Narkotikų vartojimas - viena aktualiausių ir pavojingiausių visuomenės problemų, ypač tarp jaunimo. Statistika rodo, kad narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje didėja, o amžius, nuo kada pradedama eksperimentuoti su šiomis medžiagomis, vis jaunėja. Šioje situacijoje ypač svarbus tėvų vaidmuo - laiku pastebėti pirmuosius požymius ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą.
Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad 14,1 proc. 15-64 metų Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime yra vartoję narkotikus. Narkotikų vartojimas yra labiau paplitęs tarp jaunesnių (15-34 m.) nei tarp vyresnių (35-64 m.) gyventojų. Palyginus su 2016 m. duomenimis, narkotikų vartojimas Lietuvoje kiek padidėjo: bent kartą gyvenime nuo 5 proc. 2016 m. iki 14,1 proc. 2021 m. Pastebima, kad narkotikų vartojimas labiau paplitęs tarp jaunesnio amžiaus žmonių, o populiariausias narkotikas išlieka kanapės. Kitus nei kanapės narkotikus bent kartą gyvenime vartojusių Lietuvos gyventojų dalis padidėjo nuo 2,8 proc. 2016 m. iki 4,7 proc. 2021 m.
Tyrimai rodo, kad jaunimas narkotines medžiagas pradeda bandyti gana jauname amžiuje. ESPAD-2019 m. tyrimo duomenimis, kanapes, kokainą/kreką ir ekstazį mokiniai pirmą kartą bandė vartoti būdami vidutiniškai 14 metų amžiaus. Amfetaminus - kiek jaunesni, o kai kurie pradeda vartoti net 9 m. ir jaunesni.
Kodėl jaunuoliai pradeda vartoti narkotikus?
Narkotikų vartojimą lemia daugybė priežasčių, tarp kurių yra biologiniai, socialiniai, psichologiniai veiksniai bei asmenybės ypatybės. Kai kurie žmonės yra jautresni ir pažeidžiam esni, todėl ieško būdų sumažinti emocinę įtampą, svaigindamiesi alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis. Vaikai, gimę šeimoje, kurioje buvo vartojamas alkoholis ar narkotikai, dažniau paveldi polinkį į priklausomybę.
Priežastimis gali būti ir:
- Blogi santykiai su tėvais, tėvų skyrybos.
- Konfliktai su mokytojais.
- Draugų spaudimas, nesugebėjimas atsispirti grupės įtakai.
- Nelaiminga meilė.
- Klaidingos žinios apie narkotikus ir nesuvokimas, kad tai pavojinga.
- Noras būti kitokiam, „kietam“.
- Vienišumo jausmas.
- Smalsumas ir noras patirti kuo daugiau malonumų.
- Nenorėjimas išsiskirti iš draugų.
- Neturėjimas ką veikti, laisvalaikio neorganizavimas.
- Žemas savęs vertinimas.
Paaugliui pradėjus vartoti narkotikus, labai greitai susiformuoja psichinė priklausomybė. Tai pasireiškia nuolatiniu noru pajusti tą psichinę būseną, kurią teikė narkotikai, siekiant pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų, neigiamų emocijų ir problemų.
Kaip atpažinti, kad vaikas vartoja narkotikus?
Tėvai gali pastebėti, kad vaikas turi problemų su narkotikais, atkreipdami dėmesį į jo elgesio, charakterio, santykių su aplinkiniais ir artimaisiais pokyčius. Pastebimi tokie ženklai:
- Miego režimo sutrikimas, nuolatinis nuovargis, mieguistumas, apatija, išsiblaškymas.
- Pakitimai akių vyzdžiuose (išsiplėtę ar susiaurėję).
- Blizgančios akys.
- Padidėjęs apetitas, ypač saldumynams.
- Specifinis kvapas nuo drabužių.
- Dirglumas, agresyvumas, kartais - isterinis kikenimas.
- Mąstymo sutrikimai, paniškos baimės priepuoliai.
- Greitas svorio kritimas, blyški oda, dėmėta oda, patamsėję paakiai, drebančios rankos.
- Prastėjantys pažymiai mokykloje, pamokų praleidinėjimas.
- Greita nuotaikų kaita, nesutarimai su šeimos nariais.
- Paraudusios akys, išsiplėtę ar susitraukę vyzdžiai.
Narkotikų rūšys ir jų poveikis skiriasi:
- Slopinantys narkotikai (pvz., heroinas): Žmogus atrodo liguistas, išbalęs, nerišliai kalba, jo judesiai vangūs, monotoniški. Nereaguoja į šviesą ir kitus dirgiklius. Iš burnos sklinda acetoną ar actą primenantis kvapas.
- Stimuliuojantys narkotikai (pvz., amfetaminas, ekstazis): Asmuo labai energingas, aktyvus, greitai mąsto ir kalba, gali tapti agresyvus. Vyzdžiai išsiplečia, kamuoja troškulys.
- Haliucinogeniniai narkotikai (pvz., marihuana, LSD): Labiausiai kenkia psichikai. Žmogus nesiorientuoja aplinkoje, jo elgesys nenuspėjamas, girdi ir mato haliucinacijas. Akys apsiblaususios, vyzdžiai neskaidrūs.
Kaip reaguoti tėvams?
Tėvų reakcija sužinojus, kad vaikas vartoja narkotikus, gali būti įvairi. Vieni neigia problemą, kiti ieško pagalbos. Svarbiausia - neatstumti vaiko, nebausti, nemanipuliuoti. Nedelsiant reikėtų pasikalbėti su specialistu - psichologu, psichoterapeutu ar psichiatru, kuris specializuojasi vaikų konsultavime.
Kalbantis su paaugliu, kuris vartoja narkotikus, svarbu būti atviram ir tiesmukai pasakyti: „Žinau, kad vartoji narkotikus. Norėčiau apie tai su tavimi pasikalbėti.“ Svarbu išlaikyti ramų ir neįsakmų toną, kalbėti empatiškai. Draudimai, finansų ar socializacijos apribojimai dažnai neduoda teigiamų rezultatų, o tik didina atskirtį tarp tėvų ir vaiko.
Kaip kalbėtis su paaugliais apie narkotikus
Kada kreiptis į specialistus?
Narkomanija yra liga, ir gydytis nuo jos tenka visą likusį gyvenimą. Rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl priklausomybės ligos gydymo. Svarbus žingsnis - atsikratyti fizinės priklausomybės, tačiau tai tik pradinis etapas. Toliau reikalinga psichologinė-socialinė reabilitacija, reintegracija ir palaikomasis gydymas.
Asmenys, besikreipiantys į specialistus, dažnai patiria gėdą, baimę dėl stigmatizacijos ir sunkumų pripažįstant problemą. Vyraujanti nuostata, kad priklausomas asmuo nebegalės siekti aukštesnių tikslų, sukurti darnių santykių ar išlaikyti esamų, sukelia didžiausią iššūkį - sunkumą pripažinti, kad asmuo turi problemą ir yra priklausomas.
Pokalbis apie narkotikus su vaikais
Pokalbį apie narkotikus su vaikais galima pradėti nuo pradinių klasių, kai vaikai pradeda socializuotis ir savarankiškai bendrauti įvairiomis temomis. Svarbiausia ne moralizuoti, o diskutuoti. Pamačius ar išgirdus apie narkotikus, galima klausti vaiko, ką jis apie tai žino. Svarbu išlaikyti ramų toną ir vartoti vaikui suprantamus terminus.
Tėvai, bijodami kalbėti apie narkotikus, mano, kad kuo mažiau vaikas žinos, tuo mažesnė tikimybė, kad jis juos išbandys. Tačiau tai klaidingas požiūris. Žinojimas nereiškia ankstyvo išbandymo, o suteikia galimybę rinktis ir turėti teisingą informaciją. Nekalbėdami užleidžiame vietą informacijai, kuri gali būti palanki narkotikų vartojimui.
Nors rūkymas formaliai nelaikomas narkotinių medžiagų vartojimu, daugelis jaunų žmonių nežino, ką iš tikrųjų įkvepia į plaučius. Šiandien yra daugybė būdų įsigyti įvairių rūkymo priemonių, todėl tikimybė, kad jų sudėtyje bus medžiagų, apie kurias vartotojas nežino, gerokai išauga. Dėl to narkotines medžiagas gali vartoti net tie, kurie to visai neketino daryti.
Jei vaikas neatvirauja, galima išbandyti narkotines medžiagas žmogaus organizme nustatančius testus. Šie testai, nors ir neaptinka visų medžiagų, gali būti naudinga pagalbinė priemonė tėvams ankstyvam pavojingų įpročių nustatymui.
Svarbiausia išsiaiškinti svaiginimosi priežastis ir nedelsiant kreiptis į specialistus. Vaikai ir paaugliai dažnai eksperimentuoja arba svaigindamiesi sprendžia savo psichologines problemas. Todėl išsiaiškinus, jog jūsų vaikas vartoja narkotikus, pirmiausia būtina išsiaiškinti to priežastis. Pastebėjus socialines ir fiziologines svaiginimosi pasekmes - kreiptis į Psichikos sveikatos centrus, Priklausomybės ligų centrą arba kitus vaikų ir paauglių specialistus.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 72 žmonės. Lietuvoje kas ketvirtas vyras ir beveik kas penkta moteris yra vartoję narkotikų bent kartą gyvenime.
