Virginijus Viningas - vienas ryškiausių šiuolaikinės lietuvių dailės ekspresionistų, gebantis tapybai suteikti daugialypio judėjimo.
Dailėtyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė teigia: „Jo potėpiai, tarsi išlipdyti iš dažo žvynų, sklando ore, raibuliuoja, hipnotizuoja. Dūzgiančių, spingsinčių spalvų chaose regime siužetus, charakteringus psichologinius portretus. Judėjimo įspūdį stiprina netikėti rakursai.“
V. Viningo kūryba yra lengvai atpažįstama ir įsimintina. Tapytojas išsiskiria savitu „viningišku“ potėpiu. Nutekantys, neretai iškylantys iš paveikslo paviršiaus potėpiai yra tapomi žaismingu rankos judesiu įvairaus pločio teptukais.
Nors negalėtume įvardinti vienos temos, jungiančios visus dailininko kūrinius, iškart pastebime, kad labiausiai jį domina žmogaus kūnas, bet ne kaip akademinė studija, o kaip žmogaus vidinio, dvasinio pasaulio išraiška, kaip instrumentas įvairiose žmogaus veiklose. Dailininkas mėgsta vaizduoti boksininkus, šokėjus, muzikantus, pasinėrusius į savo stichiją, atsidavusius veiksmui.
Buvęs sunkiaatletis, graikų ir romėnų imtynių meistras V. Viningas, ko gero, yra vienintelis pasaulyje tapytojas vaizduojantis tarsi ir nesugretinamus personažus: balerinas šokio judesyje, grojančius muzikantus, ringe varžovus talžančius raumeningus boksininkus.
„Kad ir kurį iš jų tapyčiau, stengiuosi atskleisti to žmogaus charakterį - per judesį, spalvą, galų gale pačią temą. Boksininkas gali kovoti, būti įsitempęs arba pagautas poilsio akimirką. Tapydamas muzikantą Johną Coltrane‘ą galvojau, kaip spalviškai išreikšti jo gabalą „Brazilija“. Girdi, bet kaip perteikti drobėje? Mėlyna, raudona? Kas labiau braziliška?“ - pasakoja dailininkas.
Paskui klaipėdietis menininkas žiūrovus pakvietė į parodų salę, kurioje eksponuojami ryškiausi jo kūriniai atspindi kelis dešimtmečius trukusias savito stiliaus ir braižo paieškas.
Balerina su bokso pirštinėmis
Didelio formato drobes tapantis V. Viningas KKKC vestibiulį pavertė savo dirbtuve. Ten publika ten išvydo ir tapybos sesijos modelį - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto primadoną Beatą Molytę-Kulikauskienę.
Lyg iš teatro ant puantų nužengusi scenine apranga vilkinti trapi šokėja sustingo ant kėdės jai neįprastoje pozoje - su raudonomis bokso pirštinėmis.
V. Viningas žiūrovų akivaizdoje, skambant Antonijaus Vivaldžio muzikos garsams, sukosi kaip vijurkas, taškėsi dažais - plačiais, energingais potėpiais margino baltą drobę.
Menininkui prireikė pusvalandžio sukurti spalvingą paveikslą - baleto artistę B. Molytę jis pavaizdavo kaip ringo kampe sėdinčią boksininkę.
Išvydusi savo atvaizdą drobėje balerina šiek tiek susijaudino. Ugningosios Karmen ir Anos Kareninos vaidmenų atlikėją B. Molytę ištikęs kultūrinis šokas trūko vos kelias akimirkas.
Greitai atsitokėjusi baleto šokėja pergalingai mostelėjo bokso pirštinėmis, pasveikino sesiją akylai stebėjusius žiūrovus. Paskui draugiškai apkabino meno ringo partnerį - performanso sumanytoją V. Viningą.
B. Molytei tai jau antrasis panašus iššūkis kitokiose scenose. Pernai balerina buvo tapusi mados namų „Ivo Nikkolo“ kolekcijos veidu - ant podiumo demonstravo stilingus moteriškus drabužius.
„Drobės formatas buvo didokas, pradėjęs tapyti suabejojau, ar apvaldysiu? Kai žiūrovai varsto žvilgsniais, padarai, ko ir pats iš savęs nesitiki“, - patirtais įspūdžiais po seanso dalijosi V. Viningas.
Savo darbą jis pavadino dideliu etiudu, kurį tapant kilo naujų minčių. Tapybos ekstremaliomis sąlygomis mėgėjas V. Viningas džiaugiasi, kai pavyksta paveikslą sukurti vienu atsikvėpimu.
„Tada mintis nenutrūksta, drobėje išliejęs susikaupusias emocijas jaučiuosi išsekęs kaip boksininkas po sunkios dvikovos. Paveikslų idėjos, aišku, brandinamos kur kas ilgiau“, - braukdamas išrasojusią kaktą kalbėjo menininkas.
Kūrybos kelias ir temos
V. Viningas gimė 1960 m. Pasvalyje. 1984-1990 metais studijavo tapybą Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute / Vilniaus Dailės Akademijoje. Tapybos ir kompozicijos mokytojas - profesorius Augustinas Savickas. Jis buvo ir diplominio darbo vadovas.
Menininkas nuo 1990 metų gyvena ir kuria Klaipėdoje. Nuo 2005-ųjų V. Viningas - Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuolat renkamas į jos tarybą.
Jubiliejinėje parodoje V. Viningas apžvelgia savo kūrybos kelią, kurį skirsto į tris etapus. Po studijų Vilniuje menininkas kone dešimtmetį vadavosi iš dailės akademijoje įdiegtų prislopintos tapybos principų - tada visur vyravo pilkšvos, kaip ir pats gyvenimas, spalvos.
Tuo metu jau aktyviai dalyvavęs parodose lietuvių tapybos klasiko Augustino Savicko mokinys V. Viningas didesnės reikšmės ano laikmečio kūrybai neteikia. Lemtingas lūžis įvyko prieš dvidešimt metų, jam išvykus į tarptautinį dailės plenerą Dresdene.
Tada V. Viningo drobės ir nutvisko intensyviu mėlynų ir raudonų spalvų koloritu - nusigręžė nuo jo kūryboje dominavusių prislopintų peizažų, pakabų, grėsmingų sūpuoklių, virstančių kėdžių, lėlių, kitokių kasdienės apyvokos daiktų vaizdavimo motyvų.
Įsimintinas V. Viningo darbų ciklas „Atsisveikinimas su kėdėmis“ nuskambėjo kaip savotiško atsisveikinimo su praeities šešėliais akordas. Paskui - naujas gaivalingas temų ir spalvų proveržis.
Įkvėpimo šaltinis - džiazo muzika
Pristatęs džiazo muzikos inspiruotą parodą „Improviza“ menininkas nuskriejo į kitą orbitą. Tapo labiau pastebimas meno padangėje, kai jo drobėse sušmėžavo improvizacijos - džiazo ir klasikinės muzikos atlikėjų būsenos, jų kūno kalba, aistra paženklinti veidai, mimika.
Giruliuose įsirengęs dailės studiją V. Viningas didelio formato drobėse džiazo korifėjų refleksijas - paveikslų ciklą „Concerto“- nutapė vienu ypu per pusantro mėnesio.
Paskui atsirado sporto tema - tenisininkai, futbolininkai, boksininkai, kuriuos vėliau pakeitė balerinos.
Drugelių šokiai - scenoje ir ringe
Skeptiškai nusiteikusiems žiūrovams galbūt nelabai suprantama, kodėl dailininkas tokia pat maniera tapo balerinas, boksininkus, saksofonininkus, violončelės virtuozus, moterų aktus. Tokiems V. Viningas pataria atidžiau įsižiūrėti į jo paveikslus.
„Sulėtinkime boksininkų kovų įrašus, paleiskime „Gulbių ežero“ muziką, o tada pažvelkime į jų kojų judesius - kaudamiesi ringo kvadrate atletai plevena kaip drugelia. Panašiai scenoje ant puantų sukasi ir balerinos“, - šypsosi parodos autorius.
Kūrinių temos, pasak V. Viningo, atsiranda savaime: „Vieną dieną šauna į galvą, ir tiek. Kalbėti apie savo paveikslus aš nemėgstu. Tegul žiūrovai patys juos įvertina“.
Ankstesniojo laikotarpio V. Viningo darbai atpažįstami iš laisvo potėpio, drobių paviršiumi nutekėjusių, iliuzijos poveikį stiprinančių dažų - taip menininkas fiksuoja pirminį materijos plevenimą, esminį prisilietimą prie jos ir galutinį sustingimą.
Ištobulinęs tokią techniką V. Viningas nėrė į ekspresyvesnę siužetinę tapybą. Jo drobėse mirgančios ryškios spalvos, judesių kibirkštys, susiliejusios su personažų sielos atšvaitai, veržiasi per kraštus. Tada jau ne taip svarbu, ką tapyti, - sportininkus ar balerinas.
Atradęs savo stilių V. Viningas mano, kad menininko kelias, dažnai vinguriuojantis į žvaigždes per kančią, net ir paženklintas skaudžiomis nesėkmėmis, yra prasmingas: „Man pavyko ištrukti iš „pilkosios tapybos“ zonos, jaučiuosi pasiekęs, tai apie ką svajojau“.
Aštresni provokuojančio turinio V. Viningo paveikslų siužetai komentuojami įvairiai. Kažkada nutapęs ciklą moterų portretų su bananais menininkas buvo išpliektas davatkų - jos paveiksluose įžvelgė vulgaraus seksualumo, netgi pornografijos konotacijų.
„Jis tuos paveikslus nutapė, kai prekybos centrai dar nebuvo užversti bananais, lietuviai aistringai mėgavosi kaloringais tropikų vaisiais“, - autorių užstojo jo sutuoktinė - parodos „Trys dešimtmečiai“ kuratorė, irgi profesionali tapytoja Irmina Viningienė.
Šioje parodoje V. Viningas pristato savo naujausią kūrinį - Romos popiežiaus Pranciškaus, taip ir nepanaikinusio kunigų celibato dogmos, portretą. Šventasis tėvas pavaizduotas krėsle, žaidžiantis su pliušiniu meškiuku.
Kas bus, kai uoliosios katalikės nuspręs, jog ir šis dailininko paveikslas nesuderinamas su Bažnyčios kanonais?
Toks įkvėpimas V. Viningą aplanko ne visada. Dailininkas prisipažino, jog kartais ryte atsikėlęs viską pamato kitomis akimis - tada tenka pertapyti paveikslą. Jam svarbu - ne viena pavykusi detalė, o meno kūrinio visuma.
Per savo karjerą V. Viningas surengė daugiau kaip 30 personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, Suomijoje. Jis yra 20-ties grupinių parodų Baltijos šalyse, Vokietijoje, Kinijoje, Rusijoje dalyvis.
V. Viningo kūryba palankiai įvertinta Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalėje, tarptautinėse meno galerijų mugėse „Vilnius Art“. Jo darbų įsigijo MO muziejus, „Lewben art Foundation“, kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
tags: #virginijus #viningas #rukantis