Pasirinkus tinkamas žemės ūkio technikos padangas, užtikrinamas ne tik efektyvus darbas, bet ir ilgaamžiškumas bei atsparumas apkrovoms. Įvairių dydžių, protektoriaus raštų ir technologijų padangos atlieka skirtingas funkcijas ir yra pritaikytos specifinėms sąlygoms.
Padangų žymėjimas ir dydžių sistema
Padangų žymėjimas atspindi padangos plotį milimetrais, aukščio ir pločio santykį, išreikštą procentais, konstrukcinį tipą (R = radialinės, D = diagonalinės) ir ratlankio skersmenį coliais. Šie parametrai yra standartizuoti ir pateikiami padangų ir ratlankių normų lentelėse. Tai, žinoma, nereiškia, kad tokį patį žymėjimą turinčios padangos bus iki milimetro tikslios, jei jas sumanytume palyginti tarpusavyje.
Vieni dydžiai rašomi milimetrine sistema, kiti - coline. Pavyzdžiui, priekiniai ratai gali būti 360/70R24, o galiniai - 18,4R34. Svarbu suprasti šių dydžių atitikmenis ir galimybes montuoti skirtingų dydžių padangas. Pavyzdžiui, Taurus 13,6 R24 padangos ilgis yra 3578mm, aukštis - 1190mm, o 360/70R24 padangos ilgis - 3416mm, aukštis - 1152mm. Išvada - 13,6 R24 padangos truputėlį didesnės.
Protektoriaus raštų tipai ir jų paskirtis
Padangų protektoriaus raštas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sukibimą su paviršiumi. Skirtingi raštai skirti skirtingoms sąlygoms:
- „Eglutė“ - nepakeičiama pagalbininkė klampiame purve, drėgname, puriame ir minkštame dirvožemyje. Šio rašto iškilių segmentų ir gilių griovelių konfigūracija sustiprina sukibimą su dirva.
- Savaime apsivalančios padangos - tai „eglutės“ modifikacija, kurioje grioveliai tarp iškilių segmentų yra labai platūs ir gilūs, leidžiantys purvui pasišalinti iš protektoriaus rašto.
- Mažesnio gylio, tiesios išilginės krypties, simetriniai ir nesimetriniai protektoriaus raštai (pvz., „upelis“ ir kiti linijiniai raštai) daugiau skirti važiavimui keliu arba smėlio paviršiumi.
Traktorinės padangos protektoriaus raštas - V (eglutės) formos guminių dirvakibių eilė. Tai tam tikras kompromisas tarp traukos galios ir važiavimo komforto. Dirvakibių kontakto plotas su kieta kelio danga sudaro tik 15-25 proc. viso galimo kontaktinio paviršiaus ploto. Išvystoma traukos jėga labiau priklauso nuo padangos sukibimo su kelio paviršiumi ir dirvos kirpimo / glemžimo savybių, o ne nuo dirvakibių dydžio. Šlapiame priemolyje su dideliais dirvakibiais padangos išvysto didžiausią traukos jėgą. Kai eksploatuojama labiau nusidėvėjusi padanga, žemės suspaudimas tarp dirvakibių yra didesnis ir išvystoma traukos jėga didesnė.
Reikalavimai skirtingoms ašims ir darbams
- Varamosios ratų padangos: joms tenka daugiausiai apkrovų, kadangi galinė traktoriaus ašis priima didesnę traktoriaus svorio dalį, o ašies padangos nukreipia visą tempimo jėgą žemės paviršiui. Būtina atsižvelgti į numatomą apkrovą pagal padangų apkrovos indeksą.
- Kreipiančiųjų ratų padangos: joms keliami reikalavimai - nustatytos riedėjimo krypties palaikymas ir pasipriešinimo riedėjimui minimizavimas. Tai užtikrina išilginės griovelių konfigūracijos protektoriaus raštas.
- Padargų ratų padangos: rekomenduojama turėti kuo mažiau griovelių protektoriaus rašte, siekiant sumažinti pasipriešinimą riedėjimui ir užtikrinti nevaržomą padargo tempimą.
Mišriai gyvulininkystei, kur traktorius intensyviai naudojamas ūkio kieme, rekomenduojama rinktis sustiprintą padangą su didele pripūtimo galia, galinčią atlaikyti didelę apkrovą. Tokios padangos turėtų turėti sustiprintą korpusą ir manevringumo apribojimams pritaikytą profilį. Kad dirbant lauke būtų geriausias sukibimas, verta rinktis padangą su ilgesniais įstrižais ar ąselėmis, kurios sumažina apsisukimo riziką ir padidina traukos galią.
Padangų tūris, slėgis ir apkrovos
Ne padangos plotis, o atraminio paviršiaus plotas turi svarbią reikšmę. Kai apkrova ir slėgis padangoje vienodi, ir plačios, ir siauros padangų atraminio paviršiaus plotas daugmaž vienodas. Siaura padanga daugiau deformuojasi ir jos atraminis paviršius ilgėja, atraminis plotas didėja. Plačios padangos deformuojasi mažiau. Įprastinėse padangose 90 proc. apkrovos laiko oras ir tik 10 proc. - padangos medžiagos. Kuo didesnio tūrio padanga, tuo mažesniu oro slėgiu ji gali būti naudojama.
Apkrovos indeksas parodo padangos nešančiąsias savybes. Šis indeksas nusako padangos apkrovimo galimybes, kai slėgis padangoje yra 1,6 bar. Dirbti laukuose su 1,6 bar oro slėgiu padangose nerekomenduojama. Techniniuose dokumentuose galima rasti informacijos, koks oro slėgis turi būti padangose, kai yra atitinkama apkrova. Slėgio derinimas prie darbo sąlygų naudingas - efektyvumą galima padidinti iki 20 proc.
Mažesnis oro slėgis padangoje leidžia išvystyti iki 20 proc. didesnę traukos jėgą ir sutaupyti iki 20 proc. degalų. Didesnį atraminį paviršiaus plotą turinčios padangos mažiau grimzta į dirvą. Giliau grimztant, didėja riedėjimo pasipriešinimas. Važiuojant keliu, oro slėgį padangose reikia didinti.
Naujovės ir specializuotos padangos
Šiuolaikinės technologijos siūlo sprendimus, palengvinančius padangų priežiūrą ir pagerinančius eksploatacines savybes:
- Padangos padangoje sistema: „Fendt“ ir „Mitas“ pristatė sistemą, kurioje tiesiai ant ratlankio sumontuota vidinė antroji padanga, kaip suspausto oro akumuliatorius, naudojama, kai reikia vėl pripūsti pagrindines padangas baigus darbus.
- IF (Improved Flexion) ir VF (Very Improved Flexion) padangos: šios padangos leidžia eksploatuoti padangas esant mažam slėgiui be žalos padangos konstrukcijai. IF padanga gali atlaikyti 20 % daugiau svorio, o VF padanga - 40 % daugiau.
- Specialios padangos keliams: jos eksploatuojamos su aukštesniu 3,2 bar oro slėgiu ir dažnai montuojamos ant traktorių, daug dirbančių su frontaliniais krautuvais.
Taip pat egzistuoja specializuotos padangos skirtingiems darbams: CFO (cikliškai dirbančios padangos), CHO (padangos, skirtos daugiausia mašinoms, kurios važiuoja keliais su daug mažesniu svoriu, bet didesniu greičiu), IMP (ant padargų naudojamos padangos), MPT (sunkvežimiams, važiuojantiems bekele ir gerais keliais), LS (miško mašinoms), IND (industriniam naudojimui).
PAslėpta TIESA APIE vynmedžių dauginimąsi iš vynuogių sėklų, kuriuos TURI ŽINOTI VISI
Padangų keitimas ir utilizavimas
Lietuvoje nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. privaloma naudoti žiemines padangas, o vasarines - nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Minimalus protektoriaus gylis žieminėms padangoms yra 3 mm, o vasarinėms - 1,6 mm. Žiemą Lietuvoje draudžiama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žieminės padangos turi būti su ženklais „M+S“, „All seasons“ arba „*“ (snaigės simbolis).
Ūkininkas, įsigydamas žemės ūkio technikos padangas, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Pardavėjas privalo priimti tiek tos pačios rūšies padangų, kiek klientas nuperka naujų. Jeigu gyventojai yra sukaupę netinkamų padangų iš ankstesnių laikų, tai už tokių padangų utilizavimą reikės susimokėti.
tags: #zemesnes #padangos #nei #reikalaujama