Temperatūrai nukritus žemiau nulio, svarbu prisiminti, kad saugiam vairavimui ant ledo ir sniego reikalingos žinios ir įgūdžiai.
„Visi manevrai turėtų būti atliekami atsargiau ir lėčiau, kad būtų sumažinta klaidos tikimybė. Dideli temperatūrų pokyčiai per trumpą laiką kelia ypač didelę grėsmę, nes tenka nuolatos taikytis prie besikeičiančių sąlygų“, - sako „Renault” vairavimo mokyklos direktorius.
Pasiruošimas važiavimui: automobilio patikra
Savaime suprantama, jog prieš važiuojant automobiliu reikia pasiruošti. Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Dėl to būtinos šiokios tokios žinios apie automobilį. Taip pat reikia sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti.
Prieš pradedant kelionę, svarbu patikrinti:
- Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių.
- Kėbulas, langai ir langų valytuvai.
- Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai).
- Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti).
- Langai ir veidrodėliai (ar švarūs).
- Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai).
- Alyvos lygis.
- Stabdžių skysčio lygis.
- Aušinimo skysčio lygis.
- Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis).
- Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra).
- Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.
Prieš įlipant į automobilį pirmiausia reikia žvilgtelėti, ar už automobilio nėra jokių kliūčių, kurios trukdys pajudėti atbuline eiga. Po to reikia eiti lygiagrečiai su automobiliu. Ši taisyklė galioja tiek iš priekio, tiek iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms.
Važiavimas įkalne
Važiuojant įkalne, kai kelio paviršius gali būti slidus, būtina prisiminti:
- Išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir, jei įmanoma, palaukti, kol kiti automobiliai priekyje jau bus įveikę įkalnę.
- Vengti stabdyti automobilį.
- Laikytis eismo sąlygas atitinkančio pastovaus greičio.
- Prieš pradedant manevrą, įjungti reikiamą pavarą, kad važiuojant įkalne nebereikėtų žeminti pavarų.
„Žiemos sezono metu važiuojant įkalne ir esant eismo kamščiui būtina išlaikyti didesnį atstumą tarp automobilių nei įprasta. Priekyje esantis automobilis, prieš pradėdamas važiuoti slidžiu keliu, gali truputį pariedėti atgal. Papildoma erdvė yra reikalinga tam, kad ratai atgautų prarastą sukibimą ir būtų išvengta susidūrimo“, - aiškina vairavimo mokyklos instruktoriai.
„Pradedantiesiems vairuotojams pakankamai didelis iššūkis yra pajudėti iš vietos įkalnėje. Šioje situacijoje ypač svarbu neleisti automobiliui per daug pariedėti atgal. Siekiant to išvengti, geriausia pasinaudoti stovėjimo stabdžiu. Pastaruoju metu gamintojai diegia įvairias elektronines pagalbos vairuotojui sistemas. Jei šis manevras atliekamas kelkraštyje, taip pat labai svarbu netrukdyti bei „neužkišti“ kelio kitiems eismo dalyviams.
Pajudėjimas iš vietos įkalnėje
Pajudėjimą iš vietos įkalnėje galima atlikti dviem būdais: arba važiuojamojoje kelio dalyje, arba kelkraštyje.
Važiuojamojoje kelio dalyje:
- Sustokite dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje.
- Tinkamai įsiliekite į transporto srautą.
- Pasukite vairą į kairę ir, atleidus stabdžių pedalą, paspauskite akceleratoriaus pedalą.
- Atlikite manevrą per kairį petį.
- Pradėjus važiuoti, netrukus reikia posūkio signalą išjungti.
Kelkraštyje:
- Sustokite pakankamu atstumu iki važiuojamosios kelio dalies dešinio kelkraščio.
- Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs.
- Jei vairuotojas nori, jis gali pasisukti per liemenį taip, kad dešine ranka nebelaikytų vairo.
- Dešine ranka galima kur nors atsiremti.
Technika ir rekomendacijos važiuojant įkalnėn
- Tinkamos pavaros pasirinkimas: Važiuojant įkalnėn, svarbu pasirinkti tinkamą pavarą, kad variklis turėtų pakankamai galios. Jei jaučiate, kad automobilis sunkiai traukia, sumažinkite pavarą.
- Greičio palaikymas: Stenkitės palaikyti pastovų greitį, kad išvengtumėte nereikalingo pavarų perjunginėjimo.
- Atsargumas: Ypač atsargiai stokite įkalnėje, jei kelias apledėjęs arba purvinas. Jei nepavyktų apsaugoti automobilio nuo riedėjimo atbulai nuokalnėn, galite prarasti jo kontrolę arba galbūt sunkiai susižaloti arba žūti.
Važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema (HSA)
Automobiliui sustojus įkalnėje, važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema automatiškai laiko stabdžius įjungtus, kad automobilis neriedėtų atgal nuokalnėn, kol vairuotojas atleidžia stabdžių pedalą ir paspaudžia akceleratoriaus pedalą. Tačiau, norėdami, kad automobilis nenuriedėtų atgal nuokalnėn, niekada nepasikliaukite vien važiavimo įkalnėn pagalbine sistema (HSA). Visuomet vairuokite atsargiai ir sutelkę dėmesį.
Važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema nėra skirta stovinčiam automobiliui sulaikyti įkalnėje. Kai stabdote automobilį stačioje įkalnėje, visada nuspauskite stabdžių pedalą. Dėl šių reikalavimų nesilaikymo automobilis gali nuriedėti atbulai ir su kuo nors susidurti arba sunkiai sužaloti žmones.
Važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema gali apsaugoti automobilį nuo riedėjimo atgal nuokalnėn esant anaiptol ne visoms apkrovoms arba kelio dangos sąlygoms. Visada būkite pasirengę nuspausti stabdžių pedalą, kad automobilis nepradėtų riedėti atbulai. Jeigu nepavyktų šito išvengti, automobilis gali su kuo nors susidurti arba sunkiai sužaloti žmones.
Važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema veiks automatiškai esant šioms sąlygoms:
- Pavarų perjungimo svirtis bus nustatyta į priekinės (automobiliui stovint įkalnėje) arba atbulinės eigos pavarą (automobiliui stovint nuokalnėje).
- Automobilis bus visiškai sustabdytas įkalnėje nuspaudus stabdžių pedalą.
- Nuolydis bus didesnis nei 3 laipsniai.
- Ilgiausia laikymo trukmė yra 2 sekundės. Po 2 sekundžių automobilis pradės riedėti atgal, o važiavimo įkalnėn pagalbinė sistema visiškai nustos veikusi.
Pagalbinė važiavimo įkalnėn sistema neveiks, jei pavarų perjungimo svirtį nustatysite į padėtį N (neutrali), P (stovėjimas) arba stovint ant lygaus grindinio. Jei matuoklyje užsidega elektroninės stabilumo programos (ESP) indikatorius OFF (išjungta), pagalbinė važiavimo įkalnėn sistema neveiks.
X-MODE (Subaru)
Valdo ratų paskirstymo jėgą per ABS, pristabdo ratą ir perduoda kitam darbą. Vaziavimas i ikalne nepakartojamas, sustojus viduryje slidaus kalno ir atleidus stabdi, masina kelias sekundes pastovejus pradejo riedeti atgal- tada iskart isijunge sistemos ir neleido automobiliui nuvaziuoti i griovi ar apsisukti, labai letai leidosi zemyn pilnam stabilume. Panasiai ir su uzvaziavimu- jei praslysta kuris ratas tada perskirsto jega i ta rata kuris turi geriausia sukibima.
Važiavimas nuokalne
Važiavimas nuokalne žiemą:
- Pasiekus kalvos viršų, reikia sumažinti greitį.
- Važiuoti žema pavara.
- Vengti naudoti stabdį.
- Laikytis kiek įmanoma didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.
„Ant aukštos kalvos, kai sunku prasilenkti skirtingomis kryptimis važiuojantiems automobiliams, nuokalne važiuojantis vairuotojas turėtų sustoti ir praleisti važiuojantį įkalne. Esant tokioms sąlygoms, įkalne važiuojančiam automobiliui sustojus gali būti neįmanoma pajudėti iš vietos“, - aiškina vairavimo mokyklos instruktoriai.
Parkavimas įkalnėje
Stovėjimas dešinėje kelkraščio pusėje:
- Jei įkalnė yra didelė, pasukite ratus į kairę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis atsitrenktų į kelkraštį.
- Jei nuokalnė yra didelė, pasukite ratus į dešinę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti, jis riedėtų nuo kelio.
Stovėjimas kairėje kelkraščio pusėje (vienpusis eismas):
- Jei įkalnė yra didelė, pasukite ratus į dešinę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti atgal, jis atsitrenktų į kelkraštį.
- Jei nuokalnė yra didelė, pasukite ratus į kairę, kad, jei automobilis pradėtų riedėti, jis riedėtų nuo kelio.
Rankinis stabdys: Nepamirškite profilaktiškai naudoti rankinio stabdžio. Palikus automobilį, tarkime, nakčiai, ant lygios kelio dangos - užtenka P padėties. Sustojus trumpam, galima naudoti rankinį stabdį. Tuo tarpu, jei stovėjimo sąlygos ekstremalesnės, tarkime, įkalnė ar nuokalnė - naudojamas rankinis stabdys, ypač - žiemą. Stovint nuokalnėje ar įkalnėje galima naudoti ir abi priemones kartu: režimą P bei rankinį stabdį.
Automatinė transmisija
Šildymas: Automatinės transmisijos detalės yra smulkios, tokių dalykų „nemėgsta". Tiesa, žiemą šildyti variklio stovint vietoje nebūtina. Automatinė pavarų dėžė greičiau įšyla ne stovėdama, o važiuojant.
Įklimpus sniege: Įklimpus sniege, slystant ar buksuojant nerekomenduojama automobilio spurtuoti. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti" laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą.
Traukos valdymo sistema: Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiems ratams ir palengvins išvažiavimą. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę.
Tepalų tikrinimas: Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būtų pakankamai. Tačiau reikia mokėti skysčių lygį patikrinti. Labai svarbu prieš tikrinant užversti variklį ir sušildyti automobilį - pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų.
Kiti manevrai
Apsisukimas
Pavyzdžiui, kiekvienas vairuotojas gali susidurti su kliūtimi kelyje, dėl kurios reikės apsukti automobilį. Nuo gero valdymo taip pat neatsiejamas greitas ir tikslus vairo valdymas, vairuotojui atsižvelgiant į vairuojamos transporto priemonės gabaritus.
Kai apsisukama, atliekant kelis judesius, naudojamasi tik važiuojamąja kelio dalimi. Atliekant šį manevrą, tenka padaryti kelis judesius. Manevro metu atbulinė pavara turi būti įjungiama tik vieną kartą.
Kai apsisukama, atliekant vieną judesį, naudojamasi ne tik važiuojamąja kelio dalimi, bet ir stovėti skirta juosta. Apsisukama vienu sklandžiu judesiu (pusračiu) ribotoje erdvėje.
Parkavimas
Atliekant šį manevrą, reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Važiavimo įkalne savo kasdienybėje neišvengia nė vienas vairuotojas. „Kelyje mes nesitikime, kad automobilis važiuos atbulas, nes tai yra netipiška judėjimo kryptis. Todėl svarbu judriame sraute nejudėti atbuline eiga, nes kiti vairuotojai, net ir degant galinių žibintų šviesoms, gali nesuvokti, kad mūsų automobilis juda, ir tinkamai neįvertins atstumo. Nusprendus važiuoti atbuline pavara, reikia ne tik nuolatos dairytis, bet ir stengtis iš kitų vairuotojų elgesio suvokti, ar jie teisingai įvertino mūsų atliekamą manevrą“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Siekiant išvengti nesusipratimų, prieš pradedant važiuoti atbulinės eigos pavara, vairas turi būti ištiesintas - taip manevrą pradėsite neutralioje pozicijoje ir nereikės staigiai reaguoti bei taisyti esamos padėties. Jau pradėjus važiuoti, vairuotojas gali pasisukti per liemenį ir vairą laikyti kaire ranka, o dešine kur nors atsiremti. „Važiuojant atbuline eiga reikia pasirinkti tinkamą greitį - jis turi būti nedidelis. Taip pat būtina efektyviai žvalgytis ir gebėti išlaikyti automobilį norimoje trajektorijoje. Svarbu žinoti, kad važiuojant atbuline eiga automobilis žymiai jautriau reaguoja net ir į menkus vairo pasukimus, todėl venkite staigių judesių vairu - sukite jį švelniai, atsižvelgdami į pageidaujamą važiavimo trajektoriją“, - teigia S.
Atbuline eiga važiuojama lėtai. Nežymiais vairo judesiais išlaikomas vienodas atstumas į abi puses. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.
Defensive Driving Technique: Overtaking
tags: #vaziavimas #ikalne #laipsniai