Jų vis dar yra. Tikrų visureigių - masyvių automobilių užgrūdintu charakteriu. Keturi jų suvažiavo į šį smėlyną. Jums patinka SUV? Automobiliai su aukštai įrengta pasoste, erdviu salonu ir aibe jo transformavimo galimybių? Visai nieko, jei jis turėtų ir visus varančiuosius ratus? Apgailestaujame ir siūlome versti kurį nors kitą puslapį, nes šiame mūsų palyginime nerasite nieko, kas tiktų jums. Čia kaip tik pristatome ne SUV klasės automobilius, nors jie šiuo metu ir labai paklausūs. Mūsų taikinyje atsidūrę automobiliai gali pasiūlyti limuzinams būdingą komfortą, universalams prilygstantį erdvumą, o kai kurie ir sportiniams automobiliams charakteringas dinamines savybes. Tačiau svarbiausias jų bruožas - savitas charakteris. Juo pasižymi visi keturi bandomi automobiliai: apie Land Rover, Jeep, Mercedes ir Toyota galima pasakoti daugybę istorijų, nusakančių jų savybes, būdą ir ištvermę, atsiskleidžiančią tik bekelėje, t.y. ten, kur įprastinis SUV niekuomet nepateks. Tai lyg savotiškas kerštas šiuo metu mados olimpą užėmusiems „parketiniams“ visureigiams.
Esminis dalykas, skiriantis tikrą visureigį nuo miesto gatvėms ir asfaltuotiems užmiesčio keliams skirto krosoverio, yra jo konstrukcija. Krosoveriai lipdomi paprastai: važiuoklė tvirtinama tiesiai prie laikančio kėbulo. O išskirtiniu pravažumu pasižymintys visureigiai turi vadinamąją rėminę konstrukciją (angl. „ladder frame“).
Kas yra ta rėminė konstrukcija? Angliškai ji ne be reikalo vadinama „ladder frame“ - kopėčių tipo kėbulas. Automobilio rėmas išties primena kopėčias - du per visą ilgį einančius plieninius strypus jungia keli skersiniai, užtikrinantys standumą. Prie jo iš apačios dedama važiuoklė: ratai, amortizatoriai, variklis, diferencialai ir kitos detalės, iš viršaus - kėbulas (sparnai, durelės, buferiai ir kt.).
Patys pirmieji pro gamyklų įvairiose pasaulio šalyse vartus išriedėję automobiliai turėjo rėminę konstrukciją. Ketvirtame ir penktame dešimtmetyje gamintojams ieškant būdų sutaupyti ir vis gerėjant kelių būklei, ji buvo palikta tik visureigiams, o daugumoje lengvųjų automobilių atsisakyta viduriniosios grandies ir važiuoklė montuota tiesiai prie kėbulo. Iš pradžių tokia konstrukcija naudota ir dėl kitos priežasties: pagal tą patį rėmą buvo galima sukurti visiškai naujus automobilius, juk užteko tik „užmauti“ kitokio tipo kėbulą. Be to, tokius automobilius remontuoti po avarijų - kur kas paprasčiau, nes jų važiuoklės geometriją pažeisti sudėtinga, dažniausiai taisyti tenka tik išvaizdą (kėbulo dalis).
Rėminė konstrukcija, nors suteikia automobiliui daug tvirtumo, keleivių saugumo iš esmės nedidina: tiek paprastos (kėbulas + važiuoklė) konstrukcijos modeliai, tiek didelio pravažumo visureigiai (kėbulas + rėmas + važiuoklė) yra vienodai saugūs. Pirmųjų privalumas tas, kad vientisame kėbule lengviau sukurti specialias deformacines zonas, į kurias nukreipiama visa smūgio jėga, antrųjų - elementariai aukštesnis ir tvirtesnis kėbulas.
Dideli visureigiai dar visai neseniai buvo prabangūs ir mažai kam įperkami. Pagrindinė jų funkcija buvo nuvažiuoti kuo toliau bet kokiu keliu, o kelionės asfaltu prioritetų sąraše neužėmė pirmos vietos. Laikai keičiasi ir šiandien bene kas trečią automobilį galima vadinti visureigiu, arba moderniąja jo versija - krosoveriu.
„Rėminė konstrukcija inžinerine prasme yra sudėtingas ir brangus įrenginys. Mažėjant poreikiui keliauti labai prastos būklės keliais ar visiška bekele, gamintojai šio privalumo atsisako, taip mažindami kašтус. Šiandien rėminę konstrukciją turi tik pikapai bei vienas kitas visureigis mohikanas, rinkoje tokius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, - teigia bendrovės „Autoverslo automobiliai“ komercijos direktorius Tomas Ravinskas.
Rėminės konstrukcijos kėbulą išoriškai pastebėti sunku, tačiau tikrą visureigį išduoda dar keli atributai: aukšta prošvaisa, palėtintos pavaros važiavimo režimas, o naujausiuose modeliuose - nusileidimo nuokalne asistentas bei kitos elektroninės sistemos. Kaip jau minėta anksčiau, tokiomis savybėmis įprastai pasižymi tik darbiniai pikapai, kuriems pravažiuoti prastais keliais - kritiškai svarbu. Rėminės konstrukcijos visureigių paskirtis - kita: jie erdvūs, dažniausiai turi septynias sėdimas vietas, patogūs asfaltuotuose keliuose ir nebijo bekelės. Neretai turi didelį sukimo momentą generuojantį dyzelinį variklį: nors į bagažinę ir neprikrausi tūkstančio kilogramų krovinio, tačiau tris tonas sveriančią priekabą visureigiams vilkti - vieni niekai.
Istoriniai modeliai ir jų evoliucija
Jis yra seniausias tarp šio ketverto ir būtent iš jo kildinamas šios automobilių klasės pavadinimas: liaudyje šis visureigis vadinamas tiesiog Jeep. Sukonstruotas kaip karinė mašina jis yra gaminamas nuo 1941 metų - tolimojo pirmtako linijas vis dar gerai atpažįstame naujame, nuo 2006-ųjų gaminamame Wrangler. Net ir šiuokart, kai turime Unlimited versiją su didžiausia ratų baze. Wrangler automobilyje iki smulkmenų ir su didele meile atkartoti istoriniai motyvai, o žavingas prietaisų skydelis, regis, atsparus vandeniui, todėl salono grindis galima drąsiai plauti. Unlimited Sahara kainuoja 112 390 Lt: automatinė pavarų dėžė, „Hi-Fi“ garso sistema, automatinė klimato kontrolė ir daug kitų dalykų į šią kainą jau yra įskaičiuoti. Dar daugiau, jokiu kitu automobiliu bekele nevažiuosite taip atsipalaidavęs. Dėl lengvai dirbančio V6 3.6/284 AG benzininio variklio ir niekur neskubančios automatinės pavarų dėžės Wrangler viską įveikia žaismingai ir važiuoja vikriau, nei galima tikėtis iš tokio masyvaus automobilio.
Protėvis dienos šviesą išvydo 1951 metais. Pavadinimas Land Cruiser debiutavo 1954 metais ir juo vis dar vadinamas ir šiandieninis modelis, gamyboje esantis nuo 2008-ųjų. Kitaip nei Jeep ir Land Rover, šis automobilis nė kiek išoriškai nesusijęs su tolimais savo protėviais. Įspūdingai atrodantis penkių metrų ilgio laivas viduje yra labai erdvus, jame sumaniai dera prabanga su visureigio gabumais - nuolatinė visų ratų pavara ir didelį blokavimo laipsnį turintis centrinis „Torsen“ diferencialas. Ypatingas yra ir dyzelinis 4.5 V8 variklis. Šis galiūnas pasiekia 272 AG ir didžiausią 650 Nm sukimo momentą esant 1600 aps./min., todėl pasižymi lėtaeigio jūrinio variklio trauka ir ryžtingumu. Toyota ramiai rieda po apylinkes vos didesniais už tuščiosios eigos sūkiais, kur ne kur lengvai pasiūbuodamas. Taip nutinka ir važiuojant 210 km/h greičiu. Dabar visu greičiu pirmyn. Patogiai komfortiškose sėdynėse įsitaisiusių keleivių niekas netrikdo, ausis pasiekia tik silpnas šnaresys. Land Cruiser yra labiau klasikinio stiliaus, kuris nepavaldus laikui ir panašiai kaip Mercedes visureigis perteikia išskirtinio solidumo ir patikimumo jausmą.
Jo dienos jau suskaičiuotos - dėl kai kurių ES nuostatų 2015 metais „Land Rover“ koncernas ketina nutraukti šio modelio gamybą. Legendinis Defender automobilis, gaminamas nuo 1948 metų. Jis išliko nepavaldus laikui: nuo pat pradžių rėminės konstrukcijos, turintis abu nedalomus varančiuosius tiltus ir plieninį vamzdinį karkasą, iš išorės apdengtą aliuminio lakštais, dažnai šiek tiek banguotais. Nepaisant to, į šiandieninio modelio pakabą britai įmontavo spyruokles ir įspraudė modernų variklį - gruboką 2.2/122 AG motorą, „pasiskolintą“ iš Ford Transit automobilio. Nuolatinė visų ratų pavara su blokuojamu tarpašiniu diferencialu yra tarsi garbės reikalas. Išsaugoti ne tik privalumai, bet ir ydos: beveik į durelių apmušalus įsprausta vairuotojo sėdynė, brutalios jėgos reikalaujančios sankabos ir stabdžių paminos, iššaukianti važiavimo maniera, neinformatyvus vairo mechanizmas ir skandalingai netikslūs stabdžiai. Išties, asfalto danga tiesiog ne jam skirta. Tačiau ten, kur baigiasi asfaltas, Land Rover yra tikras savo srities profesionalas. Sustabdyti jį nepajėgi beveik jokia kliūtis - jis laikosi pasirinkto maršruto atkakliai ir užsispyrusiai. Šis automobilis turi kažką amžino.
G 350 atrodo tvirtas kaip uola, tarsi būtų pagamintas tarnauti amžinai. Nesvarbu, kas tai būtų: durelės, lankstai, varantieji tiltai, jungikliai - tokio tvirtumo detalės naudojamos galbūt tik seifuose. Nuo 1979-ųjų G 350 modelis gaminamas Grace (Austrija) - nuo to laiko nesikeitė nei mašinos „architektūra“, nei baziniai dalykai: rėminė konstrukcija su nedalomo tipo varančiaisiais tiltais. Tačiau „Mercedes-Benz“ koncernas atnaujino techninį G 350 modelio lygį. Šiandien jame montuojama ESP, navigacijos sistema, belaidis „Bluetooth“ ryšys ir pan. Trijų litrų darbinio tūrio V6 dyzelinis variklis neišsiskiria ekonomiškumu, o turimų 211 AG tikrai nepakanka 2,5 tonos sveriančiam automobiliui. Todėl G klasės Mercedes važiuoja šiek tiek vangokai ir stipriai svyra įveikdamas posūkius. Kita vertus šie dalykai rodo šaltakraujiškumą. Važiuojant bekele situacija pasikeičia: kuo sudėtingesnė yra vietovė, tuo geriau jaučiasi G klasės Mercedes. Nėra ko stebėtis, nes naudojama sudėtinga ir brangi nuolatinė visų ratų pavara su tarpašiniu diferencialu (abiejų varančiųjų tiltų ir centrinis diferencialai blokuojami). Dar reikia paminėti aukštesnę sėdėjimo poziciją ir neprilygstamą matomumą. Tačiau gaila, kad „Mercedes-Benz“ už G 350 BlueTec automobilį prašo 299 511 litų.
Daug bekelės mėgėjų jums pasakys, kad nors rėminė konstrukcija yra didesnė, sunkesnė, brangesnė, blogina automobilio aptakumą ir saugumą, visureigių atveju ji turi privalumų. Rėminė konstrukcija yra stipresnė. Daužantis per kopas, duobes ir akmenis tai tikrai svarbu. Kadangi tas rėmas yra labai stiprus, prie jo galima tvirtinti ir daug masyvesnes važiuoklės dalis. Pavyzdžiui, dideles ašis, didžiulius sunkius ratus. Papildomą svorį ir apkrovas atskiras rėmas atlaiko lengviau, nes tai - didelės plieninės sijos.
Atskiras automobilio rėmas yra gana lengvai pasiekiamas remontui ir modifikacijoms. Tai yra stipriausia automobilio dalis, jo stuburas, ir jo ilgai ieškoti nereikia. Bekelės mėgėjai kartais ir visą rėmą pakeičia. Modifikuoti ar suvirinti kėbulinę konstrukciją yra sudėtingiau. Aišku, didelę ir sunkią gervę galima montuoti ir prie kėbulinės konstrukcijos automobilio, bet atskiras rėmas ją priims su didesniu svetingumu. Sunkvežimiai turi atskirus rėmus, nes jie stipresni.
Troller T4 Brazilijoje. Jeep Wrangler įkvėptas visureigis yra sutvertas lėtam slinkimui sudėtingais bekelės ruožais.
Beje, įdomu ir tai, kad visureigių mėgėjai teigia, kad bekelėje atskiras rėmas suteikia patogumo, nes važiuoklės patiriami smūgiai ne taip perduodami į saloną.
Tikro visureigio atributai
Jo didenybė demultiplikatorius Antras esminis tikro visureigio atributas - palėtinta pavara. Daugeliu atvejų važiuojant bekele „dideliu“ greičiu galima laikyti 10 ar 15 km/val., tačiau net ir toks tempas nebus įmanomas, jei variklio galios nebus kaip transformuoti į realiai didelį sukimo momentą. „Kam to reikia nesunku suprasti panagrinėjus paprasčiausio traktoriaus technines charakteristikas. Turinčios viso labo 150 AG žemės ūkio mašinos be problemų aria dirvą 5 korpusų plūgais tokiuose laukuose, kur važiuoti su dvigubai daugiau „arklių“ turinčiu automobiliu atrodytų visiška beprotybė. Paslaptis čia viena - papildomas transmisijos mechanizmas, paprastai vadinamas tiesiog „palėtintoju“. Jis kiekvieną visureigį gali paversti traktoriumi ir kilstelėti pravažumo charakteristikas į visiškai kitą lygmenį“, - teigia Dakaro asas. Svarbu palėtintojo nepainioti su tokiais dalykais kaip antipraslydimo ar antiprabuksavimo kontrolės sistemos: elektronika rūpinasi eismo saugumu, bet ne pravažumu. Teoriškai palėtintoją įmanoma įgrūsti į vieną korpusą greta įprastos pavarų dėžės, tačiau toks mechanizmas būtų gremėzdiškas, sudėtingas ir neišvengiamai pasiutusiai brangus.
Dirbtinio kvėpavimo įranga Dar vienas tikro visureigio ir padidinto pravažumo automobilio skiriamasis bruožas - galimybės įveikti vandens kliūtis. Paprastai kokio gylio brasta nekelia pavojaus priklauso nuo vietos, kurioje įmontuoti mašinos valdymo blokai ir kompiuteriai. Dažniausiai visureigių gamintojai šiuos aksesuarus pakelia aukščiau, kad jie nebūtų užpilti vandeniu. Tačiau miesto visureigiai retai kada gali susidoroti su didesniu nei 40-50 centimetrų iššūkiu. Tuo tarpu naudojant papildomą variklio oro paėmimo vamzdį-kaminą (garsaus Australijos aksesuarų gamintojo „Snorkel“ vardas tapo bendriniu, todėl tokia „dirbinio kvėpavimo“ įranga paprastai vadinama tiesiog „snorkeliu“) po vandeniu visureigis gali panerti iki pat stogo - kiek pačiam vairuotojui pakanka drąsos ir galimybių kvėpuoti. „Galvojant apie dalyvavimą bekelės varžybose svarbiausi visureigių elektronikos mazgai paprastai ne tik perkeliami į aukščiausias įmanomas vietas salone, bet ir papildomai hermetizuojami. Visgi pats svarbiausias dalykas yra oro įsiurbimo mechanizmas. Jei jis nekokybiškas ar prastai prižiūrimas, grėsmė gauti hidrosmūgį ir sugadinti variklį iškyla kaskart įveikiant net ne pačias giliausias brastas. Tipinė klaida - sumontavus gerą „snorkelį“ nepasirūpinti oro filtro jungtimi su varikliu. Filtro apačioje yra sumontuoti nedideli guminiai vožtuvėliai, atliekantys drenažo funkciją, tačiau jei neriant į vandenį šios, poros centų dydžio skylutės, paliekamos neužsandarintos, vanduo garantuotai pateks į cilindrus. T. y. smulkmenų čia nėra“, - perspėja A. Juknevičius.
Rėminės konstrukcijos privalumai ir trūkumai
Nors rėminė konstrukcija yra didesnė, sunkesnė ir brangesnė, ji suteikia visureigiams nepaprasto tvirtumo ir atsparumo. Daužantis per kopas, duobes ar akmenis, tokia konstrukcija yra itin svarbi. Stiprus rėmas leidžia tvirtinti masyvesnes važiuoklės dalis, tokias kaip didelės ašys ar sunkūs ratai. Papildomas svoris ir apkrovos atskiram rėmui yra lengviau atlaikomos, nes tai - didelės plieninės sijos.
Atskiras automobilio rėmas yra gana lengvai pasiekiamas remontui ir modifikacijoms. Tai yra stipriausia automobilio dalis, jo stuburas, ir jo ilgai ieškoti nereikia. Bekelės mėgėjai kartais ir visą rėmą pakeičia. Modifikuoti ar suvirinti kėbulinę konstrukciją yra sudėtingiau.
Beje, įdomu ir tai, kad visureigių mėgėjai teigia, kad bekelėje atskiras rėmas suteikia patogumo, nes važiuoklės patiriami smūgiai ne taip perduodami į saloną.
Tačiau rėminė konstrukcija turi ir trūkumų. Ji yra didesnė, sunkesnė, brangesnė ir blogina automobilio aptakumą bei saugumą. Nors rėminė konstrukcija suteikia automobiliui daug tvirtumo, keleivių saugumo ji iš esmės nedidina. Tiek paprastos (kėbulas + važiuoklė) konstrukcijos modeliai, tiek didelio pravažumo visureigiai (kėbulas + rėmas + važiuoklė) yra vienodai saugūs. Pirmųjų privalumas tas, kad vientisame kėbule lengviau sukurti specialias deformacines zonas, į kurias nukreipiama visa smūgio jėga, antrųjų - elementariai aukštesnis ir tvirtesnis kėbulas.
Visureigių ateitis ir tendencijos
Jų vis dar yra. Tikrų visureigių - masyvių automobilių užgrūdintu charakteriu. Keturi jų suvažiavo į šį smėlyną. Jums patinka SUV? Automobiliai su aukštai įrengta pasoste, erdviu salonu ir aibe jo transformavimo galimybių? Visai nieko, jei jis turėtų ir visus varančiuosius ratus? Apgailestaujame ir siūlome versti kurį nors kitą puslapį, nes šiame mūsų palyginime nerasite nieko, kas tiktų jums. Čia kaip tik pristatome ne SUV klasės automobilius, nors jie šiuo metu ir labai paklausūs. Mūsų taikinyje atsidūrę automobiliai gali pasiūlyti limuzinams būdingą komfortą, universalams prilygstantį erdvumą, o kai kurie ir sportiniams automobiliams charakteringas dinamines savybes. Tačiau svarbiausias jų bruožas - savitas charakteris. Juo pasižymi visi keturi bandomi automobiliai: apie Land Rover, Jeep, Mercedes ir Toyota galima pasakoti daugybę istorijų, nusakančių jų savybes, būdą ir ištvermę, atsiskleidžiančią tik bekelėje, t.y. ten, kur įprastinis SUV niekuomet nepateks. Tai lyg savotiškas kerštas šiuo metu mados olimpą užėmusiems „parketiniams“ visureigiams.
Specialistai pripažįsta, jog infrastruktūra pasiekė tokį lygį, kad dažnai gamintojams tiesiog nebeapsimoka gaminti ankstesnius laikus primenančių itin tvirtų ir pravažių rėminės konstrukcijos visureigių. Dabartiniai vairuotojai vis didesnį palankumą rodo komfortiškesniems modeliams su šiuolaikine pagalbos vairuotojui ir saugumo įranga.
Anot R. Gabarto, mažėjantį klasikinių visureigių poreikį istoriškai lėmė esminiai Europos kelių kokybės pokyčiai ir pačių vairuotojų poreikiai. Jau 20-ojo amžiaus pabaigoje 95 proc. visureigių per visą eksploatacijos laikotarpį nenusukdavo nuo asfalto. Žinoma, gamintojai yra pragmatiški, tad kiekvienas sprendimas turi savo pagrindimą. Dar daugiau - net ir legendinio „Land Rover Defender“ kūrėjai nusprendė pasukti šiuo keliu. Savo ruožtu, net ir miesto visureigiuose galima aptikti įvairių elektroninių vairuotojo pagalbininkų, padedančių pajudėti klampesnėse vietose.
Tad, vertinant panašių charakteristikų klasikinių rėminių visureigių skaičių rinkoje, dabar gali pakakti ir vienos rankos pirštų. Šios idėjos atsisakyti kol kas nesvarsto tik dalį savo modelių Europoje siūlantys amerikiečiai „Ford“ ir „Jeep“ bei Pietų Korėjos didesnio pravažumo automobilių gamintojas KGM, anksčiau žinomas „SsangYong“ vardu. Iki šiol rinkoje galima aptikti ir rėminės konstrukcijos pikapų, tačiau jie vis dar dažnai priskiriami funkciniams automobiliams, o visureigių ieškantys pirkėjai gana didelius lūkesčius puoselėja ir komforto sistemoms.
Visureigis - apibūdinimas, kurį reikia užsitarnauti. Tikrai nesiruošiame sakyti, jog anksčiau automobiliai buvo geresni - taip tikrai nebuvo. Tuomet jie buvo kuriami pagal visiškai kitokius standartus. Vis dėlto, šiandien norime Jums pristatyti šešis modelius, kurie dėl visuotinių tendencijų privalėjo nuryti karčią piliulę ir tapti didmiestį liaupsinančiais metroseksualais.
Daugelis automanų turėtų prisiminti šį japonišką visureigį, kuris buvo mėgstamas ne tik tų, kurie laisvalaikiu išvažiuodavo į bekelę. Pirmoji „Terrano“ karta buvo pristatyta 1986 metų pavasarį. Kadangi tuometiniai konkurentai pasižymėjo puikiomis pravažumo savybėmis, japonų sukurtas visureigis taip pat turėjo neatsilikti. „Nissan“ ne tik sugebėjo prilygti savo konkurentams, bet ir tam tikrose srityse juos pranoko. Bent jau Jungtinėse Valstijose pirmoji „Terrano“ karta tapo neįtikėtinai populiari. Dabar „Nissan“ gamina ketvirtąją „Terrano“ modelio kartą, kuri neturi nieko bendro su savo pirmtaku. Taip pat reikėtų paminėti, jog Rusijos rinkoje egzistuoja „Nissan Terrano“ versija, kuri praktiškai niekuo nesiskiria nuo „Dacia Duster“.
Kaip ir legendinis „Suzuki Jimny“, taip ir pirmoji „Suzuki Vitara“ karta buvo sukurta pagal visiškai kitokius standartus. Anuomet „Vitara“ buvo gaminama su trejų arba penkerių durų kėbulu. Dabar „Suzuki“ gamina pakankamai kompaktišką „Vitara“ automobilį, kuris buvo sukurtas pagal šiuolaikines tendencijas. Visureigis evoliucionavo į madingą krosoverį.
Tai - vienas populiariausių „Kia“ modelių Lietuvoje. Pirmoji „Kia Sportage“ karta buvo sukurta bendradarbiaujant su „Mazda“ inžinieriais. Tai buvo rėminės konstrukcijos visureigis, kurį buvo galima užsisakyti su galinių arba visų keturių varančiųjų ratų pavara. Be to, Australijos saugumo bandymuose „Kia Sportage“ surinko vieną žvaigždutę iš penkių.
Jeigu „Dodge Durango“ evoliuciją vertintume tik pagal estetinę pusę, vargu ar šiam modeliui turėtume daug priekaištų. „Dodge“ inžinieriai sugebėjo išlaikyti agresyvią išvaizdą ir beprotiškai erdvų interjerą, tačiau modernus „Durango“ nebėra toks įdomus ir charizmatiškas kaip kad pirmosios kartos „Durango“. Galbūt tai yra kažkaip susiję su tuo, jog modernus „Durango“ neturi rėminės konstrukcijos?
Chevrolet Blazer „Chevrolet“ neseniai pristatė naujutėlį „Blazer“ modelį, kuris atrodo kaip steroidų primaitintas „Chevrolet Camaro“. Tuo tarpu pirmoji „Blazer“ karta priklausė darbininkų klasės automobilių kategorijai. Tai buvo tvirtas, kampuotas, agresyvus ir pakankamai paprastas visureigis. Nenuostabu, jog antroji „Blazer“ karta su įvairiais pakeitimais ir patobulinimais buvo gaminamas nuo 1973 iki 1991 metų.
2002 metais „Lincoln Aviator“ buvo didžiulis, milžiniškas, amerikietiškas visureigis, kuris buvo varomas su dar didesniu 4,6 litro darbinio tūrio, 8 cilindrų jėgos agregatu.
Nors kiekvienos rungties tikslūs rezultatai nėra skelbiami, jų lyderiai aiškūs. Pirmoji vieta niekam nekelia abejonių - tarp „Metų automobilio 2017“ rinkimų dalyvių vienintelis rėminės konstrukcijos automobilis yra „Toyota Hilux“ pikapas. Jo ir prošvaisa didžiausia, tad niekam abejonių nekėlė jo lyderystė. Įvertinus visų rungčių rezultatus, vieninteliam „Toyota Hilux“ nusileido... Prabangiausias Lietuvos „Metų automobilio 2017“ dalyvis „Maserati Levante“. Brangiausias konkursantas, kainuojantis apie 110 tūkst. Trečioji vieta irgi gali nustebinti: tai - „Volkswagen Tiguan“. Vertinant diferencialų darbą, kai sukibimą turi tik vienas priekinis ratas, o likę trys sukasi laisvai, daugelis automobilių gavo aukštus balus. Konkurse dalyvaujantys „Volkswagen Group“ modeliai („SEAT Ateca“, „Škoda Kodiaq“ ir „Volkswagen Tiguan“), galintys pasigirti tokia pačia keturių varomų ratų sistema, gavo aukštus balus. Taip pat puikiai pasirodė „Jaguar F-Pace“ bei „Maserati“ visureigiai, o maksimalius balus surinko „Hilux“. Kitas svarbus aspektas - kėbulo stabdumas, turintis įtakos ir saugumui. Automobilis pakabinamas ant dviejų ratų ir svyruoja į abi puses, o tuo metu darinėjamos jo šoninės durelės bei bagažinė. Jeigu viskas užsidaro be problemų - automobilis idealus, tačiau jeigu pakrypusiam visureigiui neužsidaro bagažinė, tai su tokiomis problemomis galima susidurti ir kasdienybėje. Tokių problemų garantuotai neteks patirti su... Lyderiais „Toyota Hilux“, „Maserati Levante“ ir „Volkswagen Tiguan“. Esminis dalykas, skiriantis tikrą visureigį nuo miesto gatvėms ir asfaltuotiems užmiesčio keliams skirto krosoverio, yra jo konstrukcija. Krosoveriai lipdomi paprastai: važiuoklė tvirtinama tiesiai prie laikančio kėbulo. O išskirtiniu pravažumu pasižymintys visureigiai turi vadinamąją rėminę konstrukciją (angl. „ladder frame“).
„Rėminė konstrukcija inžinerine prasme yra sudėtingas ir brangus įrenginys. Mažėjant poreikiui keliauti labai prastos būklės keliais ar visiška bekele, gamintojai šio privalumo atsisako, taip mažindami kaštus. Šiandien rėminę konstrukciją turi tik pikapai bei vienas kitas visureigis mohikanas, rinkoje tokius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, - teigia bendrovės „Autoverslo automobiliai“ komercijos direktorius Tomas Ravinskas.
Komfortas visuose keliuose Rėminės konstrukcijos kėbulą išoriškai pastebėti sunku, tačiau tikrą visureigį išduoda dar keli atributai: aukšta prošvaisa, palėtintos pavaros važiavimo režimas, o naujausiuose modeliuose - nusileidimo nuokalne asistentas bei kitos elektroninės sistemos. Žinoma, nė vienas visureigis neįsivaizduojamas be keturių varančių ratų pavaros. Kaip jau minėta anksčiau, tokiomis savybėmis įprastai pasižymi tik darbiniai pikapai, kuriems pravažiuoti prastais keliais - kritiškai svarbu. Tačiau jie skirti sunkiems kroviniams gabenti ir asfaltuotuose keliuose dažniausiai nėra patogiausias pasirinkimas. Rėminės konstrukcijos visureigių paskirtis - kita: jie erdvūs, dažniausiai turi septynias sėdimas vietas, patogūs asfaltuotuose keliuose ir nebijo bekelės. Neretai turi didelį sukimo momentą generuojantį dyzelinį variklį: nors į bagažinę ir neprikrausi tūkstančio kilogramų krovinio, tačiau tris tonas sveriančią priekabą visureigiams vilkti - vieni niekai. Vienas tokių modelių - „SsangYong Rexton“. Pasaulyje plačiai žinomas gamintojas negali pasigirti, jog jį žino Lietuvoje, tačiau pirkėjus tikisi suvilioti geru kainos ir kokybės santykiu bei patikimumu. Automobilyje galima pasirinkti skirtingus režimus: 2WD skirtas geriems sausiems asfaltuotiems keliams, 4WD „High“ - sunkesnėms kelio sąlygoms, esant slidžiai kelio dangai, 4WD „Low“ - kai reikia itin didelio pravažumo bekele, per smėlį, sniegą ar purvą. Pats pirmasis - rėminės konstrukcijos.
„KGM Rexton“ išsiskiria 22,4 cm prošvaisa, paskutinio rėminio „Toyota Land Cruiser“ žemiausio taško atstumas iki žemės paviršiaus - 22,5 cm, o „Jeep Wrangler“ - 24,6 cm. „Rexton“ taip pat gali vilkti iki 3000 kg svorį, o keliaujant penkiese dar ir sutelpa iki 820 litrų bagažo. Rėminė konstrukcija taip pat leidžia inžinieriams atitinkamai įgyvendinti kitus sprendimus - pasiekti didesnius užvažiavimo ir nuvažiavimo kampus.
„Kaip tik dėl šių priežasčių Ukrainos gynėjams logistikos problemas spręsti padedantys mūsiškiai savanoriai ieško būtent rėminių visureigių ir pikapų. Jais prie pat fronto linijos važiuojantys kariai dažniausiai priversti judėti maksimaliai dideliu greičiu tokiomis sąlygomis, kokias mes matome žiūrėdami Dakaro maratono transliacijas. Skirtumas tik tas, kad Ukrainoje sustojimas dėl kokios nors sulūžusios detalės reiškia riziką tapti lengvu taikiniu“, - atkreipia dėmesį pagalbą agresorės užpultai šaliai organizuojantis R. R. Gabarto teigimu, mažėjantį klasikinių visureigių poreikį istoriškai lėmė esminiai Europos kelių kokybės pokyčiai ir pačių vairuotojų poreikiai.
Šalyje neseniai debiutavusio naujojo „Rexton“ siūloma 5 metų ir neribotos ridos garantija yra viena didžiausių rinkoje, o išskirtinis pravažumas dėl rėminės konstrukcijos ir 4 varančių ratų pavaros tokiame kainų segmente neturi analogų.
Rėminės konstrukcijos automobiliai po truputį nyksta. Štai net nuo 2019 metų gaminamas Land Rover Defender jau turi įprastą kėbulinę konstrukciją, nors jo pirmtakai turėjo atskirus rėmus. Taip yra dėl to, kad dabartinės technologijos leidžia pasiekti puikias pravažumo savybes neatsisakant kėbulinės konstrukcijos privalumų. Naujasis Defender bekelės testuose pasirodo puikiai, nors turi integruotą kėbulą. Daugelis žmonių savo visureigiais vis tiek toli nuo kelio nenuklysta ir džiaugiasi, kad jų automobiliai sunaudoja mažiau degalų, yra saugesni, lengvesni ir erdvesni. Visureigis arba krosoveris - sparčiai populiarėjantis automobilio kėbulo tipas. Lietuviams didelių, neekonomiškų ir brangių visureigių nelabai ir reikia, tačiau šiuolaikinių krosoverių nurašyti nereikėtų. Dėka elektroninių pagalbininkų ir tobulėjančių padangų, jų galimybės nėra mažos, tačiau kaip tiksliai jas įvertinti?
„Peak Point“ pavadintą platformą sukūrė žinomas bekelės specialistas Audrius Sutkus. Čia įrengtas penkių rampų kompleksas, kuriame galima įvertinti įvairių automobilyje esančių technologijų specifiką, diferencialų efektyvumą, įkalnės ir nuokalnės įveikimo, šoninio posvyrio galimybes, kėbulo ar rėmo standumą ir pan. Pirmas rimtesnis visureigių išbandymas šiai platformai teko lapkričio pirmoje pusėje - ja pasinaudojo Lietuvos „Metų automobilio 2017“ rinkimų komisija.
tags: #visureigiai #yra #remines #konstrukcijos