Nuo 2024 m. sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 10 proc. Vyriausybės sprendimu atlyginimai kils 84 eurais. MMA didinimui Trišalė taryba pritarė dar gegužės pradžioje. Ji taip pat pasiūlė neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) kelti 20 proc. (iki 750 eurų).
Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. Tyrimai rodo, kad minimaliosios mėnesinės algos didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius.
Transporto sektoriuje jau daug metų trūksta darbuotojų. Ar darbo užmokesčio padidinimas kaip nors paveiks sunkvežimių vairuotojų darbo rinką? Viskas priklauso nuo to, kaip keisis transporto darbo rinka. Vairuotojų atlyginimo klausimu buvo padarytas milžiniškas darbas - tuo metu, kai mūsų profsąjunga dar su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe užtikrino koeficientą (bazinio dydžio koeficientas - 1,65) ir susiejome jį su minimaliąja alga. Koeficientas užtikrina vairuotojų atlyginimo ir socialinių garantijų auginimą, o ne atsilikimą.
Tai svarbu, nes šiuo metu Lietuvos transporto sektoriuje vairuotojais dirba nuo 5 iki 9 proc. lietuvių. Kiti - darbuotojai iš trečiųjų šalių, tokių kaip Rytų Europa, Vidurinė Azija, Afrika.
Darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių dilema
Jeigu kalbėtume apie atlyginimą, Lietuvos darbo rinkoje yra įdomių dviprasmybių. Mūsų šalyje vairuotojams mokamas darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai. Jeigu kalbėtume apie tą rinką, kurioje praktiškai ir gyvena visi vairuotojai (Vakarų Europos šalys), tai darbo užmokesčio sudėtis jau skiriasi. Vakaruose tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo nesudaro 50 proc. dienpinigiai, ten nėra dienpinigių atskaičiavimo „objektyvių kriterijų“, kuriuos gali sugalvoti pati įmonė. Ten yra tikros socialinės garantijos ir žmogiškas požiūris į darbuotoją.
Lietuvoje atskaičiuojama nuo minimalios sumos, neįskaitant komandiruotpinigių. Tai nėra paslaptis - „Sodros“ duomenys rodo, kad kartais vairuotojams mokama mažiau nei minimalus atlyginimas, arba vos 3-4 eurais daugiau negu įstatymu nustatyta minimalioji alga. Visa kita suma - dienpinigiai.
Esminis aspektas yra įstatymas. Jei darbdavys nesilaiko darbo sutarties, tai jau administracinis pažeidimas. O Lietuvoje atlyginimas mokamas keliais būdais - už dieną, už frachtą ar kilometražą. Įmonės kalba apie bankrutavimą, tačiau vežėjų bendrovės klesti, nes mūsų šalies darbo rinka pagrįsta šešėline ekonomika.
Darbuotojai dažnai įmonių vadybininkams duoda kyšius, kad gautų geresnę transporto priemonę arba, kad galėtų grįžti anksčiau iš komandiruotės. Darbo sutartyse yra formuluočių, kurios tiesiogiai pažeidžia žmogaus teises. Tarkime, dienpinigiai nėra mokami prieš išvykstant į komandiruotę. Biuro darbuotojams nieko tokio, kad negaus dviejų dienų dienpinigių, bet ką daryti vairuotojams, kurie išvažiuoja trims arba šešiems mėnesiams? Už ką jiems maitintis, jeigu negauna dienpinigių iš anksto?
Darbo ginčų komisija teigia - sutartis pasirašyta, visos šalys su sąlygomis sutiko. Tai labai patogi valstybinių institucijų pozicija. Bet nuo kada darbuotojas turi derybinę galią, ypač transporto sektoriuje? Praeitais metais į Lietuvą buvo įsileista 32 tūkst. naujų vairuotojų. Nesąžiningi verslininkai dažnai grasina šiems darbuotojams, o kai šie rodo nepasitenkinimą, atsako: „jeigu tu išeisi - ateis kitas, laukia visa eilė…“. Pasitaiko, kad žmogus būna atleidžiamas jam dirbant užsienyje, prie Ispanijos ar Prancūzijos sienos.
Protingai padarė Lenkija apmokestindama dienpinigius. Tada dauguma lietuvių bendrovių, kurios buvo sukūrusios šioje šalyje „pašto dėžučių“ įmones, grįžo į Lietuvą. Joms patogu, kad viskas būtų „šešėlyje“.
2022 m. iš visų atliktų Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų, 51 proc. - Dėl įvairių priežasčių. Įmonės dažnai specialiai didina skolą savo vairuotojams. Jie toliau dirba, nes vis laukia tų pinigų ir bijo, kad kitu atveju vežėjas jiems nesumokės, o tai neretai dideli pinigai. Ginčyti savo teises Lietuvoje sunku - vairuotojai negauna ,,išskaičiavimo lapelių“, komandiruotės įsakymų ir kitų dokumentų. Užsieniečiai pasirašo dienpinigių mažinimo ar kitus finansinius dokumentus lietuvių kalba, nors jos nesupranta.
Valstybinė darbo inspekcija neturi kriterijų, kaip patikrinti įmones ir nustatyti pažeidimus. Nesvarbu, kad pinigai iš vairuotojų išskaičiuojami už pasinaudojimą tualetu darbo metu. Pagal Darbo kodeksą tai darbuotojo teisė, tačiau mūsų įmonėse galimybė naudotis tualetu yra objektyvus kriterijus sumažinti darbo užmokestį.
Lietuvoje paradoksas yra toks, kad darbuotojas turi prisiteisti darbo užmokestį. Tai puikiai įrodo Darbo ginčų komisijos sprendimai, kurie dažnai labai palankūs nesąžiningiems darbdaviams.
Kvotos ir socialinės garantijos
Kvotos trečiųjų šalių piliečiams yra būtinos. Turi būti sudaryti jų skyrimo kriterijai. Kai kuriose įmonėse yra 30-40 proc. darbuotojų kaita. Kvotos iššvaistomos, o turėtų būti atidžiai stebimos. Panašiai yra ir su Leidimais gyventi Lietuvoje. Šiuos dokumentus atsiima patys darbdaviai. Bet dažnai jie jų negrąžina vairuotojams.
Teisiniai pokyčiai ir tarptautinė patirtis
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo siekiama, kad komandiruojamų darbuotojų darbo užmokestis nebūtų keičiamas neapmokestinamais dienpinigiais. Tai reiškia, kad dalies vairuotojų atlyginimas, neskaičiuojant dienpinigių, prasidės nuo 1059,30 Eur neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų virš 700 Eur. Likusią atlyginimo dalį leidžiama išmokėti neapmokestinamais dienpinigiais.
Pagal Nyderlandų reglamentus, kolektyvinės sutartys (vad. CAO) transporto ir logistikos sektoriuje galioja tik verslininkams iš Nyderlandų, užsienio vežėjai į komandiruotę išsiųstiems vairuotojams privalo taikyti visuotinai taikomas minimalias algas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalus valandinis įkainis Prancūzijoje padidėjo maždaug 1 proc. ir siekė 10,25 Eur. 2021 m. sausio 1 d. minimalus atlyginimas Vokietijoje padidėjo iki 9,50 Eur už valandą, o liepos 1 d. ši suma sieks 9,60 Eur. Kitas minimalių atlyginimų didinimas Vokietijoje vyks 2022 m. sausio 1 d., o valandinis įkainis padidės iki 9,82 Eur. Paskutinis atlyginimų didinimo etapas numatytas 2022 m. liepos 1 d.
2021 m. sausio 1 d. Danijoje įsigaliojo naujas įstatymas dėl vairuotojų darbo užmokesčio, pagal kurį minimalaus darbo užmokesčio nuostatos bus taikomos sunkvežimių vairuotojams, vykdantiems transportą šalyje, kabotažą ir kombinuoto transporto kelių dalį Danijoje. Be vairuotojų atlyginimų skaičiavimų už minėtą transportą, užsienio transporto įmonėms bus nustatyti ir kiti įsipareigojimai. Neužregistravus arba neteisingai pranešus apie kabotažo operaciją, vežėjui gali grėsti 10 tūkst. Danijos kronų bauda (apie 1340 Eur). Tačiau jei patikrinimo metu paaiškėja, kad vairuotojas negauna tinkamo atlyginimo už Danijoje atliktą kabotažą, bauda bus daug didesnė, t. y., mažiausiai 35 tūkst.
2021 m. sausio 1 d. Vokietijoje įsigalioja Kelių eismo įstatymo (STVO) pataisa, ir kartu su ja pakeitimai, susiję su specialiuoju transportu (sunkusis ir didelių gabaritų transportas). Naujasis Vokietijos teisinis reglamentavimas daro neigiamą poveikį daugeliui užsienio vežėjų dėl nuolatinių leidimų visos šalies teritorijai išdavimo.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerija parengė teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti pėsčiuosius, dviratininkus ir motorolerių naudotojus. Jais įpareigojama įrengti sunkvežimiuose ženklinimą informuojantį apie akląją zoną. Ši pareiga taikoma miestuose važinėjančioms sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, kurių leistinas bendrasis svoris didesnis kaip 3,5 tonos. Už šio įpareigojimo nevykdymą, grės bauda už ketvirtos klasės nusižengimą, t. y. net 750 Eur, tačiau per pirmuosius 12 mėnesių truks pereinamasis laikotarpis.
Londono transporto tarnyba (Transport for London - TfL) dėl koronaviruso pandemijos atidėjo griežtesnių LEZ (Low Emission Zone) standartų įsigaliojimą. Dabartiniai LEZ emisijos standartai nustato transporto priemonės išmetamųjų kietųjų dalelių (PM) kiekio ribą. Griežtesni standartai taip pat nustatys azoto oksidų (NOx) ribą kai kurioms transporto priemonėms.
Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. kalnų vietovėse bus privalomos sniego grandinės ar žieminės padangos. Pagal naujus reglamentus bus reikalaujama, kad lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, taip pat sunkvežimiuose be priekabos ar puspriekabės, būtų 4 žieminės padangos (pažymėtos M+S/MS/M&S) arba ant dviejų varančiųjų ratų būtų sumontuotos sniego grandinės.
Naktinis sunkiasvorių krovinių transporto priemonių eismo draudimas Tirolio A12 greitkelyje (Inntal Autobahn) leido taikyti kai kurias išimtis. Nuo 2021 m. sausio 1 d. eismo draudimai taikomi žemiausių emisijos klasių sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, viršijančioms 7,5 t. Kalbame apie sunkvežimius, atitinkančius „Euro 0“, „1“, „2“, „3“ ir „4“ standartus.
Vairuotojų profesinių sąjungų ir darbdavių pozicijos
Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumas visada pasisakė už tai, kad turi būti didinama vairuotojų bazinė alga kaip jų socialinės saugos pagrindas. Gaila, kad Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ kolektyvinėse derybose taip ir neišmoko derėtis ir ieškoti kompromiso, esame nusivylę jos veiksmais.
„Gerai, kad Vyriausybė nepasidavė darbdaviams ir įsiklausė į mūsų argumentus dėl vairuotojų atlyginimų kėlimo, - sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė. Kadangi MMA kitais metais augs nuo 555 iki 607 eurų, pritaikius naująjį koeficientą, vairuotojų bazinis atlyginimas išaugs 28 proc. t.y bruto atlyginimas bus 1002 eurai.
„Nors tokį Vyriausybės žingsnį vertiname gana teigiamai, tačiau šis sektorius turi nemažai problemų, kurios tiesiogiai neigiamai veikia krovininio transporto vairuotojus. „Mūsų manymu, atsakomybę dėl koeficiento dydžio turėtų prisiimti atsakingi „Linavos“ prezidiumo nariai“, - teigia B. Vyriausybės priimtas sprendimas dėl atlyginimo koeficiento dydžio įsigalios nuo 2020 m.
Apie darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių, kuriuos gauna tolimųjų reisų vairuotojai, santykį Lietuvoje kalbama jau seniai. Vairuotojai reikalauja didinti bazinę algą kaip jų socialinės saugos pagrindą. Vežėjai savo ruožtu teigia, kad vairuotojo atlyginimo koeficiento padidinimas, apie ką dabar kalba šalies vyriausybė, taptų skaudžiu finansiniu smūgiu jų verslui, dėl ko tie patys vairuotojai apskritai gali netekti darbo.
Kaip mums paaiškino Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlyginimo ir dienpinigių santykio problema kelių transporto sektoriuje jau egzistuoja seniai, ir virš metų šios problemos nepavyksta išspręsti kolektyviniu keliu. Todėl kyla poreikis kartu su socialiniais partneriais tobulinti teisėkūrą komandiruotpinigių reguliavimo klausimais. Atsižvelgus į tai, 2018 m. Koeficientas 2, ministerijos teigimu, buvo pasirinktas, įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės darbo inspekcijos gautą informaciją apie situaciją kelių transporto srityje.
Jeigu kalbėti apie vairuotojų atstovų poziciją, tai Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Cuzanauskas pažymėjo mums, kad jaučia vyriausybės geranoriškumą atlyginimo koeficiento didinimo tolimųjų reisų vairuotojams klausimu ir labai tikisi, kad atitinkamas sprendimas bus priimtas.
„LINAVA ketinimus nuo 1,3 iki 2 padidinti vairuotojų atlyginimo koeficientą vertina labai blogai - manome, kad tokie sprendimai kelia pavojų visam transporto sektoriui. Nereikia pamiršti, kad vežėjai pastaruoju metu susiduria su daugybe kitų problemų - nerimą kelia „Mobilumo paketo“, 95 kodo mokymo klausimai.
Tolimųjų reisų vairuotojo Sergėjaus istorija
Grynasis lietuviškų krovininio transporto įmonių pelningumas (3,3 proc.) yra vienas mažiausių, lyginant su kitais šalies ekonomikos sektoriais, ir daugiau nei 2 proc. Asociacijos tinklapyje teigiama: „Prezidiumo nariai konstatavo, kad „Linava“ paskutiniu metu tinkamai nedalyvavo derybose dėl koeficiento pakeitimo, neieškojo socialinio dialogo su vairuotojų profesinėmis sąjungomis“. Atsakyme Asociacija akcentavo savo Socialinių reikalų komiteto su Erlandu Mikėnu priešakyje darbo neefektyvumą - todėl buvo paskirtas naujas komiteto pirmininkas, ir sudaryta darbo grupė problemai spręsti.
„Susitikimai vyksta tiek kartu su Lietuvos pramoninkų konfederacija, tiek ir be jų - įvairių ministerijų vadovams pristatomi „Linavos“ argumentai, ieškoma būdų išspręsti susiklosčiusią situaciją. Bandoma organizuoti derybas dėl koeficientų didinimo su profesinių sąjungų atstovais.
Jei kalbėti apie konkrečius vežėjus, tai didelės lietuviškos transporto kompanijos «Transekspedicija» vadovas Vidmantas Pelėda pareiškė, kad koeficiento padidinimo atveju išlaidos vienam vairuotojui padidėtų 395 eurų, per metus - 4740 eurų. „Tai būtų pražūtinga. Vien dėl to ekspedicija neužsiimančio vežėjo pelningumas sumažės 4 proc. O dabar vežėjai dirba, pasiekdami 2-3 proc. pelningumą. Profsąjungos, žinoma, gali daug ką siūlyti, bet aš nemanau kad toks sprendimas realus. Profsąjungos mato, kad mes perkame mašinas, bet juk jas perkame už bankų pinigus tam, kad galėtume palaikyti konkurencingumą“, - pabrėžė V.
Kompanijos „Imgrota“ atstovo Andžejaus Grochovskio teigimu, žiūrint žmoniškai, vairuotojams atlyginimo koeficiento padidinimas būtų naudingas, bet verslui - labai blogas, nes darbo kaštai pastebimai išaugtų. Toliau, anot A. Grochovskio, arba valstybė turėtų pasiūlyti vežėjams kokį nors kompensacinį mechanizmą, arba jiems teks kelti paslaugų kainas.
„Situacija yra sudėtinga, todėl prognozuoti nesiryžtame. Bet mes neturime kito kelio, kaip tik įrodyti savo tiesą. Tuo pat metu optimistiškai nuteikia Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pozicija. Ji tokia: „Šiuo metu Vyriausybės nutarimo projektas dar nėra oficialiai pateiktas institucijoms derinti ir visuomenei susipažinti. Jo perspektyvos priklauso nuo socialinių partnerių sutarimo. Sausio 22 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta, kad „socialiniai partneriai“ (tai yra „Linava“ ir profesinės sąjungos) derybų būdu turi surasti galimybių užtikrinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus.
2026 m. kovo mėnesį Europos transporto sektorius skaičiuoja kiekvieną centą ir litrą: kol degalų tarifai ir nauji komandiruojamų vairuotojų įkainiai “suvalgo” maržą, vežėjams tenka kovoti ne tik su ekonomine turbulencija, bet ir su padažnėjusiomis krovinių vagystėmis. AKTUALU! Lietuvoje pradedama nauja kampanija prieš perkrautus sunkvežimius. Šalies Susisiekimo ministerija kartu su valstybinėmis institucijomis, savivaldybėmis ir sektoriaus asociacijomis pasirašė memorandumą „STOP kelių gadinimui“ - „Stop kelių gadinimui“. Formali kalba kalbama apie pastangų koordinavimą, tačiau iš esmės patikrinimų daugės, svorio kontrolė bus griežtinama, o investicijos į infrastruktūrą ir priežiūros sistemą didės.
tags: #vairuotoju #koficiento #kelimas