Vienas iš ypatingo dėmesio sulaukiančių objektų, prie kurių dažnai stabteli mieste viešintys ir senamiesčio gatvelėmis vaikštinėjantys turistai, yra VU bibliotekos durys. Smalsios akys matuoja ne tik jų dydį, bet bando įžvelgti ir kai ką daugiau - suprasti, kas ant jų pavaizduota, įskaityti parašytus žodžius. Taigi, ką saugo šios durys?
Šios skulptoriaus Jono Meškelevičiaus (1950 - 2005) sukurtos bronzinės durys - paminklas pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo "Katekizmo" 450 metų jubiliejui. Jų sukūrimo iniciatyva gimė 1996 m., paskelbus konkursą įamžinti pirmosios lietuviškos knygos saugojimo vietą. Tikėtasi, kad jose bus pavaizduoti svarbiausi Lietuvos kultūros įvykiai ir žmonės.
Vilniaus universiteto paminklinės durys buvo iškilmingai atidarytos 2001 metų gegužės 21 dieną. Jų viršutinėje dalyje išlieti žmonių bareljefai, kurie liudija svarbiausius Lietuvos kultūros istorijos momentus.
Asmenybės ir jų indėlis į Lietuvos istoriją
Viename bareljefų pavaizduotas Kristupas Radvila Našlaitėlis, įtakingas galingiausios LDK giminės atstovas. Be to, kad aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, užėmė aukštas pareigas, jis pagarsėjo ir kaip keliautojas, aplankęs tolimus kraštus. Savo neįprastus kelionės įspūdžius bei nuotykius Našlaitėlis aprašė itin išgarsėjusiame veikale „Kelionė į Jeruzalę“. Tarp jų - kelionė, kurios metu jis bandė slapta į Lietuvą laivu pargabenti dvi mumijas, įsigytas Egipte. VU istorijoje Kristupas Radvila paliko pėdsaką 1575 metais įkurdamas Vilniaus akademijos spaustuvę, dabartinės VU leidyklos pirmtakę.
Garbingoje vietoje ant durų taip pat išvysime Vilniaus vyskupą Valerijoną Protasevičių. Tai jis pakvietė Jėzuitų draugiją į Vilnių, kurios nariai atvyko 1569 m. ir po metų čia įkūrė jėzuitų kolegiją ir biblioteką. Vėliau jis pasirūpino karaliaus Stepono Batoro privilegija ir popiežiaus bule, leidžiančia perorganizuoti kolegiją į universitetą.
Dėl šios bulės bronza išlietas ir Popiežiaus Grigaliaus XIII, kurio tikras vardas yra Ugo Boncompagni, atvaizdas.
Durų bareljefe taip pat įamžintas pirmasis Lietuvos istorijoje Šv. Romos Bažnyčios kardinolas Jurgis Radvila.
Kita įamžinta asmenybė - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Ko gero, visi prisimena jo garsiąją meilės istoriją su Barbora Radvilaite, kurią jis vedė nepaisydamas daugelio nepritarimo ir kurią skausmingai prarado. Į universiteto istoriją Žygimantas Augustas įėjo kaip valdovas, bibliotekai padovanojęs turtingą savo knygų kolekciją.
Greta įamžintas ir kitas Lietuvai ir universitetui žymų pėdsaką palikęs valdovas - vengras Steponas Batoras, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Jis laikomas sėkmingiausiai unijinę Lietuvos ir Lenkijos valstybę valdžiusio karaliaus pavyzdžiu. 1579 m. Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą.
Simbolika ir knygų istorija
Svarbu paminėti, kad durys buvo sukurtos siekiant pažymėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“, pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukaktį. Todėl ant jų išvysime ne tik tai patvirtinantį įrašą, bet ir šios knygos atvaizdą, o šalia - Mikalojaus Daukšos „Postilę“.
Pastabesnis skaitytojas taip pat atkreips dėmesį į neįprastas durų rankenas - tai stilizuoti aitvarai iš baltų mitologijos, simbolizuojantys gėrybių nešėjus.
VU bibliotekos durys kaip pažinimo simbolis
Kai praveriame bibliotekos duris - patenkame į žinių pasaulį. Tačiau VU durys pačios savaime yra tikras žinių ir informacijos pasaulis. Šios pamokos metu mokiniai tyrinės bronzines VU duris, kurios buvo sukurtos pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo "Katekizmo" 450 metų jubiliejui paminėti. Mokiniams bus įdomu ne tik sužinoti, kad šiame universitete saugomas išlikęs "Katekizmo" egzempliorius, bet ir paieškoti, kuri graviūra simbolizuoja šią knygą. Sužinoti kokie Lietuvai svarbūs asmenys ir įvykiai pavaizduoti ant VU universiteto durų. Duryse pavaizduoti siužetai ir asmenybės žymi svarbiausius lietuviško žodžio istorijos momentus nuo LDK iki pat XX amžiaus.
Biblioteka iki šiol yra nepralenkta patirties laboratorija. Čia tarpusavyje maišosi neišsemiama anksčiau užrašyta žmogaus išmintis ir kasdienės besilankančiųjų patirtys. Anot dr. Norberto Černiausko, bibliotekoje gimsta ne tik atradimai, bręsta pažinimas ar aplanko abejonė - joje nutinka begalės netikėčiausių istorijų.
Prieš kelerius metus varstydama šias Vilniaus universiteto bibliotekos duris vis pagalvodavau, kad norėčiau prie jų sustoti bent kelioms minutėms: gerai įsižiūrėti į atvaizdus jose ir įsiskaityti į ten įamžintus žodžius. Studijos baigėsi. Durys užrakintos ir nebevarstomos. Bet laiko turiu - stovėjau priešais ir mėgavausi jausmu, kad niekur nebereikia skubėti.
tags: #viniaus #bibliotekos #durys