Šį pavadinimą 1915 metų birželio 22 dieną Švedijos karališkajame registracijos ir patentų biure užregistravo žinomas Švedijos guolių gamintojas SKF - „Svenska Kullagerfabriken“. Nuo šios dienos „Volvo“ pavadinimas kaip ir ženklas puikavosi ne tik ant SKF guolių šoninės sienelės, bet ir ant kitos produkcijos, kurią tuo metu gamino ar tikėjosi gaminti garsus Švedijos guolių gamintojas - staklės, dviračiai, automobiliai, transmisijos, geležinkelio įranga, transporto įrenginiai. Šis paprastas, skambus ir originalus pavadinimas buvo sukurtas kaip prekinis ženklas ekportuojamai SKF produkcijai, todėl jame nėra raidžių „r“ ir „s“, kurios netariamos daugelyje užsienio kalbų.
„Volvo“ logotipas - apskritimas su į viršų nukreipta strėle - tai Marso simbolis, skydas ir ietis. Šis ženklas buvo pasirinktas kaip alchemijoje naudojamas geležies simbolis. Kiekviena Saulės sistemos planeta buvo siejama su tam tikru metalu: Saulė - auksas, Mėnulis - sidabras, Merkurijus - gyvsidabris, Venera - varis, Marsas - geležis, Jupiteris - alavas, Saturnas - švinas. Geležies simbolis automobilyje turėjo simbolizuoti švedų metalurgijos tradicijas, tai buvo plieno ir galios simbolis.
Vėliau pradėjus gaminti „Volvo“ automobilius šis Marso skydas buvo pritvirtintas juostele, jungiančia priešingus radiatoriaus grotelių kampus. Bėgant metams „Volvo“ ženklas buvo tobulinamas ir keičiamas, tačiau išliko originalus ir lengvai atpažįstamas - skersinė juostelė automobilio priekyje su centre pritvirtintu Marso ženklu.
„Volvo“, kaip automobilių gamintojo, pradžia laikoma 1924 metų balandžio 25 diena, kai du buvę koledžo kurso draugai Assaras Gabrielsonas ir Gustavas Larssonas, susitikę Stokholmo restorane „Sture-hof“, nusprendė įkurti automobilių surinkimo įmonę. Iki tol ne vienas Švedijos verslininkas bandė sukurti įmones, kurios Švedijoje surinkinėtų automobilius, tačiau daugeliui jų, skirtingo nei „Volvo“ įkūrėjams, nepasisekė to įgyvendinti. Sėkmės priežastis, matyt, gerai pasvertoje ir sėkmingai parinktoje strategijoje: „Volvo“ konstruoja ir surenka automobilius, o detales, medžiagas ir įvairius mazgus tiekia partneriai; „Volvo“ bendradarbiauja su stipriomis įmonėmis - partneriais, tame tarpe su geležinkelio transporto įmonėmis ir remiasi jų pajėgumais; „Volvo“ orientuojasi į eksportą; „Volvo“ ypatingą dėmesį skiria automobilių kokybei.
Istorijos pradžia: nuo vėžių iki automobilių gamybos
Praėjusio amžiaus pradžioje Švedijoje buvo viso labo vos keletas automobilių gamintojų. Daugelis kompanijų bandė surinkinėti automobilius, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi ir galų gale minčių apie automobilių gamybą buvo atsisakoma. Tuo tarpu amerikietiški automobiliai, kurie sudarė absoliučią daugumą tuometinio Švedijos automobilių parko, nebuvo pritaikyti vingiuotiems ir prastiems Švedijos keliams, jų pakaba tiesiogine to žodžio prasme byrėdavo dalimis. Kaip minima knygoje „Volvo cars“, automobilių gamintojo istorija prasideda 1924 metų birželio mėnesį, kai viename iš Stokholmo kavinių susitiko Assaras Gabrielsonas, būsimasis „Volvo“ valdytojas, ir Gustavas Larssonas - būsimasis techninis direktorius. Tą dieną kavinėje trumpo pokalbio metu A. Gabrielsonas pasidalino savo idėja dėl įmonės, gaminančios automobilius, sukūrimo. G. Larssonas pritarė šiai idėjai, tačiau mintyse pagalvojo, jog šis pasiūlymas nėra labai rimtas ir viliojantis. Nepaisant to, abu nutarė, jog šią idėją reikėtų aptarti išsamiau. Nežinia kaip būtų susiklostę įvykiai toliau, jei šie du žmonės nebūtų atsitiktinai susitikę tų pačių metų balandžio 25 dieną. Štai kaip šį susitikimą aprašė G. Larssonas, prisimindamas A. Gabrielsoną straipsnyje, parašytame po jo mirties 1962 metais: „Aš visiškai atsitiktinai žingsniavau gatve, pro restoraną „Sture-hof“, ir pamačiau šviežių vėžių reklamą. Susidomėjęs užėjau vidun ir pastebėjau prie vieno iš staliukų sėdintį A. Gabrielsoną, bei kertantį virtus vėžius. Aš taip pat prisijungiau, ir tai buvo gera proga atnaujinti pokalbį apie automobilių kompanijos sukūrimą“.
Dar tą patį vakarą, sudorojus kalną virtų vėžių, buvo pasiektas žodinis susitarimas, kuris buvo patvirtintas dokumentu 1925 metų gruodžio 25 dieną. Šiame dokumente buvo skelbiama: „Aš, Assaras Gabrielsonas, ketindamas Švedijoje sukurti automobilių gamybos kompaniją, siūlau Gustavui Larssonui bendradarbiauti su manimi inžinieriaus pareigose“. „Aš, Gustavas Larssonas, priimu šį pasiūlymą“. Pastarasis įsipareigojo sukurti naują automobilį, atlygis už šį darbą turėjo siekti nuo 5 000 iki 20 000 kronų su sąlyga, jog automobilių gamyba pasieks serijinį lygį - mažiausiai 100 automobilių per metus iki 1928 metų sausio 1 dienos. Nepasiekus šio tikslo, G. Larssonas nepretenduotų į jokį atlygį. Naujojo automobilio važiuoklės brėžiniai buvo parengti likus pusei metų iki šio susitarimo.
Pirmasis serijinis Volvo modelis ir plėtra
1927 metų balandžio 14 dieną „gimė“ pirmasis serijinis „Volvo“ automobilis - tai buvo automobilių pramonės gimimo Švedijoje metai. Tą dieną atsivėrė automobilių gamyklos vartai Hisingeno saloje, Geteborge. Pro vartus išriedėjo pirmasis „Volvo“ ženkliku pažymėtas automobilis. Tai buvo atviras fajetonas su keturių cilindrų varikliu, jį vairavo pardavimų vadovas Hilmeris Johansonas. Trumpas atstumas iki vietos, kur laukė žiniasklaidos atstovai, buvo įveiktas be nuotykių, tačiau prieš tai buvusi naktis buvo ne iš lengvųjų atsakingiems už automobilio surinkimą. Paskutinės komplektuojančios detalės buvo pristatytos geležinkeliu iš Stokholmo vėlai vakare, todėl, priversti skubėti, mechanikai suklydo montuodami galinės ašies reduktorių. Ryte inžinierius Erikas Karlbergas, nusprendęs apžiūrėti ir patikrinti automobilį, aptiko, jog jis gali judėti tik atgal.
Pirmasis „Volvo“ modelis, pavadintas ÖV4, buvo švelniai švedų pramintas Jacob‘u. ÖV4 reiškė, jog tai atviras automobilis su keturių cilindrų varikliu. Jacob‘as buvo suprojektuotas sekant amerikietiškų automobilių tradicijas - turėjo galingą važiuoklę ir nepriklausomą pakabą su ilgomis lingėmis priekyje ir gale. Variklis išvystė 28 AG esant 2000 apsisukimų per minutę, maksimalus greitis buvo įspūdingas tiems laikams - 90 km/val. Šiek tiek vėliau buvo pristatytas kitas „Volvo“ modelis uždaru kėbulu - PV4. Pagal planą gamykla turėjo pagaminti po 500 kiekvieno modelio „Volvo“ automobilių, tačiau švedai neskubėjo jų pirkti. Pirmaisiais metais buvo parduota tik 297 automobiliai. Viena iš priežasčių, kodėl buvo pagamintas toks mažas kiekis - labai aukšti reikalavimai komplektuojamų detalių kokybei ir griežta jų kontrolė. Metais vėliau pristatytas dar vienas modelis - „Special“, tai buvo prailginta sedano PV4 versija. Šis išsiskyrė žymiai ilgesniu variklio dangčiu, siauresniais priekiniais statramsčiais ir stačiakampiu galiniu stiklu. Šis automobilis jau turėjo buferius, kurie tuo metu dar nebuvo standartinė detalė.
"Volvo" istorijos chronologija
1929-ieji
Balandžio mėnesį buvo pristatytas pirmasis automobilis su šešių cilindrų varikliu PV651. PV reiškė „Person vagon“, 6 - šešių cilindrų variklis, 5 - vietų skaičius ir 1 - pirmoji serija. PV651 buvo ilgesnis platesnis ir turėjo tvirtesnį rėmą, nei Jacob‘as. 1929 metais buvo parduoti 1383 automobiliai, iš jų 27 eksportui, ir „Volvo“ sulaukė pirmojo kuklaus pelno. Tais metais „Volvo“ automobilių savininkus pasiekė pirmasis žurnalas, skirtas šios markės gerbėjams - „Ratten“ (Vairas), pirmuoju redaktoriumi tapo Ralfas Henssonas, „Volvo“ eksporto vadovas.
1930-ieji
Po to, kai taksi automobilių rinkoje palankiai buvo sutiktas PV651, nuspręsta sukurti automobilį skirtą taksi rinkai. Kovo mėnesį „Volvo“ išleido pirmuosius modelius TR671 ir TR672 su septyniomis vietomis keleiviams, jų važiuoklė buvo tokia pati kaip ir PV651. Šie automobiliai buvo skirti būtent keleivių pervežimui. Rugpjūčio mėnesį pristatyta nauja PV651 versija - PV652. Nuo pirmtako šį modelį skyrė patobulintos sėdynės, prailginti galiniai sparnai, labiau suapvalintas galinis langas ir pagrindinė naujovė - visų keturių ratų hidrauliniai stabdžiai. „Volvo“ nupirko pagrindinio savo variklių tiekėjo „Pentaverken“ akcijas bei iš SKF perpirko pagrindinę gamyklą Hisingeno saloje.
1931-ieji
Šiais metais dėl ekonominės krizės automobilių pardavimai nukrito, tačiau „Volvo“ sugebėjo išlaikyti 8 proc. pasaulinės automobilių rinkos. „General Motors“, kuri tuo metu turėjo automobilių surinkimo liniją Stokholme, apkaltino „Volvo“, jog ji negamina tikro švediško produkto. Švedijos automobilių gamintojas pakeitė savo pardavimų politiką taip, jog 90 proc. jos pagamintų automobilių buvo realizuojama Švedijoje. Nuo šio momento „Volvo“ buvo reklamuojami kaip tikri „švediški automobiliai“.
1932-ieji
Siekiant sumažinti degalų sąnaudas, sukonstruota nauja pavarų dėžė, kuri turėjo sinchronizuotą 2 ir 3 pavarų perjungimą bei neutralią pavarą. Nuo „Volvo“ įkūrimo pagamintas 10000-asis automobilis.
1933-ieji
Gustavas Eriksonas pristatė rankomis rinktą automobilį, pavadintą Venus Bilo (žodžių žaismas švedų kalboje). Vienintelė šio automobilio paskirtis buvo išsiaiškinti, kokia paklausa rinkoje aptakių formų automobiliams. Šis modelis sulaukė labai didelio susidomėjimo, tačiau serijinė gamyba taip ir nebuvo pradėta. Nepaisant to, šis įvykis turėjo didelę įtaką vėliau pradėtų gaminti aptakių formų automobilių pasirodymui.
1935-ieji
1935 - ieji metai tapo didelės „Volvo“ sėkmės metais. Naujiena tapo naujasis modelis PV36 - „aptakusis automobilis“. Tai buvo visiškai naujo tipo automobilis, daugeliu aspektų pralenkęs amerikietiškus automobilių konstravimo principus. PV36 buvo pristatomas kaip brangus liukso klasės automobilis ir pramintas „Carioca“, tuo metu labai populiaraus ir stilingo Pietų Amerikos šokio garbei. Šiais metais pradėta prekiauti „Volvo“ akcijomis Stokholmo biržoje.
1936-ieji
Išleistas didelio eilinių švedų susidomėjimo sulaukęs PV51. Tai buvo „liaudies automobilis“ - modelis, panašus į pirmtaką PV36, tačiau pigesnis ir supaprastintas tiek, kad atitiktų eilinio švedo poreikius, bet ne tiek, jog atsisakytų pagrindinių „Volvo“ principų. Pradėti gaminti naujo modelio 8-viečiai taksi automobiliai PV801 ir PV802.
1939-ieji
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse vis labiau buvo jaučiamas degalų stygius. Kaip alternatyva benzinui, buvo atrastos dujos, išgaunamos iš akmens anglies. „Volvo“, siekdama pasiruošti konkurencijai, dar pavasarį pradėjo gaminti įrangą, įgalinančią dujas naudoti kaip kurą automobiliuose.
1940-ieji
Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui prekyba automobiliais drastiškai smuko, tuo pačiu buvo labai apsunkinta jų gamyba dėl degalų, komplektuojančių detalių trūkumo. „Volvo“ persiorientavo į karinės technikos, tarp jų ir visureigių, gamybą. Kai kurie varikliai buvo modifikuoti, žymint juos ECG. „G“ žymėjimas reiškė, jog variklis pritaikytas dirbti dujomis.
1941-ieji
Nuo 1940 - ųjų planuotas didelio, amerikietiško stiliaus modelio PV60 pasirodymas taip ir neįvyko. Rugsėjo mėnesį buvo pagamintas 50 000-asis „Volvo“. Nenuostabu, jog tai buvo sunkvežimis. Tuo pačiu metu įsigijo kontrolinį „Svenska Flygmotor AB“ akcijų paketą.
1942-ieji
Volvo nupirko „Kоpings Mekaniska Verkstad AB“ - kompaniją, kuri nuo pat pradžių tiekė krumpliaračius ir pavarų dėžes.
1944-ieji
Šių metų pavasarį pasirodė pirmieji PV444 prototipai. Tai buvo visiškai naujas automobilis, su vientisu plieniniu kėbulu, kuriame Volvo konstruktoriai pasistengė sutalpinti amerikietišką stilių ir europietišką dydį. Šiuose modeliuose buvo montuojamas naujos kartos B4B variklis su paskirstymo velenu variklio viršuje, tiems laikams labai ekonomiškas. Rugsėjo mėnesį Stokholme vykusioje parodoje šį automobilį pamatė 150 000 lankytojų, jis sulaukė didžiulio dėmesio, tačiau jo gamyba prasidėjo tik 1947 metais.
1947-ieji
Metų pradžioje pagamintas pirmasis dešimtukas bandomųjų PV444, o vasario mėnesį pradėta jų serijinė gamyba. Praėjus 20 metų nuo „Volvo“ įkūrimo, kompanija tapo dideliu koncernu, turėjo 3 000 darbuotojų. Pasibaigus karui išaugo automobilių paklausa, jų pardavimas padidėjo dvigubai, o autobusų pardavimai išaugo 6 kartus.
1949-ieji
Šie metai pirmieji, kai „Volvo“ išleido daugiau lengvųjų automobilių, nei sunkvežimių ir autobusų. Iki tol lengvųjų automobilių gamyba buvo tik papildoma veikla prie sunkvežimių ir autobusų gamybos. Tuo metu „Volvo“ jau buvo pagaminusi 100 000 automobilių, iš kurių 20 000 - eksportui. „Volvo Group“ dirbo apie 6 000 žmonių.
„Volvo“ istorija | Kaip buvo gaminamas „Volvo“
Indikatorių ir perspėjamųjų ženklų reikšmės
Automobilio ekrane yra įvairių skirtingų ženklų. Ženklai skirstomi į įspėjamuosius, kontrolinius ir informacijos ženklus. Toliau pateikti dažniausiai sutinkami ženklai ir jų reikšmės bei nuoroda, kur toliau instrukcijoje galima rasti informacijos. - raudonas įspėjamasis ženklas įsijungia tada, kai aptinkamas gedimas, kuris gali turėti įtakos automobilio saugai ir (arba) važiavimo sąlygoms. Tuo pat metu jungtinio prietaisų skydelio informaciniame ekrane pasirodo aiškinamasis tekstas. - informacinis ženklas kartu su tekstu jungtinio prietaisų skydelio informaciniame ekrane įsijungia tada, kai kurioje nors automobilio sistemoje aptinkamas nuokrypis.
Dažniausiai sutinkami indikatorių ženklai:
- ABL sistemos gedimas: Jei ABL funkcija (aktyvių judančių žibintų funkcija) sugenda, užsidega šis ženklas.
- Išmetimo sistema: Jei užvedus variklį šis ženklas šviečia, taip gali būti dėl to, jog sugedo automobilio išmetimo sistema. Nuvykite į autoservisą, kad šis sistemą patikrintų. „Volvo" rekomenduoja kreiptis į įgaliotąjį „Volvo“ autoservisą.
- ABS sistemos gedimas: Jei pasirodo šis ženklas, sistema neveikia. Įprasta automobilio stabdžių sistema veikia, tačiau be ABS funkcijos. Sustokite saugioje vietoje ir išjunkite variklį. Iš naujo užveskite variklį. Jei ženklas toliau šviečia, nuvykite į servisą, kad jame patikrintų ABS sistemą. „Volvo" rekomenduoja kreiptis į įgaliotąjį „Volvo“ autoservisą.
- Įjungtas galinis rūko žibintas: Šis ženklas užsidega, kai įjungiamas galinis rūko žibintas.
- Stabilumo sistema: Mirksintis ženklas rodo, kad stabilumo sistema veikia. Jei ženklas dega pastoviai, tai reiškia, kad sistema sugedus.
- Stabilumo sistema, sportinis režimas: Sportinis režimas leidžia važiuoti aktyviau. Tada sistema nustato, ar greičio pedalas spaudinėjamas ir vairas sukinėjamas greičiau, posūkiai įveikiami aktyviau nei važiuojant įprastai ir iki tam tikro lygio leidžia atlikti automobilio galinės dalies kontroliuojamo slydimo manevrą prieš įsikišdama ir stabilizuodama automobilį. Ženklas ima šviesti suaktyvinus sportinį režimą.
- Variklio šildytuvas (dyzeliniuose modeliuose): Šis ženklas užsidega variklio šildymo metu. Pašildymas dažniausiai įjungiamas dėl žemos temperatūros.
- Mažas kuro kiekis bake: Jei ima šviesti šis ženklas, degalų lygis bake yra žemas, todėl kaip galima greičiau įpilkite degalų.
- Informacija, skaitykite tekstinį pranešimą ekrane: Šis ženklas užsidega, kai bent viena iš automobilio sistemų veikia ne taip, kaip turėtų. Ekrane taip pat atsiranda tekstinis pranešimas. Pranešimo tekstas išvalomas mygtuku OK, žr. Meniu naršymas - jungtinis prietaisų skydelis arba pats automatiškai išnyksta po tam tikro laiko (priklausomai nuo to, kuri funkcija yra rodoma). Informacijos ženklas taip pat gali užsidegti kartu su kitais ženklais. Pastaba: Kai rodomas techninės priežiūros pranešimas, simbolis ir pranešimas išvalomi naudojant OK mygtuką, arba praėjus tam tikram laikui dingsta patys.
- Įjungtos tolimosios šviesos: Šis ženklas užsidega, kai įjungiamos tolimosios šviesos arba „mirksint” tolimosiomis šviesomis.
- Kairiojo / dešiniojo posūkio indikatorius: Abiejų posūkio signalų indikatoriai mirksi tada, kai įjungtas avarinis signalas.
- Eco funkcija įjungta: Ženklas ima šviesti suaktyvinus Eco funkciją.
- Start/Stop: Automatiškai išjungus variklį pasirodo ženklas.
- Slėgio padangose stebėjimo sistema: Ženklas įsijungia, jei užregistruojamas žemas slėgis padangose arba nutinka slėgio padangose stebėjimo sistemos triktis.
- Priminimas - neuždarytos durys: Jei tinkamai neuždaromos vienos iš durelių, informaciniame ekrane pasirodo informacija arba įspėjamasis ženklas su aiškinamąja iliustracija. Kaip galima greičiau sustokite saugioje vietoje ir uždarykite atidarytas dureles. Jei automobilis važiuoja mažesniu nei maždaug 7 km/h (apie 4 myl./val.) greičiu, užsidega informacijos ženklas. Jei automobilis važiuoja didesniu nei maždaug 7 km/h (apie 4 myl./val.) greičiu, užsidega įspėjamasis ženklas.
- Variklio dangtis: Jei variklio dangtis uždaromas netinkamai, informaciniame ekrane parodomas įspėjamasis ženklas su aiškinamąja iliustracija. Kaip įmanoma greičiau saugioje vietoje sustabdykite automobilį ir uždarykite variklio dangtį.
- Bagažinės dangtis: Jei bagažinės dangtis uždaromas netinkamai, informaciniame ekrane parodomas informacinis ženklas su aiškinamąja iliustracija.
Automobilių vertės išsaugojimas
Vos išvažiavęs iš salono naujas automobilis iškart praranda nemažą dalį savo mažmeninės vertės. Nors transporto priemonės vertė laikui bėgant toliau mažėja, tam tikros markės nuvertėja labiau nei kitos. Siekdami nustatyti kurių markių automobiliai nuvertėja labiausiai, „carVertical“ automobilių ekspertai atliko tyrimą ir išanalizavo daugiau nei 72 mln. 2019 - 2022 m. „Porsche“ (-64,4 proc.), „Jeep“ (-84,4 proc.) ir „MINI“ (-85,5 proc.) yra 3 mažiausiai nuvertėjančios markės: jų vertės dalis liko didžiausia iš pradinės kainos atėmus mažiausią automobilio rinkos vertę. Taigi, „Porsche“ bėgant metams praras tik 64,4 proc. „Nors „Porsche“ gamina sportinius automobilius, jos modeliai yra pakankamai praktiški ir tinkami kasdieniam važinėjimui. „911“ yra vienas žymiausių ir mėgstamiausių visų laikų modelių. Tad nenuostabu, kad jo paklausa viršija pasiūlą. Išliekančia didele likutine verte pasižymi ir tradiciškesnės transporto priemonių markės, tokios kaip „Hyundai“ ir „Toyota“. Bėgant metams labiausiai nuvertėjančios automobilių markės yra „Chrysler“, „Audi“ ir „Seat“. Pavyzdžiui, didžiausias naujo „Chrysler“ nuvertėjimas galiausiai pasieks - 96,8 proc. Beveik pusė prekių ženklų, esančių nepalankiojoje šios automobilių nuvertėjimo lentelės pusėje, yra aukščiausios klasės. Palyginimui, „Toyota“ automobiliai mažiausią vertę pasiekia po 19 metų, o „BMW“ - po 21. Tačiau „Toyota“ automobiliai praranda apie 88,7 proc. savo vertės, o „BMW“ - 93,8 proc. „BMW“ ir kitos prabangių automobilių markės paprastai turi savybių ir technologijų, kurių naudotų automobilių pirkėjai nevertina. Jei galite sau leisti naują „BMW“, „Mercedes-Benz“ ar „Land Rover“, tikriausiai norite visos prabangos ir naujovių, kurias tik galima gauti. Naudoto automobilio ieškantis žmogus pirmenybę teikia kainai ir priežiūros sąnaudoms, o ne įvairiausioms nebūtinoms funkcijoms. Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ duomenimis, automobiliai labiausiai nuvertėja vidutiniškai per 20-23 metus. „Porsche“ ir „MINI“ automobiliai mažiausiai kainuoja po 15-os metų. Vėliau jų vertė vėl pradeda augti. Gerai išlaikyti modeliai gali būti vertinga investicija. Jei automobilio modelis laikomas retu, jo vertė laikui bėgant gali gerokai išaugti. Dešimtajame dešimtmetyje „BMW“ pagamino tik 891-ą „M5 E34 Touring“. Dvidešimt iš jų buvo ypatingieji Italijos rinkai skirti „Elekta“. Šie išskirtiniai modeliai, turintys 335 AG 3,8 litro variklius, taip pat buvo ypatingai nudažyti ir išsiskyrė savo salono dizainu. Rasti naudotą „Elekta“ šiandien yra labai sudėtinga.