Lapkričio mėnesį prasideda tamsos metas. Aplink viskas nurimsta, nutyla. Gamta panyra į sapną. Dabar žmonės nemėgsta šio laikotarpio. Gal pamiršo, kad kiekvienas laikas yra labai prasmingas ir reikalingas? Juk neimana, kad žmogus visada būtų tik jaunas, neimana, kad obelis tik žydėtų, kiekvienas ciklas turi savą svarbą. Tamsiuoju laikotarpiu žmonės turėtų gyventi ramiau, daugiau laiko skirti savo vidiniam pasauliui. Žibintų šventė mums visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Viduje - tai sieloje. Tamsos metu sieloje, kaip ir gamtoje vyksta tikroji kūryba, pasiruošimas pavasariui arba idėjų realizavimui. Sėklos bręsta žemėje, kaupia visas jėgas, kad galėtų prasikalti ir išvysti saulės šviesą. Žmogus brandina idėjas savo pasąmonėje, kurias atėjus laikui realizuos.
Lapkričio 11-tą dieną Valdorfo mokykloje vyko graži Žibintų šventė arba kitaip dar vadinama Šv. Martyno diena. Kaip šią šventę bepavadintume, valdorfiečiai ją visada švenčia džiaugsmingai, kupinomis meilės ir gerumo artimui širdimis (kaip Šv. Martynas), nešdami šviesos žiburius ir skleisdami aplink save šviesą.
Šv. Martyno dienos kilmė ir reikšmė
Šventasis Martynas - tai romėnų karys, gyvenęs IV a. Jis buvęs itin gailestingas ir besirūpinantis bedaliais, likimo nuskriaustais žmonėmis. Pasakojama, kad vieną šaltą žiemos dieną prie miesto vartų sutikęs į ledo gabalą sustirusį elgetą. Jis sustojęs ties juo, nusisiautęs savo apsiaustą, perrėžęs šį pusiau ir vieną dalį atidavęs sušalusiajam. Tąnakt susapnavęs Kristų, apsigobusį apsiausto puse ir pasakiusį, kad „viską, ką padarai gero mano broliams ar seserims, padarai gera ir man”.
Švento Martyno diena vis dar švenčiama daug kur krikščioniškoje Europoje. Lietuvoje ši šventė labiausiai gyva buvusi Mažojoje Lietuvoje, kurioje iki šiol juntamas vokiškas kultūros palikimas. Istoriniai šaltiniai liudija, kad švento Martyno dieną lietuviai aukodavo ožį, kurį čia pat išvirę valgydavo su iškeptais kviečių paplotėliais pernakt. Ryte puotos likučius užkasdavo į žemę. Jei ne taip stipriai keliauti laiku atgal, šiandien šios šventės patiekalu yra tapusi žąsis. Jų augindavo kiekvienas Mažosios Lietuvos ūkis. Ir būtent šis paukštis buvo pagrindinės vaišės švento Martyno dieną.
Istorija apie žąsis prasideda tuomet, kai tuomet jau vienuolis šventasis Martynas dėl savo geros širdies ir gražių darbų žmonių norėtas įšventinti į Turino vyskupus, bet jis pats to netroškęs ir pasislėpęs žąsų aptvare. Žąsys visgi aptikusios įsibrovėlį išdavė jį savo gagenimu. O iš tikrųjų priežastis turbūt paprasta - tai metas, kai prasideda žąsų valgymo metas. Jų pulkai nėra laikomi per žiemą. Be to, žąsų plunksnos buvo naudojamos pagalvėms ir patalams siūti, o taip pat iš jų darydavo kažką panašaus į kalėdinę eglutę.
Žibintų šventės tradicijos ir simbolika
Žibintų šventė mums visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Šviesų instaliacijos suteikia šventei dar daugiau prasmės. Visa mokyklos teritorija buvo apšviesta pačių mokinių gamintomis instaliacijomis.
Šviesa, jaukumas, bendrystė, šiluma lydėjo mokyklos bendruomenę lapkričio 11-19 d., nes visi aktyviai įsitraukėme į tradicinį projektą „Švieskit, žibintai!“. Visose įstaigos grupėse, mokytojos per pokalbius, rato, naratyvinius, judrius, pirštukų žaidimus, stebėjimus, eksperimentus, šešėlių teatrą stengėsi kartu su vaikais išsiaiškinti Žibintų šventės prasmę. Muzikos salėse, vaikai kartu su savo meninio ugdymo (muzikos) mokytojais dainavo daineles, žaidė muzikinius žaidimus ir ratelius, klausėsi ramios muzikos, stengėsi perteikti šviesos ir tamsos pusiausvyrą, gamtos pokyčius vėlyvą rudenį.
Jaukios, magiškos nuotaikos, kūrybinio džiaugsmo vaikams padovanojo žibintų kūrimo dirbtuvėlės. Į žibintų kūrimo procesą visada nuoširdžiai įsijungia ir vaikų tėveliai. Įstaigos kiemeliai nušvito jaukia ir šilta šviesa, kuri niekam neleido liūdėti, nuteikė ramiems apmąstymams ir bendravimui.
Žibintų šventės diena visuose skyriuose prasidėjo šešėlių spektakliuku vaikams „Mergaitė ir žibintas“. Pasaka priminė, kad reikia saugoti švieseles ir neleisti joms užgesti. Vakare ilgai lauktas susitikimas su Žibintininku. Stiprybės ir ramybės suteikė visos bendruomenės apsuptyje degantis laužas, Žibintininko šviesūs linkėjimai, vaikų dainuojamos dainos, muzikiniai rateliai. Atsisveikinę su Žibintininku visi skubėjo savo žibintus pakabinti ant medelių.
Taip pat, Žibintų šventė mums primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu.
Tarptautinės žibintų festivalių tradicijos
Pingsi (平溪 Pingxi) žibintų festivalis, taip pat žinomas kaip Juan Siao Džie (元宵節 Yuan Xiao Jie) yra švenčiamas praėjus penkiolikai dienų po kinų naujųjų metų ir yra žinomas kaip naujųjų metų šventės pabaiga. Festivalis yra laikomas vienu iš labiausiai kerinčių, ryškiausių ir didžiausią prasmę turinčių festivalių visame pasaulyje. Kiekvienais metais per šią šventę į dangų yra paleidžiami apie 200 tūkstančių žibintų, ant kurių yra užrašomos žmonių viltys, norai, geri linkėjimai ir mylimųjų vardai.
Dangaus žibintai buvo išrasti Džuge Liango (Zhuge Liang) Trijų Karalysčių laikotarpiu. Iš pradžių jie buvo naudojami perduoti karinę informaciją arba karo laikotarpiu perspėti kaimelio ar miestelio žmones, kad jie nedelsiant turi bėgti į netoliese esančius kalnus. Šiuo metu mokslininkai spėja, kad jie galėjo būti pirmaisiais karšto oro balionų prototipais.
Jau XIX a. pirmojoje pusėje Taivane pirmą kartą buvo švenčiamas dangaus žibintų festivalis, ir nuo tada kiekvienais metais pavasarį, sodinimo sezono pradžioje, į orą buvo leidžiami žibintai su troškimais ateinantiems metams. Susituokusios poros, dėl didėjančio „vyro kulto“, ėjo į šventyklas prašydami palaiminimo ir leisdavo į orą žibintus, ant kurių ranka parašydavo maldavimus, kad jiems gimtų berniukas. Dangaus žibintai buvo leidžiami į dangų, buvo manoma, kad vėjas juos nuneš pas protėvius, ir kad jų norai bus išgirsti ir išpildyti.
Tik prasidėjus Kinų naujiesiems metams beveik kiekviena Pingsi miestelio parduotuvė pradeda pardavinėti įvairiausius dangaus žibintus. Visi žibintai yra skirtingų dydžių ir spalvų. Patys populiariausi - raudoni, nes tikima, kad raudona spalva atneša turtus. Jei žmonės yra vieniši ir ieško antrosios pusės, jie renkasi rožinius dangaus žibintus, nes jie simbolizuoja romantiką. Persikinė-raudona spalva reiškia galimybes ir gerus sprendimus. Tai gera spalva tiems, kurie tikisi gerų karjeros galimybių ar tiesiog nori pradėti savo verslą. Jei žmogus nori pagerinti savo finansinę padėtį ar laimėti didelę pinigų sumą loterijoje jam reikėtų rinktis oranžinės spalvos dangaus žibintą, kadangi ši spalva simbolizuoja pinigus. Geltona žibintų spalva - sėkmė moksluose, todėl ją visada renkasi studentai ir moksleiviai. Balta simbolizuoja sveikatą, o šviesiai žalia - asmeninį ar profesinį augimą ir gyvenimo ramybę. Jei žmogus turi daug įvairių norų, jis turi rinktis šviesiai mėlyną, žydrą dangaus žibintą - jis reiškia visų svajonių išsipildymą. Šviesiai violetinė spalva - svajotojams, kadangi ši spalva simbolizuoja idealizmą.
Išsirinkę tinkamos spalvos žibintą, žmonės ima rašyti ant jų savo norus, linkėjimus arba įvairiausias mįsles. Eidamas gatve ir žiūrėdamas į kitų žmonių žibintus gali spręsti ant jų parašytus galvosūkius. Jei išsprendi, gali užrašyti ant popieriaus ir paduoti jį dangaus žibinto savininkui. Jei atsakymas bus teisingas, išsprendusiojo laukia mažas prizas.
Visas žibintų kėlimo procesas prasideda apie pusę septynių vakare ir kas valandą iki pusę dešimtos vakaro yra uždegama vis nauja dangaus žibintų banga. Dangaus žibintai buvo daromi iš aliejumi patepto ryžių popieriaus, avies odos, bambukų siūlų, šilko ar satino. Kai žvakės liepsna sušildydavo orą, žibintas imdavo kilti į dangų.
Pingsi dangaus žibintų šventė yra švenčiama ir iki šių dienų. Negana to, ši šventė kasmet į Taivaną pritraukia begales turistų. Žmonės iš visų pasaulio kampelių atvažiuoja pasižiūrėti į neapsakomą grožį ir patys paleisti žibintą su savais norais ir linkėjimais. Dabar ši šventė yra didesnė ir spalvingesnė nei buvo ankščiau. Dabar Pingsi miestelyje yra rengiami koncertai, daromi dangaus žibintų paradai, kuriuose gali dalyvauti visi, su savo padarytais žibintais. Renkamas didžiausias, spalvočiausias ar geriausiai skrendantis dangaus žibintas. Taip pat ir žibintai patobulėjo. Žmonės juos daro įvairiausių formų, dažniausiai tos formos yra gyvūnai, deimantai ar geometrinės formos. Žibintų spalvos ir jų reikšmės per metus nepakito.
Kodėl kiniški žibintai mylimi visame pasaulyje
Buvimas kartu dažnai mus sušildo labiau nei žibintų šviesa. Kaip gera gyvenime neskubėti. Rodos, visi žinome, visi kalbame, kaip skubam gyventi, bet visi tingim sustoti. Tą vakarą vakarėjančiame parke prie laužo klausėmės jau minėtos legendos apie šv. Martyną, dalinomės naminiais sausainiais ir karštu nealkoholiniu punšu.