Volvo automobiliai garsėja patikimumu ir ilgaamžiškumu, tačiau net ir šie švedų inžinerijos stebuklai nėra amžini. Viena iš sistemų, kuri dažniausiai reikalauja dėmesio po kelių eksploatacijos metų, yra variklio aušinimo sistema. Daugelis savininkai mano, kad tai - sudėtinga ir paslaptinga mechanizmo dalis, kurią geriau palikti profesionalams. Tačiau aušinimo sistema - tai ne tik radiatorius ir aušinimo skystis. Tai sudėtinga dalių visuma, kur kiekvienas elementas atlieka svarbų vaidmenį.
Termostatas reguliuoja temperatūrą, vandens siurblys užtikrina skysčio cirkuliaciją, žarnelės transportuoja aušinimo skystį, o radiatorius jį atvėsina. Aušinimo skystis ataušina vidaus degimo variklį iki reikiamos darbinės temperatūros. Variklio šilumą, perduodamą aušinimo skysčiui, galima naudoti automobilio salonui šildyti. Kad aušinimo sistema nesugestų, naudokite tik "Volvo" patvirtintą aušinimo skystį.
Kadangi aušinimo sistema atlieka labai svarbų vaidmenį, aušinimo skystį privaloma reguliariai tikrinti. Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kai kurių Volvo modelių aušinimo sistemoje telpa nuo šešių iki dešimties litrų skysčio, priklausomai nuo modelio ir variklio tipo.
Pirmieji Aušinimo Sistemos Gedimo Požymiai
Pirmieji ženklai, kad kažkas negerai su aušinimo sistema, dažnai būna subtilūs. Temperatūros rodyklė prietaisų skydelyje gali pradėti šokinėti - tai klasikinis termostato gedimo požymis. Aušinimo skysčio nutekėjimas - kitas dažnas reiškinys. Volvo automobiliuose, ypač vyresniuose nei dešimties metų, plastikinis radiatorius ir žarnelės tampa trapios.
Pastebėjote žalsvą ar rausvą klanius po automobilio? Tai beveik tikrai aušinimo skystis. Keistas triukšmas iš variklio skyriaus taip pat gali signalizuoti problemas. Vandens siurblio guoliai susidėvi ir pradeda cypti ar ūžti. Šis garsas dažniausiai stiprėja kartu su variklio apsukų skaičiumi. Kai kurie Volvo savininkai aprašo šį garsą kaip panašų į tolimą lėktuvo ūžesį.
Baltų dūmų iš išmetimo vamzdžio atsiradimas gali reikšti, kad aušinimo skystis patenka į degimo kameras. Tai jau rimta problema, dažniausiai susijusi su galvutės tarpinės gedimu.
Kaip atpažinti aušinimo skysčio bėdas:
- Temperatūros kilimas ar dažnas perkaitimas, ypač spūstyse ar įkalnėse.
- Matomi nuotėkiai po automobiliu arba drėgmė aplink žarnas, siurblį, radiatorių.
- Rudos, rusvos, pieniškos spalvos ar užterštas skystis išsiplėtimo bake.
- Dažnas skysčio papildymas - ženklas, kad sistema nesandari.
Paruošimas ir Saugumas
Prieš imantis darbo, svarbu tinkamai pasiruošti. Jums reikės standartinio įrankių rinkinio - veržliarakčių komplekto, plokščiagalvių ir kryžminių atsuktuvo, replių. Volvo automobiliuose dažnai naudojamos Torx tipo varžtai, todėl turėkite atitinkamų antgalių rinkinį. Būtinai įsigykite tinkamą indą aušinimo skysčiui surinkti. Niekada neišpilkite seno aušinimo skysčio į kanalizaciją ar ant žemės - jis nuodingas ir kenkia aplinkai.
Saugumas - ne tuščias žodis. Aušinimo sistema veikia po slėgiu, o skystis gali būti labai karštas. Niekada neatidenkite radiatoriaus dangtelio, kai variklis karštas - galite rimtai nusiplikyti. Palaukite bent valandą po variklio išjungimo.
Įspėjimas: Aušinimo skystis gali labai įkaisti. Niekada neatidarykite dangtelio, kai aušinimo skystis įkaitęs. Jei reikia papildyti atsargas, lėtai atsukite išsiplėtimo bakelio dangtelį, kad išleistumėte viršslėgį.
Svarbu: Kenksminga prarijus. Gali pakenkti organams (inkstams). Niekada nenurykite aušinimo skysčio, nes jis gali pažeisti jūsų organus. Skysčio sudėtyje yra etilenglikolio, inhibitoriaus, vandens ir kitų medžiagų.
Nuotėkio požymiai ir prevencija: Jei po automobiliu radote aušinimo skysčio balą, jei pastebėjote aušinimo skysčio dūmų arba jei įpylėte daugiau nei 2 litrus (apie 2 kv.), būtinai kreipkitės į techninę pagalbą, kad užvedimo metu neapgadintumėte variklio dėl defektinės aušinimo sistemos.
Įspėjimas: Venkite užvesti automobilį, jei yra nuotėkio požymių. Tai gali pažeisti variklį.
Termostato Keitimas
Termostatas Volvo varikliuose paprastai tarnauja apie 80-120 tūkstančių kilometrų, nors tai labai priklauso nuo eksploatacijos sąlygų. Mieste, kur variklis dažnai dirba tuščiąja eiga kamščiuose, termostatas susidėvi greičiau. Pirmiausia reikia nuleisti dalį aušinimo skysčio. Daugelyje Volvo modelių radiatorius apačioje yra specialus kranelis arba galite tiesiog atjungti apatinę žarną.
Termostatas paprastai yra pritvirtintas prie variklio bloko dviem ar trimis varžtais. Svarbus niuansas - tarp termostato ir variklio bloko būtinai naudokite naują tarpinę. Niekada nepakartotinai nenaudokite senosios, net jei ji atrodo gerai. Volvo rekomenduoja naudoti originalias tarpines arba kokybiškas analogas.
Vandens Siurblio Keitimas
Vandens siurblys - tai aušinimo sistemos širdis. Volvo varikliuose jis gali būti varomas diržu arba grandine. Diržu varinami siurbliai paprastai prieinamesni keitimui, tačiau grandine varinami dažnai tarnauja ilgiau. Klasikinis vandens siurblio gedimo požymis - skysčio nutekėjimas iš specialaus drenažinio angos. Ši anga skirta tam, kad skystis nepatektų į guolius. Jei pastebėjote drėgmę ar lašus po šios angos, siurblys greičiausiai jau nebetarnauja.
Kitas požymis - laisvas ar sustriginėjantis skriemulys. Keičiant vandens siurblį, dažnai rekomenduojama pakeisti ir paskirstymo diržą bei įtempiklį, jei jūsų Volvo turi diržinę pavaros sistemą. Tai logiškas sprendimas - jau atlikote didžiąją darbo dalį, o šios detalės kainuoja santykinai nedaug.
Montuojant naują siurblį, būtinai naudokite naują tarpinę ir rekomenduojamą sandariklį. Kai kurie siurbliai komplekte turi visus reikalingus sandarinimo elementus, bet ne visi. Veržlės turi būti priveržtos kryžminiu būdu, palaipsniui didinant priveržimo momentą.
Aušinimo Sistemos Žarnelių Būklė
Guminės aušinimo sistemos žarnelės - tai dažnai neįvertinama aušinimo sistemos dalis. Volvo automobiliuose naudojamos kokybiškos žarnelės, tačiau ir jos po dešimties metų ar daugiau tampa kietos, praranda elastingumą ir gali sutrūkinėti netikėčiausiu momentu. Patikrinti žarnelių būklę nesudėtinga. Apžiūrėkite jas vizualiai - ieškokite įtrūkimų, patinimų, kietos ar lipnios paviršiaus tekstūros. Suspaudę žarnelę pirštais, turėtumėte pajusti elastingumą. Jei žarnelė kieta kaip medis arba, priešingai, pernelyg minkšta ir putli, ją reikia keisti.
Keičiant žarneles, būtinai naudokite naujus spaustukus. Volvo naudoja įvairių tipų spaustukus - nuo paprastų spyruoklinių iki specialių vienkartinių. Kai kurie naujesni modeliai turi greito sujungimo jungtis, kurios turi specialų fiksavimo mechanizmą. Montuojant naujas žarneles, įsitikinkite, kad jos tinkamai užmautos ant antgalių - paprastai yra specialūs žymėjimai arba iškyšos, kurie rodo teisingą įmontavimo gylį. Spaustukus užveržkite tvirtai, bet ne per daug - pernelyg stiprus priveržimas gali pažeisti žarnelę.
Radiatoriaus Priežiūra
Volvo radiatoriai paprastai patikimi, tačiau ir jie turi savo silpnąsias vietas. Vyresniuose modeliuose dažnai naudojami radiatoriai su plastikiniais šoniniais bakais, kurie laikui bėgant tampa trapūs. Ypač pažeidžiamos vietos - kur plastmasė jungiasi su aliuminio šerdimi.
Radiatorius gali būti užsikimšęs iš vidaus arba iš išorės. Išorinis užsikimšimas - tai purvas, vabzdžiai, žiedadulkės tarp plonų plokštelių. Tai trukdo oro srautui ir mažina aušinimo efektyvumą. Reguliarus plovimas švelniu vandens srovės sraute iš vidaus (iš variklio pusės) padeda išlaikyti gerą aušinimo efektyvumą. Vidinis užsikimšimas atsiranda dėl korozijos produktų, nuosėdų ar netinkamo aušinimo skysčio naudojimo. Jei maišote skirtingų tipų aušinimo skysčius arba naudojate vandenį vietoj specialaus skysčio, radiatorius viduje gali apsitraukti nuosėdomis.
Keičiant radiatorių, atkreipkite dėmesį į aušinimo ventiliatoriaus būklę. Daugelyje Volvo modelių ventiliatorius tvirtinamas prie radiatoriaus, todėl tai gera proga patikrinti jo būklę. Elektrinis ventiliatorius turėtų suktis lygiai, be jokių keistų garsų.
Aušinimo Skysčio Savybės ir Keitimas
Ne visi aušinimo skysčiai vienodi, ir tai ypač svarbu Volvo automobiliams. Švedų gamintojas rekomenduoja naudoti tam tikro tipo skysčius, kurie suderinami su aliuminio ir kitų metalų detalėmis. Volvo rekomenduoja keisti aušinimo skystį kas 4-5 metus arba kas 150 tūkstančių kilometrų. Tačiau praktika rodo, kad intensyviai eksploatuojamuose automobiliuose geriau tai daryti dažniau. Skystis laikui bėgant praranda savo apsaugines savybes, net jei vizualiai atrodo gerai.
Maišant skirtingų spalvų ar tipų skysčius, galite sukelti cheminę reakciją, kuri sukels nuosėdas ar net gelifikaciją. Jei nežinote, koks skystis buvo naudotas anksčiau, geriausia visiškai išplauti sistemą ir pripildyti naujo, rekomenduojamo tipo skysčio. Koncentracija taip pat svarbi. Dauguma skysčių parduodami arba gatavi naudoti, arba koncentruotu pavidalu, kurį reikia maišyti su vandeniu. Standartinė proporcija - 50/50, kuri užtikrina apsaugą nuo užšalimo iki maždaug -37°C. Lietuvos klimatui tai visiškai pakankama.
Kas yra aušinimo skystis: Aušinimo skystis (antifrizas) - tai vandens ir etilenglikolio arba propilenglikolio mišinys su priedais, kurie saugo nuo korozijos, kalkėjimo ir užšalimo. Jo užduotis - palaikyti saugią variklio darbo temperatūrą: pakelti virimo tašką, nuleisti užšalimo ribą ir apsaugoti sistemos komponentus nuo rūdžių. Su laiku priedai išsenka, todėl skystis praranda apsaugines savybes.
Kuo išskirtinis Volvo aušinimo skystis: Volvo antifrizas suformuluotas taip, kad būtų suderinamas su šios markės aušinimo sistemos medžiagomis ir užtikrintų stabilų darbą įvairiomis sąlygomis. Kokybiškas bazinis skystis ir korozijos inhibitoriai padeda ilgai išlaikyti virimo ir užšalimo atsparumą, o variklis dirba tolygiai bei patikimai. Renkantis keitimui, verta naudoti gamintojo reikalavimus atitinkantį skystį - taip išsaugosite originalų sistemos veikimą ir ilgaamžiškumą.
Ką tikrina aušinimo skysčio patikra:
- Skysčio lygį - per žemai esantis lygis mažina aušinimo efektyvumą.
- Skysčio būklę - ar nėra pakitusi spalva, nuosėdų, alyvos pėdsakų.
- Koncentraciją - refraktometru ar hidrometru įvertinamas apsaugos nuo užšalimo/virimo diapazonas.
- pH reikšmę - per žemas ar aukštas pH spartina koroziją.
Kodėl patikra svarbi: Saugumas: perkaitimas gali sukelti rimtus variklio pažeidimus. Laiku pastebėtos problemos apsaugo nuo brangių gedimų. Patikimumas: tinkamas antifrizas leidžia varikliui dirbti pastovioje temperatūroje ir mažina netikėtų sustojimų riziką. Našumas: stabili aušinimo sistema padeda išlaikyti gerą galią, ekonomiškumą ir komfortą.
Kaip dažnai keisti aušinimo skystį:
- Pagal gamintojo gaires: paprastai kas 50 000-100 000 km arba kas 2-5 metus (atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau).
- Pagal sąlygas: dažnos trumpos kelionės, dulkės, dideli temperatūrų svyravimai ir spūstys skystį „senina“ greičiau - tikrinkite dažniau.
- Pagal būklę: jei matote užterštumą, spalvos pokyčius, nuotėkius ar temperatūros šuolius - keiskite nelaukdami termino.
Kada keitimas būtinas:
- Matoma tarša ar spalvos pasikeitimas - ženklas, kad inhibitoriai nusidėvėjo.
- Perkaitimo epizodai - skystis gali nebeužtikrinti reikiamo šilumos perdavimo.
- Remonto darbai aušinimo sistemoje - po radiatoriaus, siurblio, termostato ar žarnų keitimo.
Ar galima keisti patiems: Taip, jei turite žinių, priemones ir laikotės saugos taisyklių. Prireiks surinkimo indo, piltuvėlio, tinkamų įrankių, o kartais - ir praplovimo rinkinio. Svarbu žinoti oro išleidimo procedūras ir laikytis gamintojo nurodytos koncentracijos. Jei kyla abejonių, saugiau kreiptis į servisą - neteisingai atliktas darbas gali sukelti perkaitimą ar nuotėkius.
Patarimai, kad aušinimo sistema tarnautų ilgiau:
- Niekada nepildykite tik vandeniu - praskiesite inhibitorius ir sumažinsite apsaugą.
- Nemaišykite skirtingų tipų antifrizo - laikykitės vieno standarto.
- Tikrinkite lygį šaltame variklyje ir stebėkite, ar nėra nuotėkių.
- Keisdami skystį pakeiskite ir pažeistas žarnas, apkabas, termostatą, jei reikia.
Svarbi informacija apie aušinimo skystį: Kenksmingumas ir saugumas. Niekada nepilkite skysčio atsargų vien tik vandeniu. Nesvarbu, ar aušinimo skysčio koncentrato būtų per mažai, ar per daug - abiem atvejais didėja skysčio užšalimo pavojus. Jei naudojate koncentruotą aušinimo skystį, vienodomis dalimis sumaišykite aušinimo skystį ir gryną vandenį. Grynumas turi atitikti "Volvo" reikalavimus, antraip gali būti pažeista aušinimo sistema. Jei abejojate, kreipkitės į "Volvo" pagalbos tarnybą. Vadovaukitės ant aušinimo skysčio pakuotės pateiktais nurodymais. Nemaišykite skirtingų aušinimo skysčių vieno su kitu.
Keičiant pagrindinius aušinimo sistemos komponentus, galima naudoti tik naują aušinimo skystį, siekiant užtikrinti, kad sistemoje būtų pakankamai antikorozinės apsaugos. Varikliui galima leisti dirbti tik su tinkamai užpildyta aušinimo sistema.
Aušinimo Sistemos Nuorinimas
Automobiliuose, kurie turi vidaus degimo variklius, yra naudojamos aušinimo sistemos, kad būtų palaikoma optimali variklio komponentų temperatūra. Vandens pompa cirkuliuoja aušinimo skystį pro variklį, radiatorius, rezervuarą ir kitus sistemos komponentus. Jeigu aušinimo sistemoje atsiranda oro burbulas, dėl jo gali sutrikti cirkuliacija. Įprastai nuorinti sistemą tenka po termostato, vandens pompos, radiatoriaus, arba tiesiog aušinimo skysčio keitimo.
Dažnai šios sistemos yra sukurtos taip, kad jos galėtų nusiorinti savaiminiu būdu. Tam naudojami vienakrypčiai vožtuvai dangteliuose ir oras iš sistemos ilgainiui pasišalina savaime. Norint nuorinti aušinimo sistemą, pirmiausiai reikia surasti orinimo taškus. Jie turėtų būti aukščiausiose aušinimo sistemos vietose (jų kiekis varijuoja pagal modelius). Taigi, pastatykite automobilį taip, kad jo priekis būtų aukščiau, užveskite variklį, įjunkite šildymą pilnu pajėgumu, kad atsidarytų ir salono šildymo ratas. Šiek tiek pagazuokite ir palengva atleiskite orinimo tašką. Jeigu sistemoje yra oro, turėtų pasigirsti šnypštimas - laikykite ventilį atleistą iki kol pradės bėgti skystis.
Turėkite omenyje, kad aušinimo sistemos orinimas turėtų būti atliekamas specialistų, nes įkaitęs aušinimo skystis kelia kūno nudegimų riziką, o netinkamai nuorinus sistemą galite perkaitinti variklį.
2010-2017 Volvo XC60 SUV - How To Check Engine Coolant Level - T5 2.0L Turbo I4
Skysčio Lygio Tikrinimas ir Pildymas
Aušinimo skystis lygis plėtimosi bakelyje turi būti tarp MIN ir MAX žymų. Jei aušinimo sistema nepakankamai užpildyta, variklis gali pernelyg įkaisti ir sugesti. Kai variklis šaltas, reguliariai tikrinkite aušinimo skysčio lygį.
Pildydami aušinimo skystį, laikykitės ant pakuotės nurodytų instrukcijų. Niekada nepildykite skysčio atsargų vien tik vandeniu. Nesvarbu, ar aušinimo skysčio koncentrato būtų per mažai, ar per daug - abiem atvejais didėja skysčio užšalimo pavojus.
Didelė chloro, chloridų ar kitų druskų koncentracija gali sukelti aušinimo sistemos koroziją. Visuomet naudokite „Volvo“ rekomenduojamą aušalą, pasižymintį antikorozinėmis savybėmis. Užtikrinkite, kad aušalas susidėtų iš 50 % vandens ir 50 % antifrizo. Antifrizą maišykite su aprobuotos kokybės vandeniu iš čiaupo. Jei abejojate dėl vandens kokybės, rinkitės paruoštą naudoti (sumaišytą) „Volvo“ rekomenduojamą aušalą.
Keičiant aušalą / aušinimo sistemos komponentus, sistemą reikia išplauti aprobuotos kokybės vandeniu iš čiaupo arba paruoštu naudoti (sumaišytu) aušalu. Varikliui galima leisti dirbti tik su tinkamai užpildyta aušinimo sistema.
Dažnos Aušinimo Sistemos Gedimų Vietos
Dauguma jūsų automobilio variklio dalių patiria didelę trintį ir ekstremalią temperatūrą ir to pasekmė tam tikri su laiku atsirandantys gedimai. Pvz. korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį. Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas, nes einant laikui žarnos tampa kietos ir "trapios", o tai reiškia, kad jos taip pat praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t.
Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas dalykėlis, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė realiai turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas, kas nežino tai yra tas plastikinis indelis šalia variklio į kurį pilame aušinimo skystį. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus, žinoma, nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti. Kiti keli patarimai - Stebėkite išmetamų dūmų spalvą, jeigu balta, turite problemą. Reguliariai tikrinkite variklio alyvą, jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
Išvada
Aušinimo sistema nėra kažkas paslaptingo ar nepasiekiamo. Su tinkamais įrankiais, kantrybe ir šiek tiek techninių žinių, daugelį darbų galite atlikti patys. Tai ne tik sutaupys pinigų, bet ir suteiks pasitikėjimo savimi bei geresnį supratimą, kaip veikia jūsų Volvo. Svarbiausia - neskubėti, atidžiai sekti kiekvieną žingsnį ir neignoruoti net mažiausių detalių. Tvarkingas aušinimo skystis „Volvo“ automobiliuose - tai ne tik ramus temperatūros matuoklis, bet ir patikima variklio apsauga. Laiku tikrinamas ir keičiamas skystis padeda išvengti perkaitimo, užšalimo ir korozijos, o automobilis išlieka efektyvus bei patikimas kasdien.
tags: #volvo #ausinimo #sistemos #nuorinimas