Vežėjams kyla nemažai problemų dėl užsienyje nupirkto krovininio automobilio ar priekabos masės.
Pasirodo, neretai šių automobilių faktinė nuosava masė neatitinka įrašų registracijos dokumentuose.
Transporto bendrovių atstovai pasakoja, kad svoris dažnai būna didesnis nei nurodyta, o skirtumas skaičiuojamas ne kilogramais, o tonomis.
Norint pakeisti duomenis techniniame pase, vežėjai siunčiami nuo vienų ekspertų pas kitus.
O kiekviena papildoma paslauga, be abejo, kerta per kišenę.
Vežėjai piktinasi, kad norint nustatyti tikrąjį vilkiko svorį tenka papildomai išleisti kelis šimtus litų, o transporto priemonė nuo vienų ekspertų siunčiama pas kitus.
Maratonas dažniausiai prasideda muitinės poste.
Transporto priemonė turi būti pasverta muitinės žinioje esančiomis platforminėmis svarstyklėmis su pilnais kuro bakais, visais priklausančiais atsarginiais ratais ir įrankiais.
Jei paaiškėja, kad automobilio ar priekabos faktinė nuosava masė neatitinka įrašų registracijos dokumentuose, vežėjams reikia keisti techninio paso duomenis.
Tada ir prasideda „kryžiaus keliai“: vežėjas, norėdamas pakeisti duomenis važiuoja į „Regitrą“, o iš ten siunčiamas į „Tuvlitą“, arba kitą bendrovę, kuri tikrina įregistruotų transporto priemonių ir jų priekabų techninę būklę.
Iš techninių apžiūros stočių, vežėjas nukreipiamas į ekspertizių centrus, kuriuose nustatoma, ar transporto priemonė nebuvo perdirbta, po to vežėjas privalo vėl pasverti automobilį.
O sverti, pasirodo, galima tik Valstybinėje mašinų bandymo stotyje, esančioje Kauno r. Domeikavoje.
UAB „Vetura“ direktorė Julija Černiachovskaja pasakoja, kad įmonė įsigijo vilkiką su priekaba.
Kai muitinės terminale automobilį pasvėrė, paaiškėjo, kad nuosava automobilio masė dokumentuose nuo tikrosios skiriasi 5 tonomis.
Taigi reikėjo keisti dokumentų duomenis.
„Nuvažiavome į „Regitrą“ ir paprašėme pakeisti techninį pasą.
„Regitra“ mus nusiuntė į „Tuvlitą“.
Ten mums pasakė, kad reikia kreiptis pas specialistus, kurie nustatytų, ar bakas yra gamyklinis.
Vilniuje esančiame ekspertizių centre Ateities gatvėje, mums patvirtino, kad bakas yra gamyklinis, tačiau sverti automobilį mes vis tiek privalėjome Domeikavoje.
O juk prieš tai svėrėmės muitinės terminale.“
UAB „Tegu“ direktorė Daiva Orlickaitė sako, kad atvejai, kai tikroji masė nesutampa su nurodyta registracijos dokumentuose, yra gana dažni.
O kodėl dokumentuose pateikti duomenys neatitinka tikrovės - neaišku.
Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos (LNVK) Smulkių ir vidutinių vežėjų komiteto pirmininkas Sigitas Česnavičius susiklosčiusią situaciją vadina užburtu ratu ir pasityčiojimu iš vežėjų.
„Muitinė išduoda mums oficialų dokumentą, ir mano manymu, ten nustatytas svoris ir yra tiksliausias.
Jie pagal tą nustatytą svorį ir skaičiuoja, kiek prekių pakrauta į priekabą.
O mus kažkodėl dar siunčia į Domeikavą, bet ten juk nepaauksuotos svarstyklės, juk tokios pačios.
Nupirktos transporto priemonės nebuvo perdirbtos, tiesiog kažkodėl dokumentuose įrašytas neteisingas svoris.“
Šią problemą pradėjo kelti LNVK kartu su Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija - jie dar šių metų kovo mėnesį raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją.
Rašte jie nurodė dar vieną su transporto priemonių svoriu susijusią problemą.
Pasirodo, kad kai kurių ES valstybių išduotose techniniuose pasuose nenurodomas transporto priemonės nuosavas svoris.
Todėl vežėjai privalo pristatyti pažymą apie svorį iš sertifikuoto centro, t.y. iš Domeikavoje esančios Valstybinės mašinų bandymų stoties.
LNVK siūlė VĮ „Regitra“ darbuotojus įpareigoti naudotis gamintojų duomenų bazėmis, kuriose gamintojas nurodo prieš tai minėtus reikalaujamus duomenis.
Konfederacija gavo Vidaus reikalų viceministro Žimanto Pacevičiaus pasirašytą atsakymą.
Rašte viceministras nurodė, kad jei registravimui pateiktuose dokumentuose ir kituose oficialiuose šaltiniuose nenurodyta transporto priemonės masė be krovinio (nuosava masė), transporto priemonė turi būti sveriama.
Tačiau tame pačiame rašte nurodė, kad transporto priemonės yra sveriamos įvairiuose įmonėse.
Gali būti sveriamos muitinės sandėliuose ar kituose arčiau esančiose įmonėse, turinčiose sertifikuotas svarstykles.
Vežėjams neaišku, kodėl muitinės postuose esančių svarstyklių duomenimis nėra pasitikima.
Šios svarstyklės, anot vežėjų, taip pat yra sertifikuotos, atitinka tam tikrus nustatytus reikalavimus, be to muitinėje išduodamos svėrimo pažymos.
VKTI Technikos skyriaus vedėjas Justas Rašomavičius „CargoNEWS“ sakė, kad anksčiau patys vežėjai turėjo nemažai problemų dėl tikslaus svorio nustatymo, dėl to ir buvo inicijuotas tokios stoties atsiradimas.
Tokios techninės tarnybos, kaip Domeikavoje esanti mašinų bandymo stotis, turi atitikti ir laikytis Europos Sąjungos Reglamento Nr. 371/2010 nuostatų.
Šiai stočiai keliami aukšti reikalavimai.
Tokia techninė tarnyba turi būti akredituota, turėti kokybės vadybos sistemą, laikytis atitinkamų standartų nuostatų, naudojama įranga turi būti patikrinta metrologijos tarnybos, taip pat techninė tarnyba turi įrodyti kompetenciją darbo srityje.
„Mes nesakome, kad mes nepasitikime muitinės postuose esančiomis svarstyklėmis, tačiau mes nežinome, kokia yra jų svėrimo metodika.
Juk yra tam tikros sąlygos transporto priemonės komplektacijai, technikos charakteristikoms bei reikalavimai nustatant transporto masę,“ - sako J.
Paklausėme, kokie reikalavimai keliami ir muitinės postuose naudojamoms svarstyklėms.
Muitinės departamento atstovai paaiškino, kad transporto priemonės sveriamos ašinėmis arba platforminėmis svarstyklėmis.
Šių svarstyklių maksimali svėrimo riba gali būti iki keliasdešimt tonų.
Visos muitinės postuose naudojamos svarstyklės turi būti veikiančios, techniškai tvarkingos ir metrologiškai patikrintos.
Pagal metrologiškai nepatikrintų svarstyklių svėrimo rezultatus negalėtų būti išduodamos svėrimo pažymos.
Vežėjai nurodo ir kitą problemą, kuri kyla dėl neteisingai nustatomo svorio - pasienyje esančios svarstyklės neretai rodo netikslius duomenis.
UAB „Vetura“ direktorė J.
Jai pritaria ir UAB „Tegu“ direktorė D. Orlickaitė.
Pašnekovė pasakoja, kad pasienyje esančios svarstyklės kartais rodo neteisingai, o paklaida gali siekti ir 2 tonas.
„Tada fiksuojamas krovinio svorio neatitikimas, o tokiais atvejais galvojama, kad vežėjas veža per daug, dėl ko yra daromas pilnas patikrinimas.
Krovinį iškrauna, o po to vėl pakrauna, tada vėl sveria.
O mes vėl mokame.“
Priekabų klasifikacija pagal bendrąją masę
Transporto priemonės registracijos liudijime esant ne visiems registruojamiems duomenims, mes galime atlikti pageidaujamų transporto priemonės duomenų nustatymo techninę ekspertizę.
Atsižvelgdami į 2024 m. sausio 1 d. G - parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė, kg (Nustatinėjant G, kuro bakas (bakai) turi būti pripildytas (pripildyti) 90% tūrio, o transporto priemonės aukštis (M1, N1, O1, O2 neturi būti didesni nei 2,8 m).
Kai transporto priemonės aukštis - daugiau nei 2,8 m (iki 3,8m) - techninę ekspertizę galima atlikti Avižienių padalinyje, Vilniaus r.
O1 klasė
Priekabos, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 0,75t.
Be stabdžių.
Gali būti ir su stabdžiais.
(visais atvejais B vairuotojo kategorija, nepriklausomai nuo vilkiko bendrosios masės)
O2 klasė
Priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 0,75t, tačiau ne didesnė kaip 3,5t.
Gali būti su inerciniais-mechaniniais arba pneumatiniais stabdžiais (BE vairuotojo kategorija.
Išimtinais atvejais pakanka B vairuotojo kategorijos, tačiau junginio bendroji masė turi būti ne didesnė kaip 3,5t., o priekabos bendroji masė ne didesnė už vilkiko nuosavą masę).
O3 klasė
Priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5t., tačiau ne didesnė kaip 10t.
Pakabų tipai: linginė prieš torsioninę
Kas geriau - konservatyvi linginė ar progresyvi torsioninė pakaba?
Tai klausimas, iškylantis dažnam priekabos pirkėjui.
Pasaulyje nėra idealios konstrukcijos, todėl kiekviena sistema turi savus privalumus ir trūkumus.
Tuomet reikia rinktis - kurie privalumai yra svarbūs ir kokie trūkumai nėra reikšmingi.
Linginė pakaba bene seniausia pasaulyje.
Ji atsirado vos atsiradus pirmosioms transporto priemonėms, lingės jau buvo naudojamos netgi žirgų traukiamose karietose.
Techninis progresas jau išstumia linginę pakabą priekabose iki 750 kg, o iki 3500 kg dominuojančią padėtį užima torsioninė, tačiau konservatyvesnis klientas vis dar pageidauja laiko patikrintos linginės pakabos.
Vis dar gajus mitas, neva linginė pakaba patikimesnė už torsioninę.
Tame, aišku, yra dalis tiesos, tai liečia vienaašes be stabdžių priekabas iki 750 kg bendrosios masės.
Buvusioje TSRS pagamintos priekabos buvo komplektuojamos iš tuo metu gamintų automobilių detalių, todėl jos turėjo žymiai didesnę faktinę keliamąją galią negu nurodyta priekabos gamintojo, t.y. turėjo nemenką atsargą.
Vakarų Europos gamintojams pradėjus gaminti didesnių gabaritų priekabas su 750 kg torsionine pakaba, važiuojant prastesnės kokybės keliais nuo perkrovų ji susideformuodavo arba net lūždavo ir taip dalinai “susikompromitavo”, nes buvo pritaikyta maksimaliai apkrovus eksploatuoti tik geros kokybės keliais.
Nors to neatsitikdavo su didesnio galingumo sustiprinta ir turinčia atsargą torsionine pakaba, tačiau pasklido gandas, neva linginė pakaba patikimesnė už torsioninę.
To paties galingumo ar tai būtų spyruoklė, lingė, torsionas, ar pneumopakaba turi tą patį stiprumą, todėl renkantis priekabą ir siekiant išvengti eksploatacijos eigoje pakabos deformacijų, patartina atkreipti dėmesį, iš kokio galingumo komplektuojančių detalių ji sukomplektuota.
Siekiant išpiginti linginę pakabą, kai kurie gamintojai supaprastina konstrukciją - amortizatorius montuoja skersai priekabos judėjimo krypčiai, jo viršutinę dalį klasikiniu būdu tvirtindami ties kėbulo viduriu, o apatinę prie ašies ties linge arba netgi atvirkščiai - viršus prie kėbulo kraštų, o apačia ties ašies viduriu!
Tokiu atveju amortizatoriai veikia neefektyviai arba beveik išvis neveikia, nes pilnai pakrovus priekabą amortizatorių padėtis artima horizontaliai.
Dažnam tikriausiai teko važiuoti paskui automobilio traukiamą pakrautą priekabą, kuri supasi į šonus, o vairuotojui pastoviai reikia „gaudyti“ automobilį ant kelio.
Pasitaiko ir tokių, kurie išvis nesivargina montuoti amortizatorių (įsivaizduokite važiavimą automobiliu su neveikiančiais amortizatoriais).
Geriausiai amortizatoriai veikia ir efektyviausiai slopina supimąsį, kai jie sumontuoti išilgai priekabos judėjimo krypčiai, sujungiant ašį su kėbulu kuo labiau iš išorės.
Siekiant patenkinti kuo platesnį klientų ratą, nuo 2012 metų, be stabdžių TAURAS priekabos pradėtos gaminti ir su lingine pakaba.
Priekabose TAURAS, priklausomai nuo modelio, naudojamos atitinkamos galios 3 arba 4 lapų (sustiprintos) lingės, guminės atramos ir amortizatoriai.
Turint omenyje, kad linginė pakaba yra ne tokia stabili kaip torsioninė, siekiant maksimaliai sumažinti supimąsį, priekabose TAURAS linginė pakaba sukonstruota taip, kad amortizatoriai sumontuoti už ašies ir pasvirę prieš priekabos judėjimo kryptį išilgai bei maksimaliai išnešti į išorę, kad ašies kraštas kuo plačiau laikytų kėbulą.
Torsioninė pakaba
Privalumai
- Stabilesnė, kas labai svarbu esant maksimaliai pakrautai priekabai
- Žemesnė - žemiau priekabos svorio centras
- Nepriklausoma pakaba - vienam ratui užvažiavus ant kliūties, apkrova neperduodama kitam ant tos pačios ašies esančiam ratui
- Nereikalauja aptarnavimo
- Lengvesnė
- Pigesnė
Trūkumai
- Kietesnė pakaba, ypač netinka vežti labai lengvus ir dūžtančius ar neatsparius vibracijai krovinius duobėtais keliais, važiuojant tuščia priekaba ji labiau šokinėja
- Didesnis spaudimas į rėmą - apkrova labiau koncentruota, reikalingas stipresnis rėmas
Linginė pakaba
Privalumai
- Minkštesnė pakaba, tuščia priekaba mažiau šokinėja, ypač tinka vežti lengvus ir dūžtančius bei bijančius vibracijos krovinius važiuojant blogais keliais
- Mažesnis spaudimas į rėmą - apkrova labiau išskirstyta, pakanka silpnesnio rėmo
Trūkumai
- Mažiau stabili, ypač esant maksimaliai pakrautai priekabai
- Reikalaujanti daugiau priežiūros: dėvisi amortizatoriai, atramos, išdyla įvorės, rūdyja bei dyla pačios lingės
- Didesni gabaritai
- Sunkesnė ir daugiau sudėtinių detalių
- Aukštesnė - aukščiau svorio centras, dėl ko mažėja stabilumas
- Priklausoma pakaba - vienam ratui užvažiavus ant kliūties, apkrova perduodama ir kitam ant tos pačios ašies esančiam ratui
Žalios masės nuėmimas su DINAPOLIS puspriekabe. ŽUB Žvirblionai talkino darant šį video.
Transporto priemonių matmenys ir talpa
Vokietijos vilkikų gamintojo MAN kaip ir kitų gamintojų transporto priemonių išmatavimai labiausiai priklauso nuo pasirinkto modelio, kabinos, priedų ir konfigūracijos.
Ne mažiau svarbūs vilkikų matmenys yra kabinos išorės ir vidaus išmatavimai.
1 lentelė. Kai įrengiami du gultai.
Vienos populiariausių MAN kabinų GX, kurios patogumas beveik prilygsta viešbučio kambariui, išmatavimai ir konfigūracija tokie, kad vairuotojams būtų patogu vairuojant didelius atstumus ilgose kelionėse.
Ergonomiška kabina, kurioje viskas skirta užtikrinti komfortą, išsiskiria aukštu salonu, žemu variklio tuneliu, patogiomis lovomis ir efektyvia garso izoliacija.
1 pav. Tarp kabinų savo patogumu išsiskiria MAN GX, o tarp pačių modelių - efektyvusis ir universalusis MAN TGX 18.470 4×2 BL SA (su ta pačia GX kabina).
2 lentelė. Pateikiami išmatavimai yra apytiksliai ir visada priklausys nuo pasirinktos konfigūracijos ir poreikių.
| Matmuo | Vertė |
|---|---|
| Vidinis ilgis | 13,62 m |
| Vidaus plotis | 2,46/2,48 m |
| Vidaus aukštis | 2,68/2,70 m |
| Europaletės | ~ 34 vnt. |
| Vidinis ilgis | 4,10/9,5 m |
| Vidaus plotis | 2,46/2,48 m |
| Vidaus aukštis | 2,59/3,03 m |
| Europaletės | ~ 34 vnt. |
| Vidinis ilgis | 13,62 m |
| Vidaus plotis | 2,46/2,48 m |
| Vidaus aukštis | 2,98/3,00 m |
| Europaletės | ~ 34 vnt. |
| Vidinis ilgis | 7,4 + 13,62 m |
| Vidaus plotis | 2,46-2,52 m |
| Vidaus aukštis | 2,70-2,98 m |
| Bendras ilgis | 25,25 m |
| Europaletės | ~ 48 vnt. |
| Vidinis ilgis | 13,35/13,62 m |
| Vidaus plotis | 2,43/2,48 m |
| Vidaus aukštis | 2,57/2,70 m |
| Bendras ilgis | 15,00/16,00 m |
| Europaletės | ~ 33 vnt. |
| Vidinis ilgis | 13,35/13,62 m |
| Vidaus plotis | 2,43/2,48 m |
| Vidaus aukštis | 2,57/2,70 m |
| Bendras ilgis | 15,00/16,00 m |
| Europaletės | ~ 33 vnt. |
| Vidinis ilgis | 6-7 + 6-8,5 m |
| Vidaus plotis | 2,40/2,42 m |
| Vidaus aukštis | 2,30/2,90 m |
| Bendras ilgis | 18,00 m |
| Europaletės | ~ 34 vnt. |
| Vidinis ilgis | 6-7 + 6-8,5 m |
| Vidaus plotis | 2,40/2,42 m |
| Vidaus aukštis | 2,30/2,90 m |
| Bendras ilgis | 18,00 m |
| Europaletės | ~ 34 vnt. |
| Vidinis ilgis | 6-7 + 10,5-12 m |
| Vidaus plotis | 2,42/2,52 m |
| Vidaus aukštis | 2,50/2,80 m |
| Bendras ilgis | 22,00 m |
| Europaletės | ~ 44 vnt. |
| Vidinis ilgis | 6-7 + 10,5-12 m |
| Vidaus plotis | 2,42/2,52 m |
| Vidaus aukštis | 2,50/2,80 m |
| Bendras ilgis | 22,00 m |
| Europaletės | ~ 44 vnt. |
| Vidinis ilgis | 13,36 m |
| Vidaus plotis | 2,49 m |
| Vidaus aukštis | 2,60 m |
| Europaletės | ~ 33/66 vnt. (2 vnt. 20' konteineris arba 1 vnt.) |
