiuose pavojų ant šlapios kelio dangos, važiuojant posūkiuose ar staigiai stabdant šlapiame kelyje.
Priekinius ir galinius ratus galima sukeisti vietomis, kad neatsirastų padangų protektoriaus gylio didelių skirtumų ir visos padangos diltų vienodai. Tinka keisti pirmą kartą nuvažiavus maždaug 5 000 km (apie 3 100 myl.) ir po to - kas 10 000 km (apie 6 200 myl.). Jei nesate tikri dėl protektoriaus rašto gylio, „Volvo“ rekomenduoja kreiptis į įgaliotąjį „Volvo“ autoservisą, kad jame gylis būtų patikrintas. Jei padangos susidėvėjo labai netolygiai (> 1 mm protektoriaus gylio skirtumas), ant galinės ašies visada reikia montuoti mažiausiai nudilusias padangas. Slydimą mažuose posūkiuose visada lengviau ištaisyti negu dideliuose posūkiuose. Todėl yra labai svarbu, kad galiniai ratai neprarastų sukibimo anksčiau nei priekiniai.
Padangų amžius ir laikymas
Laikui bėgant, padangos susidėvi. Po keleto metų eksploatavimo, padangos pradeda kietėti. Tuo pačiu palaipsniui suprastėja ir jų atsparumas trinčiai bei kitos savybės. Todėl visada pirkite kuo naujesnes padangas, kai jas keičiate. Tai ypač svarbu žieminėms padangoms. Paskutiniai keturi skaitmenys reiškia pagaminimo savaitę ir metus. Tai padangos DOT žymuo („Department of Transportation“), kuris nurodomas keturiais skaitmenimis, pvz., 0717. Tokiu atveju padanga būna pagaminta 2017 m. 7 savaitę. Visos senesnės nei 6 metų padangos turėtų būti patikrintos specialistų, net jei jos atrodo nepažeistos. Padangos sensta ir yra, net jei jos niekada nenaudojamos arba labai retai naudojamos. Tai gali daryti neigiamą įtaką padangų savybėms. Tai taikoma visoms padangoms, kurios yra padedamos saugoti. Jei padangos yra praradę spalvą ar sutrūkinėję, tai pagrindiniai išoriškai pastebimi padangų netinkamumo naudoti ženklai.
Ratų komplektai (padangos, sumontuotos ant ratlankių) turi būti sandėliuojami pakabinti arba paguldyti ant šono. Padangos turi būti sandėliuojamos paguldytos ant šono arba stačios, tačiau jų negalima kabinti. Padangas reikia sandėliuoti vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Jų negalima sandėliuoti šalia tirpiklių, benzino, alyvos ir pan.
Įspėjimai ir rekomendacijos
Dėl pažeistos padangos galima prarasti automobilio kontrolę. Jūsų „Volvo“ automobilio ratlankių ir padangų dydis nurodytas siekiant atitikties griežtiems stabilumo ir vairavimo charakteristikų reikalavimams. Dėl nepatvirtintų ratlankių ir padangų dydžio derinių gali nukentėti automobilio stabilumas ir vairavimo charakteristikos. Naujo automobilio garantija netaikoma jokiai žalai, atsiradusiai dėl nepatvirtintų ratlankių ir padangų dydžių derinių montavimo. Automobiliuose, kuriuose priekinės ir galinės ašių padangų matmenys skiriasi, ant galinės ašies visada turi būti platesnės padangos ir (arba) ratai. Todėl neleidžiama sukeisti priekinių ir galinių padangų, norint, pavyzdžiui, kad jos vienodžiau diltų.
Keičiant padangas svarbu, kad naujos padangos taip pat turėtų „Volvo“ originalios padangos ženklą: taip bus palaikomos tinkamos automobilio valdymo savybės, važiavimo komfortas ir degalų sąnaudos.
tags: #vairuotojo #puses #statramscio