Lietuvos istorijoje, kaip ir visame pasaulyje, yra įvykę įvairių mastų nelaimių, kurios paliko ryškų pėdsaką gamtoje, žmonių gyvenimuose ir šalies atmintyje. Nuo branduolinių katastrofų padarinių iki pramoninių avarijų ir technogeninių nelaimių, šios situacijos primena apie žmogaus veiklos trapumą ir gamtos jėgos didybę.
Černobylio atominės elektrinės katastrofa ir jos poveikis Lietuvai
1986 m. balandžio 26 d. įvykęs sprogimas Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame bloke tapo viena didžiausių branduolinių katastrofų žmonijos istorijoje. Ši nelaimė visiškai sunaikino reaktorių ir sukėlė radiacijos plitimą 17-oje aplinkinių valstybių. Katastrofos padarinių likvidavimui buvo pasitelkta apie 600 000 žmonių. Ant rūkstančio reaktoriaus sraigtasparniai išmetė apie 4,5 tūkstančių tonų granito granulių, smėlio ir švino, siekiant užgesinti ugnį ir stabilizuoti situaciją. Po reaktoriaus pamatais 400 šachtininkų kasė tunelį, įrengdami aušinimo sistemą, kad įkaitęs branduolinis kuras nesukeltų dar vieno sprogimo. Teritorija vieno kilometro spinduliu aplink katastrofos židinį buvo praminta Mirties zona dėl itin didelės radiacijos. Iš gyvenviečių, esančių 30 km spinduliu nuo katastrofos vietos, buvo evakuoti žmonės. Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą atominėje elektrinėje avarijos naktį patyrė apie 600 avarijos likviduotojų; ūmi spindulinė liga buvo diagnozuota 134 avarijos likviduotojams, iš kurių 28 mirė 1986 m. Dar 19 avarijos likviduotojų mirė 1987-2004 m., nors jų mirties priežastys ne visada buvo tiesiogiai susijusios su gauta apšvita.
Lietuva taip pat nukentėjo nuo Černobylio katastrofos padarinių. Žmonės nebuvo oficialiai perspėti apie pavojų, nebuvo rekomenduota likti namuose, neleisti vaikų į lauką ar vartoti jodo preparatus. Didelė dalis iš 7000 į Černobylį išsiųstų likviduotojų iki šiol kenčia nuo įvairių ligų, potrauminio streso sindromo ir depresijos. Daugeliui jau antraisiais-trečiaisiais metais po katastrofos padarinių likvidavimo išsivystė hipertenzinės ligos. Tačiau, palyginti su labiausiai užterštais Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos regionais, Lietuva nukentėjo daug mažiau.
Apie nelaimę Lietuvoje sužinota tik balandžio 28-29 dienomis, kai pirmieji pavojaus varpaispradėjo skambinti švedai. Neramios žinios sklido iš lūpų į lūpas, tačiau valdžia ilgai tylėjo. Meteorologė Audronė Galvonaitė prisimena, kad rinkdama meteorologinę informaciją stebėjo vadinamąsias atbulines pernašas ir suprato, kad Lietuva yra apgaubta radiacijos. Pirmąją radiacijos dozę gavo pajūris ir ji sklido Švedijos link. Vėliau, balandžio 27-28 d., radiacijos pernaša pasisuko ir per Lietuvą, pasiekdama Vilnių bei Lietuvos rytinius ir centrinius rajonus. Vilnius gavo didžiausią dozę balandžio 29 d., kai švytėjo Vilniaus namų balkonų geležinės konstrukcijos. Pasak A. Galvonaitės, tomis dienomis buvo saulėta, žmonės deginosi ir įdegdavo violetine spalva. Pirmasis lietus, kuris nusodino radioaktyvias daleles, iškrito gegužės 5 d. Vėliau pernaša pasisuko į Rusiją ir Europos šalis, o gegužės pradžioje grįžtanti pernaša nuo Skandinavijos slinko į pietus - Ukrainą, Krymą.
Tuo metu dirbusi Sveikatos apsaugos ministerijoje, Danutė Šidiškienė, Radiacinės saugos agentūros Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyr. specialistė, pasakoja, kad po Černobylio katastrofos buvo sudaryta komisija, kuri svarstė, kaip apsaugoti žmones nuo papildomos apšvitos per maisto produktus. Buvo uždrausta gaminti pieno produktų mišinėlius kūdikiams, nes pienas buvo paveiktas radioaktyviuoju jodu. Grietinė buvo mušama į sviestą, nes jodo skilimas trunka 8 dienas. Taip pat buvo uždrausta įvežti arbatą iš Gruzijos. Leistina metinė radiacijos dozė žmogui yra 1 milisivertas. Avarinė apšvita, siekianti 100 milisivertų, laikoma nekenksminga net žmogaus vaisiui. Kompiuterinės tomografijos tyrimas gali sukelti 10 milisivertų apšvitą. Lietuvoje radioaktyvus jodas iškrito balandžio 30 d.; suaugusiesiems buvo nustatyta 2,4 milisivertų apšvita, o vienerių metų vaikai gavo 5,3 milisivertų. Skydliaukei pavojų kelia 100 milisivertų. Radiacijai atsparesni vyresnio amžiaus žmonės; jautriausios yra lytinės ląstelės ir kraujodaros organai, o atspariausios - smegenų ląstelės. Jonizuojančiosios spinduliuotės taikinys yra DNR.
Po Černobylio ir Fukušimos avarijų pasaulis pradėjo kitaip vertinti atominę energetiką. Vokietija atsisakė atominių elektrinių statybos, danai pareikalavo uždaryti Malmės atominę elektrinę. Tuo tarpu šalia Lietuvos išdygo Astravo atominė elektrinė, pastatyta Rusijos lėšomis.
D. Šidiškienė teigia, kad atliktas blogiausio scenarijaus vertinimas parodė, jog avarijos metu pūstų pietryčių vėjo atveju radioaktyvios medžiagos Lietuvos sieną pasiektų po valandos, o Vilnių - po pusantros-dviejų valandų. Per Lietuvą radioaktyvus debesis praslinktų per 10 valandų. Radiacinės saugos centras nuolat stebi radiacijos lygį ore ir vandenyje; veikia 43 stotys ore ir 3 vandenyje.
Didžiausios ekologinės katastrofos ir pramoninės avarijos Lietuvoje
Lietuvos istorijoje įvyko ir didelių pramoninių avarijų, kurios sukėlė rimtą žalą aplinkai.
Gaisras „Achemoje“
1989 m. kovo 20 d. Jonavos „Achemos“ gamykloje (tuomet „Azotas“) sprogus izoterminei saugyklai, išsiliejo per 7 tūkst. tonų skysto amoniako, o netrukus kilo ir gaisras. Į atmosferą išsiskyrė nuodingos cheminės medžiagos, kurias vėjas nunešė į Ukmergės, Kėdainių link. Nuodingų medžiagų koncentracija ore viršijo normas dešimt kartų. Šios avarijos metu žuvo 7 žmonės, apie penkiasdešimt buvo sužeista. Žala aplinkai tuo metu nebuvo įvertinta, tačiau, pasak buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko, tai buvo didžiausia ekologinė katastrofa Lietuvoje, padariusi milžinišką poveikį miškams ir žmonių sveikatai.
Taršos atvejai
Pastaruoju metu dažniau pasitaiko taršos atvejai, kai žala padaroma vienai ekosistemai, pavyzdžiui, gėram vandeniui. 2017 m. buvo nustatytas nelegalus nuotekų išleistuvas į Nemuną AB „Kauno vandenys“ įmonėje. Nors iš pradžių kalbėta apie dešimtis milijonų siekiančią žalą, Aplinkos apsaugos departamentas ją įvertino 4,6 mln. eurų. 2021 m. skandalas, kai AB „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, sukėlė pasipiktinimą. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika manė, kad žala aplinkai galėjo siekti apie 60 mln. eurų.
Kitos ekologinės nelaimės
- 2002 m. rugpjūtį Trakų rajone kilęs gaisras padangų saugojimo aikštelėje, kur sudegė daugiau nei 3 tūkst. padangų, padarė 5,8 mln. eurų žalą aplinkai.
- 2019 m. spalį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilęs gaisras atskleidė, kad Lietuvos valdžios institucijos nėra pasiruošusios tinkamai reaguoti į didelio masto ekologinę nelaimę. Prokurorai žalą aplinkai preliminariai įvertino 5,3 mln. eurų.
- 2009 m. bebrui pragraužus nelegalią prisijungimo žarną prie „Orlen Lietuva“ eksploatuojamo naftos produktų vamzdyno, į pelkę išsiliejo dyzelinas. Buvo užteršti vandens telkiniai, žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai. Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad aplinkai padaryta 2,9 mln. eurų žala, nors teismas priteisė 2 mln. eurų.
- 2000 m. vasario 24 d. Vaidotų geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjus kelioms cisternoms su dyzeliniais degalais, į aplinką ištekėjo apie 200 tonų naftos produktų. Aplinkosaugininkai tuomet tvirtino, kad aplinkai padaryta žala siekia apie 1,7 mln. eurų.
- 2001 m. lapkritį Būtingės naftos terminale trūko povandeninė transportavimo žarna, išsiliejo apie 59 tonos naftos ir užteršė 4,7 tūkst. kvadratinių metrų Baltijos jūros paviršiaus. Žala aplinkai siekė 724 tūkst. eurų.
- 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniuje trūko du magistraliniai kanalizacijos vamzdžiai, nuotekos pradėjo tekėti į Nerį. Iš viso per dvi dienas į aplinką pateko apie 200 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad žala aplinkai siekė 629 tūkst. eurų, tačiau teismas priteisė atlyginti tik 315 tūkst. eurų.
- 1981 m. lapkričio 21 d. Audros metu su Gibraltaro vėliava plaukiojęs tanklaivis užplaukė ant seklumos prie Klaipėdos uosto, į jūrą išsiliejo apie 17 000 tonų mazuto. Žala gamtai buvo milžiniška, pasekmės juntamos iki šiol.
Aviakatastrofos Lietuvoje
Nors pastarieji dešimtmečiai šalies aviacijoje buvo palyginti ramūs, XX amžiuje įvyko ir daugiau aukų pareikalavusių katastrofų.
- 1959 m. gruodžio 17 d. Vilniuje įvyko Li-2 avarija. Lėktuvas, vykdęs skrydį Vilnius - Ryga - Leningradas, pakilimo metu nesugebėjo pasiekti reikiamo greičio, prarado kontrolę ir sudužo. Avarijoje žuvo lėktuvo radistas, keli ekipažo nariai ir keleiviai buvo sužeisti.
- 1973 m. gruodžio 16 d. „Aeroflot“ skrydis iš Vilniaus į Maskvą nepasiekė tikslo. Lėktuvas „Tu-124“ sudužo netoli Maskvos. Katastrofoje žuvo garsūs Lietuvos pediatrai, vykę į konferenciją Charkive.
- 1998 m. rugpjūčio 30 d. Mažeikių verslininko vestuvių proga nuomotas sraigtasparnis sudužo Platelių ežere. Dėl pavojingo pilotavimo žuvo du žmonės.
- 2007 m. birželio 2 d. nukrito dvivietis ultralengvasis lėktuvas „TL 2000“, žuvo pilotas ir keleivis.
- 2009 m. rugpjūčio 8 d. įvyko dar viena aviakatastrofa, nusinešusi dvi gyvybes.
- 2014 m. balandžio 19 d. netoli Trakų rajono sudužo ultralengvasis orlaivis, žuvo pilotas ir keleivis.
- 2015 m. įvyko nelaimė Baltijos jūroje su „An-2“ orlaiviu.
- 2019 m. gruodžio 8 d. Kauno rajone nukrito lengvasis lėktuvas, žuvo instruktorius ir studentas.
- 2022 m. rugpjūčio 8 d. Kaune įvyko dar viena lėktuvo suktukas, kurio metu žuvo pilotas ir keleivis.
Aviacijos specialistas Rytis Dulinskas atskleidžia, kas dažniausiai lemia lėktuvų katastrofas
Didžiausia nelaimė, susijusi su technogeninėmis katastrofomis, įvyko 1989 m. „Achemos“ gamykloje Jonavoje, kai sprogus izoterminei saugyklai išsiliejo per 7 tūkst. tonų skysto amoniako. Nors Sovietų Sąjungoje formaliai buvo vykdoma „Glastnost“ politika, konkretūs avarijos padariniai ir žala gamtai buvo slepiami. Visgi, panašu, kad laikui bėgant gamta susitvarkė su avarijos pasekmėmis, tačiau didesnė žala buvo padaryta žmonėms.
Didžiausios katastrofos Lietuvą ištiko sovietmečiu, kai nei ekologijai, nei darbų saugai nebuvo skiriamas toks dėmesys kaip šiandien. Šiandien rimta žala gamtai laikoma ne vietoje stovinti statinė su atidirbusiais tepalais, o stambios įmonės yra po padidinamuoju stiklu. Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi teisės aktais, vykdo potencialiai pavojingų objektų kontrolę, kilus ekstremalioms situacijoms koordinuoja institucijų veiksmus ir rengia prevencijos priemones.
tags: #varenoje #avarijos #irkatastrofos