Daugelis vairuotojų, pildami kurą į savo automobilį, žino tik tiek, kad 95-os markės benzinas yra geresnis už 92-os, o dyzelino naudotojai neįsigilina, ką reiškia degalinėse prie dyzelino užrašai „Futura“, „D fortis“.
Pagal virimo temperatūrą iš naftos galima išskirti dujas, benziną, žibalą, dyzelinį kurą, tepalus, gudroną, bitumą ir mazutą. Bet benzine yra šiek tiek dujų ir žibalo, dyzeline - daug žibalo ir truputis tepalų ir kt. Benzinas - mišinys pačių įvairiausių angliavandenilių, kurių sunkiausieji visiškai išgaruoja esant 180 laipsnių temperatūrai (žibalas - 45…280°C, dyzelis - 62…360°C, tepalai, gudronas, bitumas ir mazutas distiliuojami tik vakuume, nes esant 400 laipsnių temperatūrai angliavandeniliai pradeda skilti).
Dyzelinas yra įvairių angliavandenilių mišinys, pritaikytas naudoti kaip kuras dyzeliniuose varikliuose. Dyzelinas gaunamas distiliuojant žalią naftą (dyzelinis distiliatas). Pagrindinės dyzelinio kuro sudedamosios dalys yra alkanai, cikloalkanai ir aromatiniai angliavandeniliai. Naftos kilmės dyzeliną sudaro apie 75 proc. sočiųjų angliavandenilių (daugiausia alkanai) ir apie 25 proc. aromatinių angliavandenių (įskaitant naftalenus ir alkilbenzenus).
Suskystintos automobilių dujos yra benzino ir dyzelino pakaitalas automobiliams. Jis laikomas gamtai mažiau žalinga alternatyva, palyginti su minėtomis kuro rūšimis. Suskystintos automobilinės dujos gaminamos iš naftos, suspaudžiant daugiausia propano ir butano dujas. Šių dujų santykis skiriasi. Be propano ir butano, automobilių dujose yra įvairių priemaišų: propileno, butileno, etanolio.
Oktaninis skaičius ir jo reikšmė
Oktaninis skaičius nusako benzino savybę vidaus degimo variklyje sudegti be detonacijos. Detonacija - savaiminis ir priešlaikinis benzino garų ir oro mišinio užsidegimas ne nuo žvakės, bet nuo suspaudimo ir įkaitusių cilindro dalių. Natūraliomis sąlygomis oro ir benzino mišinys cilindre dega 20…40 metrų per sekundę greičiu, švelniai perduodamas slėgimo jėgą į stūmoklį. Detonacijos metu jis dega 800…1200 metrų per sekundę greičiu, t. y. sprogsta, gaunami stiprūs smūgiai į stūmoklį, todėl variklis gali sugesti.
Minėto mišinio atsparumas savaiminei detonacijai nusakomas oktaniniu skaičiumi. Oktaninis skaičius nustatomas dviem būdais: varikliniu (charakterizuoja važiavimą miesto sąlygomis) ir tiriamuoju (greitkelio sąlygomis). Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo variklio suspaudimo laipsnis ir galia didesni. Pagal oktano skaičių benzinai skirstomi į markes. Pvz., A-95 markė reiškia, kad benzino atsparumas detonacijai yra ne mažesnis kaip 95, A-92 - ne mažesnis nei 92. Dujų oktaninis skaičius natūraliai yra gerokai per 100. Be to, dujos nepasižymi detonacija.
Tam tikriems varikliams yra skirtas tam tikro oktaninio skaičiaus benzinas. Jei automobilio variklis yra pritaikytas 95 benzinui ir įpilsime 98 - nieko tokio. Bet jeigu pasielgtume atvirkščiai, galima sugadinti automobilio variklį. Kuo mažesnis variklio suslėgimo laipsnis, tuo mažesnio oktaninio skaičiaus degalai reikalingi ir atvirkščiai. Taigi tam tikri varikliai, kurie pritaikyti aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinui, turi ir aukštesnį suslėgimo laipsnį. Naudojant 98 oktaninio skaičiaus benziną yra ir tam tikra ekonomija - variklis naudoja mažiau degalų, tačiau tie degalai dažniausiai yra brangesni. Vis tik labiau paplitęs 95 oktaninio skaičiaus benzinas. Dabartiniai benzininiai varikliai yra savaime prisitaikantys ir tas variklio darbas yra taip organizuotas, kad jis veikia ties riba, kai vyksta nuolatinis uždegimo paskubos kampo ankstinimas. Tai reiškia, kad variklis veikia vis ekonomiškiau. Tačiau pasiekus tam tikrą ribą įvyksta detonacija, o tai jau yra žalingas procesas. Tačiau visada variklis dirba link tos ribos ir vos pajutus, kad sudetonavo, prasideda vėlinimas. Tokiu būdu ir laviruojama ties ta riba. Tad jei įpilsime didesnio oktaninio skaičiaus degalų, variklis tą detonacijos pasireiškimo ribą atidės tolėliau, persireguliuos ir variklis dirbs ekonomiškiau.
Nėra jokio skirtumo, kokį benziną naudoti, jei paspaustų rimtesnis šaltis, tarkime, esant -15 ar -20 laipsnių. Benzinas lengvai garuoja - ir nesvarbu, 95 ar 98 oktaninio skaičiaus. Tačiau esant šalčiui kuro sunaudojimas bus didesnis. Vien variklio įšilimui reikia daugiau degalų. Kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, jo detalės yra susitraukusios, vyksta didesnė trintis, vartoja daugiau degalų. Tad žiemą degalų reikia daugiau. Tačiau nėra jokio skirtumo, kokį kurą pilsite žiemą - 95 ar 98 oktaninio skaičiaus.
Visame benzine turi būti ne mažiau 5 proc. etanolio. Kai kurie pardavėjai tai pažymi, kai kurie - ne. Jis privalo būti pagal įstatymą. Bendrai etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis, negu benzino. Tai reiškia, kad bazinį benziną galima pagaminti žemesnio oktaninio skaičiaus ir įpylus etanolio jį padidinti. Norint išnaudoti oktaninio skaičiaus privalumus, reikia didinti ir variklio suslėgimo laipsnį. Pavyzdžiui, kai kurie automobilių sporto atstovai patys gaminasi variklius, juos perdarinėja ir pritaiko tam, kad išgautų tą galią ir ekonomiškumą. Tačiau į tokį variklį įpilti žemesnio oktaninio skaičiaus negalima. Nes detonacija ir sproginėjimai variklio cilindre sulaužo žiedus, lūžta silpniausios vietos, aptrupa stūmoklis, prasideda perkaitimai, gali išsilydyti stūmoklis, perdėgti vožtuvas ir t.t.
Etanolis - tai spiritas, tirpiklis. Anksčiau varikliai buvo gaminami su neatspariomis spiritams dalimis, gumomis ar kitomis plastikinėmis detalėmis. Dabar tos dalys yra atsparios ir problemų nekyla. Etanolis yra hidroskopiškas - jis pritraukia drėgmę. Net ir pats gryniausias etanolis iš aplinkos pasiima drėgmę ir jo grynumo procentas krenta. Tad, jei variklis nepritaikytas bioetanoliui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją. Tačiau šiuolaikiniai kuro bakai yra sandarūs ir nėra sąlyčio su aplinka.
Kai būdavo daug benzino be jokių priedų ir įsipylus benzino su priedais, tada buvo galima pajausti tą poveikį. Dabar dauguma tiekėjų deda tuos priedus. Visų jų esmė yra panaši - palaikyti variklį švarų, kad nesikauptų nuodegos, dyzeliniuose varikliuose - suodžiai ir pan. Tai jei nuolatos tokius degalus pilame, didelio poveikio nepajausime. Didžiausias skirtumas pasijustų pradėjus naudoti benziną be priedų - degimo kameros pasidengtų apnašomis, nuodegomis, tada blogėja variklio parametrai - galia, ekonomiškumas, aušinimas ir kt. Įpylus degalų su priedais visi nešvarumai išsivalo ir pasijaučia efektas.
Geriausia pilti tai, ką rekomenduoja gamintojas. Vis tik net ir pilant 98 oktaninio skaičiaus benziną į 95 oktaninio skaičiaus benzinui pritaikytą automobilį, labai reikšmingo pokyčio nepajausite. 98 benzinas yra brangesnis ir galų gale kilometro kaina padidėja. Jei automobilio variklis pritaikytas ne mažesniam nei 98 oktaniniam skaičiui, tai įpylus 98 jis veiks ekonomiškiau, negu įpylus į automobilį, pritaikytą 95 oktaninio skaičiaus benzinui.
Cetaninis skaičius ir dyzelino savybės
Kaip benzino kokybę apibūdina oktaninis skaičius, taip dyzelino kokybę - cetaninis. Cetano kiekis įvertina dyzelinio kuro užsidegimo savybes suspausto uždegimo varikliuose. Kuo cetaninis skaičius didesnis, tuo dyzelino kokybė geresnė. Kuo cetaninis skaičius didesnis, tuo greičiau degalai užsidega, taigi lengviau paleisti variklį, o ypač tai aktualu žiemą. Variklis tyliau dirba ir mažiau dyla. Lietuvos degalinės prekiaujamo dyzelino cetaninis skaičius yra 48-51. Be to, dyzelinio kuro oktaninis skaičius yra apie 45, todėl skiriasi kuro uždegimo principas - kuras įpurškiamas į jau suspaudą orą.
Kompresinio uždegimo varikliams reikia degalų su dideliu vadinamuoju cetaniniu skaičiumi, kuris sumažina uždelsimą tarp degalų įpurškimo į cilindrus iki jo uždegimo ir taip užtikrina sklandų variklio darbą. Tačiau didelio cetaninio skaičiaus dalį dyzelino kuro sudaro ilgi ir tiesūs angliavandeniliai, parafinai, linkusi kurti kietus kristalus esant temperatūroms, kurios yra įprastos net švelnių žiemų metu. Nors temperatūra krinta, kristalai auga, aglomeruojasi ir sudaro dideles groteles. Labiausiai jautri transporto priemonės dalis yra žemo slėgio degalų paskirstymo sistema ir ypač kuro filtrai, kurie, jei jie nėra šildomi atskira elektros grandine ir kuro kokybė neatitinka oro sąlygų, dažnai blokuojami per dideliu kiekiu kietinto vaško.
Yra keletas būdų, kaip apibūdinti dyzelino veikimą žemoje temperatūroje. Labiausiai paplitęs būdas yra atlikti laboratorinį bandymą “Cold Filter Plugging Point” (“CFPP”) ir tai yra minimali temperatūra, kurią degalai gali praeiti per tinklo sietelį. Galime tai pavadinti filtravimo testu ir jis gerai parodo, kaip kuras elgiasi kuro filtre, tačiau bet kokiu atveju neturėtume laikyti savaime suprantamu dalyku, kad degalai gali nesukelti eksploatavimo problemų, viršijančių šią temperatūrą.
Priklausomai nuo transporto priemonės kuro sistemos jautrumo prastoms dyzelinių degalų žemos temperatūros savybėms, pasitaiko atvejų, kad varikliai negali pakilti esant temperatūrai iki 5°C aukštesnei nei CFPP vertė (pvz., gali kilti problemų esant -15°C temperatūrai, nors kuras atitinka žiemos CFPP -20°C specifikaciją). Taip yra todėl, kad parafino kristalai pradeda nusodinti daug anksčiau (šis taškas vadinamas “debesų tašku” ir gali būti net daugiau nei 10°C aukštesnis už CFPP vertę), tačiau jų kiekis yra pakankamai didelis, kad užblokuotų 3 - 5 mikronų standartinių kuro filtrų poras transporto priemonėse lyginant su 45 mikronų poringumo akių sietu CFPP aparatuose. Todėl akivaizdu, kad šalto srauto savybių standartų pažeidimas gali sukelti daug sunkumų, kai jis pradeda šalti lauke.
Prasmės pilti benziną ar žibalą į dyzelinių automobilių bakus šiais laikais jau nėra. Pagrindinis dalykas, kodėl taip darydavo - kad suskystėtų dyzelinas. Tai buvo reikalinga, jei dyzelinas budavo ne arktinis, tad prie minusinės temperatūros jis jau imdavo kristalizuotis ir reikėjo ištirpdyti tą susikristalizavusį parafiną. O arktiniame dyzeline esantys priedai neleidžia kristalizuotis parafinui. Pavyzdžiui, jei automobilis senas ir į jį dyzelino buvo įpilta tik vasarą, o žiemą savininkas prisiminė, kad jį reikia užvesti, tada tas įpiltas benzinas ar žibalas gal ir pagelbėtų. Bet jei visur sistemoje yra vasarinis dyzelinas ir tik į baką įpilsime to žibalo, vargu pavyks užvesti automobilį, mat dyzelinas jau bus kristalizavęsis visuose filtruose. O jei jau variklis užsikuria, prasideda cirkuliacija, įkaista ir dyzelinas. Kai jau veikia variklis, tai dyzelinas jau neužšals.
Jei per klaidą įpiltume benzino į dyzelinį automobilį, tai jau blogai, reikia ardyti, valyti. Žinoma, nedidelis kiekis nėra labai žalingas. Didžiausia žala daroma kuro siurbliui, kuris tuo pačiu dyzelinu ir tepasi, o benzinas ar žibalas tų tepamųjų savybių neturi ir greičiau tas siurblys dėvisi.
Degalų žymėjimas ir kokybė
Įsigaliojus naujai tvarkai, benzinas degalinėse pradėtas žymėti apskritimu ir raide E šalia nurodant skaičių - 5 arba 10 (E5 arba E10). Skaičius 5 arba 10 pasako, koks maksimalus biodegalų (etanolio) kiekis procentais yra benzine. Tuo tarpu degalinėse parduodamas dyzelinas žymimas kvadratu ir raide B šalia nurodant vieną iš skaičių: 7, 10, 20 arba 30. Šie skaičiai pasako, koks yra maksimalus biodegalų (riebalų rūgščių metilo esterio) kiekis procentais dyzeline. Pasikeitė ir kitų kuro rūšių žymėjimas. Pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos imtos žymėti rombo simboliu ir raidėmis LPG, suslėgtos gamtinės dujos - raidėmis CNG, suskystintos gamtinės dujos - raidėmis LNG, o žemdirbiams skirtas kuras papildomai žymimas raidėmis Dž.
Šalia pasikeitusio žymėjimo vairuotojai taip pat gali rasti ir ankstesnį ženklinimą: kai benzinas žymimas žodžiu „Benzinas“ ir oktaniniu skaičiumi (92, 95 ir 98). Taigi, E95 bus žymimas Benzinas 95 ir apskritime E5, E92 - benzinas 92 ir apskritime E5, E98 bus žymimas Benzinas 98 ir apskritime E10. Šalia nurodytas oktaninis skaičius parodo benzino atsparumą detonacijai.
Lengviesiems automobiliams skirto dyzelino sudėtis skiriasi priklausomai nuo metų laiko, todėl jis yra skirstomas į klases. Žiemos mėnesiais vairuotojai gali rasti arktinį F klasės, arktinį pirmos klasės ir arktinį antros klasės dyzeliną. Koks dyzelinas bus parduodamas, priklauso nuo lauko temperatūros. Termometro stulpeliui nukritus žemiau -20 °C, degalinės jau turėtų siūlyti arktinį pirmos klasės dyzeliną, kuris kaip ir anksčiau bus žymimas vienos snaigės simboliu. Jeigu oro temperatūra yra žemesnė nei -26 °C - turėtų būti parduodamas arktinis antros klasės dyzelinas, žymimas dviejų snaigių simboliu. Šiuo dyzelinu prekiaujama nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 d.
Degalinėse taip pat galima rasti ir kitokį žymėjimą turinčių degalų. Pačios degalinės ženklina savo degalus, kurių sudėtyje yra multifunkcinių priedų, gerinančių variklio darbą, pavyzdžiui, „Circle K“ degalinėse galima rasti „miles“ degalų, o „Viada“ degalinėse - „Multi FX“. Tiek į dyzeliną, tiek į benziną yra pilama tam tikrų priedų, padedančių automobilio savininkui jį eksploatuoti. Degalinės tokiam kurui suteikia specialius pavadinimus ir informuoja vairuotojus apie šių degalų naudą varikliui. Vis dėlto jų sudėtis išlieka komercine paslaptimi. Šiuo metu dažniausiai naudojami priedai yra skirti neleisti variklyje kauptis nuosėdoms ir suodžiams, kurie daro neigiamą įtaką variklio darbui. Paprastai tokiame kure yra ne vienas priedas, bet jų mišinys.
Žiemos iššūkiai ir sprendimai
Kaip žinoma, žiemą dyzeliniai automobiliai kuriasi sunkiau nei benzininiai, todėl „Neste A24“ degalinėse prekiaujama arktinės klasės žieminiu dyzelinu „Futura Diesel“. Specialūs priedai „Futura“ padidina dyzelino savaiminio užsidegimo rodiklį - cetaninį skaičių - dviem vienetais. Didesnis dyzelino „Futura Diesel“ cetaninis skaičius sutrumpina šalto variklio paleidimo laiką ir sumažina jo triukšmingumą. Žiemą keičiantis temperatūroms degalų bake ir kuro sistemoje atsiranda vandens kondensato, dėl to gali pradėti rūdyti metalinės dalys ir užteršiama degalų sistema. Antikoroziniai „Futura“ priedai efektyviai apsaugo kuro sistemą ir variklį nuo korozijos.
Benzinas „Futura“ išlaiko visą laiką švarią variklio degalų tiekimo sistemą ir neleidžia jai užsiteršti, dėl to ilgai nekinta variklio reguliavimo parametrai. Aukštos kokybės komponentai ir priedai, esantys benzine „Futura“, efektyviai pašalina nuodegas, susidariusias degimo procese, o antikorozinės savybės neleidžia atsirasti rūdims degalų tiekimo sistemoje. Švarą palaikantis benzinas „Futura“ užtikrina nepriekaištingą degalų purkštukų veikimą.
„Statoil“ degalinėse prekiaujama benzinu „Ultima“, jis apsaugo variklį, kad neatsirastų nuosėdų, padeda šalinti jau susidariusias. Todėl kuras tinkamai sudega, o išmetamosios dujos nėra tokios kenksmingos. Naudojant kurą su priedais galima iki 4 proc. sumažinti vidutines jo sąnaudas. Be to, transporto priemonės, naudojančios kurą su priedais, yra patikimesnės. „Statoil“ degalinėse galima įsigyti ir dyzelino „D fortis“, atitinkančio ES standartus. Šis kuras pasižymi mažu sieros ir aromatinių angliavandenilių kiekiu, todėl degimo metu išsiskiria ir susikaupia mažiau suodžių, lėtėja korozija ir variklio nusidėvėjimas.
Automobilį žiemai reikia ruošti iš anksto. Kai temperatūra nukrenta žemiau 25 laipsnių, paaiškėja, jog dauguma dyzelinių variklių neįsijungia. Įprastas dyzelinas sustingo. Vieni vairuotojai laukė, kol prekyboje pasirodys kitokių degalų. Kai temperatūra neigiama, dyzeline esančios parafino molekulės pradeda stingti, sudarydamos kristalus, kurie pamažu didėja. Pablogėja filtravimas. Kristalai nusėda ant degalų filtro, kuro padavimo vamzdelių, aklinai užkimšdami degalų tiekimo sistemą. Žieminiai ir arktiniai degalai sukuriami pridedant specialių priedų, neleidžiančių užšalti kuro molekulėms. Naftos perdirbimo įmonės priedų deda pagal mažmeninių kompanijų užsakymą. Arktiniame dyzeline priedų yra daugiau negu žieminiame. Tačiau paruošti „Mannol“, „Anti Gel“, „Diesel Flies“ tipo priedai netinka vasariniam dyzelinui paversti žieminiu, juolab šiauriniam - arktiniu.
Neverta dėti paruoštų priedų - jie neefektyvūs. Į degalų bakus juos reikia pilti prieš dyzeliną, maždaug 1:500 santykiu. Efektyvesnis ir laiko išmėgintas būdas - į dyzeliną įpilti žibalo. Kai temperatūra minus 20-30 laipsnių, į žieminius degalus reikia įpilti 10 proc. žibalo. Jeigu neturite žieminių degalų, laikinai žibalo galite įpilti ir į vasarinius. Jeigu oro temperatūra 0 - minus 5 laipsniai, reikalingas 10-20 proc. žibalas, žemesnė nei 5-15 laipsnių - 50 proc. žibalas, žemesnė nei 15 laipsnių - 60-70 proc. žibalas. Šių normų laikėsi kai kurių valstybių kariuomenės. Mūsų sąlygomis, kai žibalas brangesnis už dyzeliną, tokia priemonė taip pat yra laikina.
Dauguma degalinių šiuo metu prekiauja dyzelinu, skirtu naudoti esant iki minus 32 laipsnių temperatūrai.
Pirmasis atvejis yra patikimo kuro tiekėjo pasirinkimas. Toks tiekėjas perka kurą iš patikrintų degalų tiekėjų (naftos perdirbimo įmonių ir platintojų) ir stebi į gaunamo kuro kokybę arba, dar geriau, reguliariai tikrina kokybę nepriklausoma trečioji šalis (laboratorija). Žinomi šaltiniai neprilygsta kokybiniams standartams ir suteikia tam tikrą buferį. Taigi, pavyzdžiui, žiemos laikotarpiu galime pamatyti -25°C CFPP, nors reikia tik -20°C.
Kartu su sprendimu dėl degalų tiekėjo, mes galime užkirsti kelią aukščiau aprašytiems klausimams su tinkama transporto priemonės priežiūra. Kuro filtro užsikimšimas skatinamas didėjant vandens kiekiui degaluose, ypač pačiame kuro filtre. Labai rekomenduojama patikrinti ar net pakeisti kuro filtrą prieš ateinant žiemai. Didėjant biokuro (biodyzelino, FAME), kaip būdingo dyzelino komponento, naudojimui, šios procedūros svarba didėja, nes vaško, vandens ir biodyzelino mišinys (įskaitant jo skilimo produktus) paprastai sudaro gana stabilią medžiagą, blokuojančią filtrus.
Tam tikrais atvejais degalų tiekėjai tikisi didžiulio aplinkos temperatūros slydimo už įprastus įvykius pradėkite pridėti arktinio kuro klasę į standartinius dyzelinius degalus kad būtų išvengta masinių problemų. Pats sunkvežimio operatorius taip pat gali naudoti tą patį metodą. Daug elegantiškesnis būdas yra pridėti žiemai skirtų dyzelinių priedų, slopinančių medžiagų, galinčių slopinti parafino agregaciją. Tačiau įprastai tiekiamuose degaluose jau yra didelis tų priedų kiekis, o papildomi patobulinimai yra iki 9°C ir to negalima numatyti be bandymų. Ir saugokitės, gydymas turi būti savalaikis. Priedo pridėjimas prie jau kristalizuoto kuro visiškai nepadeda!
Nors atšiauri žiema lietuviams - anokia naujiena, vis dar pasitaiko vairuotojų, kuriuos ji, kaip ir kelininkus staiga iškritęs sniegas, „užklumpa netikėtai“. Šaltą rytą neužvedus automobilio, specialistai pataria palikti jį nejudinamą iki pavasario. „Pastačius automobilį šildomame garaže, atšilusio dyzelino likučius reikia išsiurbti ir pakeisti žieminiu. Pagelbėti gali ir specialūs priedai, bet iš jų stebuklų tikėtis nevertėtų. Negalėdami užvesti automobilio kai kurie vairuotojai griebiasi ir kitos gudrybės bandydami jį „prikelti“. Neretai į kuro baką šliūkšteli benzino ar žibalo. „Tokiu būdu galima šiek tiek pagerinti žematemperatūrines dyzelino savybes, bet žieminių degalų šitaip, vėlgi, nepagaminsite. Nebent pasielgti priešingai ir į žibalą įmaišyti šiek tiek vasarinio dyzelino.
Mokslininkų teigimu, dyzelinas - skirtingos stingimo temperatūros angliavandenilių mišinys, todėl neturi aiškiai išreikštos kristalizacijos temperatūros, kaip vanduo. „Vasarinį nuo žieminio dyzelino iš esmės skiria tik žematemperatūRinių parametrų vertės: ribinė filtruojamumo temperatūra bei žieminiam dyzeliui papildomai normuojama drumstimosi temperatūra. Jų vertės gali būti 5-25 laipsnių didesnės už kuro stingimo temperatūrą“, - pastebėjo L. Lietuvos degalinėse parduodamas pirmos ir antros klasės žieminis (arktinis) dyzelinas. Jo drumstimosi ir ribinė filtruojamumo temperatūra yra ne didesnė, kaip -16 ir -26 °C bei, atitinkamai, -22 ir -32 °C. Atskirti žieminį dyzeliną nuo vasarinio nesunku. Ekspertai pataria supilti skysčius į skirtingas bespalves nedidelio tūrio talpas ir palikti porai valandų šaldymo kameroje.
Tuo metu benzininių automobilių savininkams, anot L.Mikniaus, degalų sustingimo grėsmės nebaisios: „Benziną sudarantys angliavandeniliai - mažesnės molekulinės masės, o jų stingimo temperatūra yra gerokai mažesnė už dyzelino.“
Kokį kurą turėtumėte naudoti savo automobilyje? Kuro oktaninio skaičiaus paaiškinimas | Drive.com.au
Degalų dūmingumas yra dažna problema, kurią lemia neišdegančios kuro dalelės arba suodžių susidarymas išmetimo sistemoje. Nors žibalas gali laikinai sumažinti dyzelinio variklio dūmingumą, jis nėra ilgalaikis sprendimas ir gali sukelti variklio bei kuro sistemos pažeidimus. Geriausias būdas kovoti su dūmingumu - tinkama variklio priežiūra, kokybiškas kuras ir periodiškai naudojami kuro sistemos valikliai.