„Volvo“ įmonė, siekdama patenkinti augančius transporto sektoriaus poreikius ir diegti naujoves, nuolat tobulino savo sunkvežimių modelius. Per daugelį metų Volvo FH serija išgyveno reikšmingus pokyčius, kurie palietė ne tik dizainą, bet ir technologijas, variklius bei ekologinius sprendimus.
Pradžia ir pirmieji žingsniai (1990-ieji)
1990-ųjų pradžioje „Volvo“ pristatė savo pirmąją transporto priemonių valdymo sistemą „Dynafleet“, kurios modifikacijos plačiai naudojamos šių dienų transporto priemonėse. Sistemos pagalba galima sėkmingai optimizuoti darbo kaštus, stebėti transporto priemonės ekonomiškumą, degalų sąnaudas. Šiuo laikotarpiu „Volvo“ įmonei atrodė natūralu ir toliau plėtoti sėkmingu tapusią F10/F12/F16 sunkvežimių liniją. Nors gamintoją šių modelių sunkvežimių dizainas iš dalies tenkino, buvo aišku, kad permainos tikrai neaplenks variklių ir jų komponentų. Prasidėjo visiškai naujo variklio D12 gamyba ir tobulinimas. Pirmą kartą Europoje sunkvežimių dyzelinis variklis atitiko anksčiau nustatytus sportinių mašinų variklių reikalavimus.
Apie 1985 metus, buvo parengti galutiniai „Volvo FH12“ ir FH16 sunkvežimių, kurie turėjo rinkoje pasirodyti iki 1990 m., planai. FH12 ir FH16 pavadinime figūruojantys skaičiai reiškia variklio darbinį tūrį, atitinkamai 12 ir 16 litrų. Pagrindiniai projektavimo darbai vyko siekiant sumažinti vėjo pasipriešinimą, tokiu būdu gerinant našumą ir sumažinti degalų sąnaudas. Šiuose modeliuose integruota ir „Volvo“ patentuota VEB sistema.
1993 m. rugsėjo 1 d. „Volvo“ pristatė savo F kabinos serijos pakeitimą, kuri buvo gaminama beveik 15 metų. Volvo FH ir FH16 modelių pristatymas žymėjo naujos „Volvo“ pasaulinės programos pradžią. Vienas iš aiškiai įvardintų FH ir naujo variklio tikslų buvo siekti atitikti Euro 6 emisijos standartą. Buvo du modeliai, FH12 ir FH16, kurie dalinosi bendromis kabinomis ir važiuoklėmis. FH12 1994 m. laimėjo „Metų sunkvežimio“ apdovanojimą. Umeå gamykloje pagaminta kabina iš karštojo cinkavimo plieno leido pasiekti didesnį tvirtumą su plonesniais skydeliais ir dėžės sekcijomis, tuo pačiu sumažinant bendrą svorį. Naujoji FH kabina buvo aerodinamiškesnė, su pagerinta ergonomika ir sėdynėmis, tuo pačiu sumažinant bendrą kabinos svorį beveik 30%. Kabina buvo intensyviai testuojama vėjo tunelyje, siekiant patvirtinti aerodinamines savybes, sumažinti oro pasipriešinimą ir taip pagerinti degalų efektyvumą. Kabinoje buvo įrengtas labiau pasviręs priekinis stiklas, o pleišto formos šonai su platesniais kampais susiliejo su priekiniu skydeliu, taip pat buvo supaprastinti galinio vaizdo veidrodėliai.
Nuo D12 variklio projekto dizaino kampo, jis buvo vienas didžiausių „Volvo Trucks“ variklių projektų nuo 1950-ųjų. Pagrindinis dizainas vis dar buvo pagrįstas tiesioginio įpurškimo eilės šešių cilindrų dyzeliniais varikliais, kurių darbinis tūris apie 12 litrų, tačiau su visiškai skirtingomis degalų ir vožtuvų sistemomis, palyginti su ankstesniais „Volvo“ varikliais. Gamyba vyko specialiai tam pritaikytoje gamykloje Skövde, pilnai automatizuotoje linijoje, kur didžioji variklio surinkimo dalis atliekama robotų, o galutinis variklio apdailinimas - rankiniu būdu. D12A buvo sukurtas kaip „pasaulinis variklis“, galintis atitikti naujausius reikalavimus didelės galios, mažo degalų sąnaudų ir mažesnių emisijų atžvilgiu, su vienu OHC (viršutiniu skirstomuoju velenu) dizainu, keturiais vožtuvais vienam cilindrui ir vienu centrinei padėčiai esančiu elektroniniu įpurškimo bloku, integruotu variklio kompresoriniu stabdžiu ir dviejų dalių, plieniniais bei aliumininiais stūmokliais.
VEB (Volvo Engine Brake) yra kompresinio tipo variklio stabdys, pirmą kartą pristatytas D12A ir nuo to laiko naudojamas vėliau sukurtuose OHC varikliuose, kurių darbinis tūris nuo 9 iki 16 litrų. Stabdys veikia principu, kai variklio stabdžiui aktyvuojant, išmetimo vožtuvų sekėjai veikia ant antrinio kumštelio profilio.
FH sunkvežimių kabinų specifikacijų asortimentas labai platus. Kabinos yra keturių skirtingų modelių: trumpesnė dieninė, miegamoji kabina, „Globetrotter“ kabina su papildomu aukštu stogu, kuris suteikia daugiau vietos ir komforto vairuotojui ilsintis.
Tobulinimas ir naujos kartos (1998-2005 m.)
1998 m., kartu su FM serijos pristatymu, „Volvo“ atnaujino esamą FH seriją su nedidelėmis kabinos modifikacijomis, kartu su dideliais elektros sistemos, variklio ir pavarų dėžės atnaujinimais. Taip vadinama TEA (Truck Electronic Architecture) įdiegė techninį sprendimą, leidžiantį įvairiems elektroniniams valdymo blokams dirbti ir bendrauti tarpusavyje. TEA yra kompiuterizuota valdymo ir stebėjimo sistema, naudojama transporto priemonės pagrindinių komponentų funkcijoms valdyti ir koordinuoti. J1939 duomenų nuoroda naudojama misijoms kritiniam greitam ryšiui tarp ECU, o J1587/1808 naudojama diagnostikos ir programavimo nuorodoms, taip pat „lėtam“ ryšiui, pvz., atsarginiams tikslams.
Originalus D12A variklis buvo laikomas gana konservatyviai įvertintu galios atžvilgiu, todėl tikėtasi didesnės galios iš tokio variklio dizaino, kas buvo svarbu ne tik projektuotojams, bet ir klientams.
Pavarų dėžės buvo pagrįstos ankstesne SR1900 serija ir turėjo tą patį pavarų skaičių bei pavarų perjungimo modelį. SR2400 serijos pavarų dėžė buvo nutraukta ir pakeista tuo pačiu modeliu, kuris buvo naudojamas visoje FH ir FM serijoje. Sukimo momento padidėjimas nuo 1900 Nm iki 2500 Nm buvo pasiektas pakeitus pavarų apdirbimą ir naudojant naujo tipo siauresnį sinchronizavimo mechanizmą, leidžiantį padidinti pavarų plotį.
Kabinos pakeitimai apėmė naują dieninę kabiną, kuri buvo 150 mm ilgesnė su atnaujintu oro įleidimo angos dizainu ir lygiomis grindimis. Buvo pristatyti nauji galinio vaizdo veidrodėliai, siekiant sumažinti akląsias zonas ir pagerinti oro srautą, nauji priekiniai žibintai ir priekiniai šoniniai gabaritiniai žibintai, naujas dvigubas saulės skydelis ir nauji platesni priekiniai laipteliai papildė išorinius modifikacijas. Interjeras buvo pertvarkytas su apvalesniais kraštais aplink prietaisų skydelį ir naujomis sėdynėmis su integruotais saugos diržais.
D12D variklio tolesnis D12C tobulinimas padidino galią iki 500 AG (370 kW), aprūpintą turbo jungties (TC) technologija, kuri naudoja daugiau energijos iš išmetamųjų dujų po turbokompresoriaus, naudojant papildomą turbiną variklio alkūniniam velenui sukti per hidraulinę sankabą ir reduktorių.
I-Shift pavarų dėžės yra mechaninės pavarų dėžės su kompiuterizuotu pavarų perjungimo valdymu (Transmission Management System - TMS), kurią sudaro du ECU: pavarų dėžės valdymo blokas (TECU) ir pavarų perjungimo valdymo blokas (GECU). I-Shift pasiskolino iš senų pavarų technologijų, tokių kaip nesinchronizuotos pagrindinės pavaros, kurios leido sumažinti dydį ir svorį, ir priešvelenį stabdį, siekiant tikslesnio pavarų perjungimo, derinant variklio sūkius su pavarų dėžės sūkiais.
Po dvejų metų trukusio naujo 16 litrų variklio pristatymo atidėjimo, 2003 m. Volvo pristatė vieną galingiausių kada nors pagamintų sunkvežimių. D16C variklis buvo prieinamas dviejų galios konfigūracijų: 550 AG (410 kW) ir 610 AG (450 kW), ir tai buvo visiškai naujas dizainas, panašus į D9 variklį, pristatytą prieš porą metų FM serijai. Pastebimi dizaino pakeitimai apėmė paskirstymo pavaras variklio smagračio pusėje (galinėje dalyje), dizainą, kuris leidžia padidinti oro srautą aplink variklį, tikslesnį įpurškimą ir vožtuvų valdymą, triukšmo mažinimą ir gamybos sąnaudas, nes smagračio korpusas naudojamas paskirstymo pavaroms laikyti.
2005 m. Volvo padidino D16C galimybes iki 660 AG (490 kW), todėl jis tapo vienu galingiausių serijinių sunkvežimių. 2005 m. „Volvo“ pristatė naujo dizaino 13 litrų agregatą D13A, įdiegiant tokias pačias dizaino ypatybes kaip ir jo 9 ir 16 litrų varikliai, ir siūlant įvairius galios variantus nuo 360 AG (270 kW), 400 AG, 440 AG, 480 AG (360 kW) iki 520 AG (390 kW). Iš pradžių buvo prieinamas atitikti Euro III emisijos reikalavimus, tolesni patobulinimai leis varikliui atitikti arba viršyti Euro IV ir galbūt Euro V emisijos tikslus. D13A pasižymėjo uždarojo karterio vėdinimu ir naujo tipo įpurškimo bloku (UI) E3 iš Delphi. Kaip dalį pertvarkymo, „Volvo“ taip pat atsisakė savo pavadinimų schemos ir nusprendė pašalinti variklio dydį iš modelio pavadinimo, todėl modeliai nuo šiol žinomi tik kaip FH. „Volvo“ taip pat pristatė D13A variklį su selektyviuoju kataliziniu redukavimu (SCR) ir patobulintą variklio kompresorinį stabdį „VEB+“, turintį papildomą pagalbinį svirtį ir ketvirtą kumštelį vienam cilindrui.
Naujos technologijos ir ekologija (2006-2012 m.)
2006 m. pavasarį „Volvo“ pristatė visiškai naują FL sunkvežimių modelių gamą, skirtą vidutinio nuotolio pervežimams. Į naują FL sumontuotas „D7E“ tipo 7,3 litro variklis, kurio galia siekia 240 - 280 AG. Yra galimybė šį modelį eksploatuoti su mechanine arba visiškai automatine pavarų dėže. „Volvo FL“ yra skirtas įvairių vidutinio nuotolio krovinių vežimui ir šį modelį galima priskirti į tris krovinių svorio kategorijas: 12 tonų, 15 tonų arba 16 tonų. Atsižvelgta ir į aplinkosaugą.
2007 m. „Volvo“ pristatė D13B su išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) konfigūracija ir VGT turbokompresoriumi, bet be išmetamųjų dujų dalelių filtro, ir yra vienintelis gamintojas, siūlantis šį sprendimą iki šiol.
2008 m. rugpjūtį „Volvo“ atnaujino FH seriją, daugiausia dėmesio skiriant vairuotojo komfortui ir patogumui, tarp kurių paminėtini priekinio stiklo valytuvai, valdomi lietaus jutiklio, posūkių žibintai geresniam matomumui posūkiuose, galinga garso sistema su USB, AUX ir MP3 jungtimis, taip pat pasukama keleivio sėdynė. Visiškai pertvarkytas grotelių, laiptelių, saulės skydelio ir priekinių žibintų derinys buvo akivaizdžiausi pastebimi pakeitimai, palyginti su ankstesniais modeliais. Tik po 6 mėnesių „Volvo“ vėl pasiekė pirmą vietą su FH16 ir 700 AG galia, pristatydama vieną galingiausių pasaulyje serijinių sunkvežimių.
2010-aisiais naujasis FH serijos modelis rinkai buvo pristatytas 2012 m. Šios serijos sunkvežimiai pradėti gaminti prieš 19 metų. Tiek laiko gyvuojanti serija FH užsitarnavo vairuotojų pagarbą. Vairuotojų komfortui pagerinti šiame modelyje įdiegta „ParkCool“ klimato kontrolės sistema. „Volvo“ žadėjo, jog 2012 m. „Volvo“ technologiniai pasiekimai sėkmingai naudojami tausojant aplinką. Ateities koncepcija yra sukurti sunkvežimį, kuris darytų minimalų poveikį aplinkai. Naujausias žingsnis į priekį - „FE Hybrid“, kuris varomas elektra ir dyzeliniu varikliu. Elektrinis variklis yra įtaisytas tarp dyzelinio variklio ir pavarų dėžės. Maitinimo paskirstymas tarp elektros variklio ir vidaus degimo variklio vyksta visiškai automatiškai.
2011 m. rinkai buvo pristatyta nauja 750 AG D16 versija.
Šiuolaikiniai pasiekimai ir ateitis (2012 m. - dabar)
2012 m. rugsėjį „Volvo Trucks“ iš naujo pristatė „Volvo FH“ su dideliais technologiniais atnaujinimais, nauju dizainu ir dar daugiau funkcijų. Bendrovė taip pat pristatė pirmuosius Euro VI variklius - D13K, kuris yra prieinamas kaip „Volvo FH“ pasirinktis ir privalomas naujiems sunkvežimiams Europoje nuo 2014 m. sausio mėn. Kitos vertingos naujovės yra „I-torque“ transmisijos sistema ir „I-see“ degalų taupymo technologija.
„Volvo Trucks“ pademonstravo naują autonominę avarinio stabdymo sistemą, kuri derina radarą ir kamerą, veikiančias kartu, kad nustatytų ir stebėtų priekyje esančias transporto priemones. Sistema sukurta susidoroti tiek su stovinčiomis, tiek su judančiomis transporto priemonėmis ir gali užkirsti kelią susidūrimui su judančiu taikiniu, esant santykinam greičiui iki 70 km/h.
Sunkvežimis buvo atnaujintas 2020 m., atsirado naujas priekinių žibintų dizainas, atnaujintas interjeras, naujos saugos funkcijos ir pagerintas efektyvumas.
2024 m. „Volvo Trucks“ pristatė „FH Aero“, kuris pasižymi pailginta ir elegantiškesne kabinos konstrukcija, aprūpinta skaitmeniniais veidrodėliais ir galingesniu, nauju 17,3 litro varikliu, kurio galia siekia iki 780 AG (574 kW), o sukimo momentas - 3800 N⋅m.
2013 Volvo FH Series | Design process
Per daugelį metų Volvo FH serija nuolat tobulėjo, integruodama naujausias technologijas, siekdama didesnio efektyvumo, saugumo ir aplinkosaugos. Šiandien FH serija išlieka svarbiu „Volvo Trucks“ pasiūlymu, atitinkančiu šiuolaikinio transporto poreikius.