Turbokompresorius yra svarbi šiuolaikinių automobilių variklių dalis, tačiau laikui bėgant jis gali pradėti skleisti neįprastus garsus, tarp kurių ir svilpimas. Nors puikios būklės turbinos taip pat skleidžia tam tikrus garsus dėl didelio apsisukimų skaičiaus, tam tikri signalai gali rodyti gedimą.
Kodėl turbina pradeda švilpti?
Švilpimas ir kiti neįprasti garsai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su turbokompresoriaus veikimu ir aplinkinių sistemų būkle.
Nuotėkiai įpūtimo pusėje
Jei turbokompresorius buvo atjungtas ar nuimtas remontui, jungiant atgal pripūtimo vamzdžius, gali kilti problemų su sandarinimo žiedais. Senas, deformuotas sandariklis gali tapti netinkamas naudoti, todėl įkrovimo oras pradeda išeiti. Tai gali sukelti švilpimą ir šnypštimą, o taip pat gali lemti akmens drožlių patekimo į įpūtimo oro aušintuvą.
Nuotėkiai išmetimo pusėje
Išmetamosios dujos iš variklio išeina dideliu greičiu ir slėgiu. Jei metalinė tarpinė ant kolektoriaus flanšo yra panaudota pakartotinai, ji gali neleisti išmetamosioms dujoms visiškai ištekėti. Net ir geriausia tarpinė bus neveiksminga, jei flanšo sritys bus deformuotos ar užsikimšusios. Dėl didesnių nuotėkių gali sumažėti galia, nes į turbokompresoriaus turbiną patenka nepakankamai išmetamųjų dujų, todėl krinta slėgis.
Oro filtro problemos
Jei oro filtras nėra tinkamai prižiūrimas ir reguliariai nekeičiamas, įsiurbimo pasipriešinimas žymiai padidėja. Tai gali sukelti garsus, nes į turbokompresorių patenka per mažai oro. Blogiausiu atveju rotoriaus agregatas gali pasislinkti ašine kryptimi, todėl sparnuotė atsitrenks į korpusą - tai garsas, kurio negalima ignoruoti.
Išmetamųjų dujų kaupimasis
Lygiai taip pat, jei išmetamosios dujos kaupiasi ir negali laisvai ištekėti iš cilindro, netrukus pasigirs trikdantys srauto garsai.
Simptomai, rodantys turbinos problemas
Savo resursą baigiančios turbinos simptomus nėra lengva nustatyti, tačiau neabejotinai galima imtis priemonių, kad tai reikėtų daryti kuo rečiau. Labai retai kada turbokompresorius sugesta staigiai, nors tokie atvejai taip pat yra galimi. Pagrindinė tokios baigties priežastis - pašalinių kietų dalelių patekimas į įrenginį arba rimtesnė avarija. Daug dažniau turbina nustoja veikti palaipsniui ir tai įmanoma nustatyti iš šių ženklų:
- Atsiranda pašaliniai garsai (švilpimas ir ūžimas) variklio veikimo metu.
- Melsvos spalvos dūmai einantys iš išmetamojo vamzdžio (dyzelinio variklio atveju dūmai gali būti mėlyni arba balti).
- Juodi dūmai dyzeliniame automobilyje taip pat kartais gali reikšti problemas su turbokompresoriumi.
- Padidėjusios alyvos sąnaudos.
- Oro padavimo slėgio sumažėjimas.
Tam, kad nustatyti gedimą ankstyvojoje stadijoje, svarbu įsiklausyti į savo automobilį ir atkreipti dėmesį net ir į mažiausius pokyčius. Jei transporto priemonei trūksta galios ir jis nebėra toks pat staigus kaip anksčiau, tai dažnai reiškia, kad turbina neužtikrina būtino slėgio. Įtakos tam gali turėti ir elektromagnetinio vožtuvo gedimas ar užteršto katalizatoriaus, tačiau jei šios detalės yra tvarkoje, tai žvilgsniai turėtų krypti būtent į turbiną.
Turbinos ilgaamžiškumo paslaptys
Šiuolaikiniai turbininiai varikliai gali būti ir ekonomiški, ir ilgaamžiai - net virš 300 000-450 000 km be kapitalinio remonto, jei konstrukcija sėkminga, o priežiūra atliekama laiku. Automobilių inžinierius Saulius V. pabrėžia, kad „turbina pati savaime nėra blogis - bėdos prasideda tada, kai taupoma alyvai, važinėjama trumpais atstumais ir ignoruojami pirmi simptomai“. Tarp tarnavimo laiką prailginančių procedūrų yra savalaikis kokybiškos alyvos keitimas, jos lygio variklyje stebėjimas ir švaraus oro patekimo į kuro sistemą užtikrinimas, rūpinantis tinkamais filtrais ir jų atnaujinimu.
Nors benzininiai turbo varikliai kartais laikomi jautresniais, kai kurie agregatai taip pat minimi kaip galintys tarnauti labai ilgai, jei savininkas laikosi elementarios „turbo higienos“: gera alyva, normalus pašildymas ir neignoravimas gedimų pradžioje.
Pavyzdžiai ilgaamžių turbininių variklių:
- Dyzeliniai:
- 2.0 TDI EA288 (Volkswagen Group) - apie 350 000-450 000 km.
- 1.6 HDi / BlueHDi (PSA) - ilgaamžis, laikantis aptarnavimo grafiką.
- 2.0 dCi (Renault-Nissan) - patikimumas siejamas su reguliaria priežiūra.
- Benzininiai:
- 2.0 EcoBoost (Ford, po 2016 m.) - virš 300 000 km.
- 2.5T (Volvo) - virš 400 000 km.
- 1.4 TSI EA211 (VAG) - virš 300 000 km.
Svarbi pastaba: šie įvardijimai pateikiami remiantis užsienio publikacija.
Techninės priežiūros svarba
Reguliari techninė priežiūra yra raktas į ilgaamžį turbokompresoriaus veikimą. Svarbu atkreipti dėmesį į automobilio informacinės sistemos pranešimus apie techninės priežiūros intervalus. Dažniausiai rekomenduojama keisti variklio alyvą ne rečiau kaip kartą per metus arba kas 15 000 km. Atstumas iki alyvos keitimo apskaičiuojamas atsižvelgiant į važiavimo sąlygas ir automatiškai nustatomas alyvos valdymo sistemos.
Taip pat svarbu laiku keisti oro filtrą, nes jo užteršimas žymiai padidina įsiurbimo pasipriešinimą. Automobilio informacinėje sistemoje gali būti indikatoriai, rodantys nustatytą oro filtro keitimo laiką. Padangų keitimo indikatorius yra orientacinė priemonė, tačiau reguliariai tikrinti padangas ir jų slėgį yra būtina, nes tai turi įtakos bendram automobilio saugumui ir eksploatacijai.
Remontas ar keitimas?
Nustačius turbinos gedimą, išeitis yra dvi: bandyti ją remontuoti arba keisti. Pirmu atveju, darbą vertėtų patikėti žmonėms, išmanantiems turbokompresorių veikimą ir sandarą. Jei visgi specialistų išvada būtų negailestinga, tai tektų pasirūpinti nauju agregatu, kurį nesunkiai išsirinksite specializuotoje atsarginių automobilių dalių elektroninėje parduotuvėje.
