Jeigu Jūsų keturratis ar motociklas blogai vedasi ar visai neužsiveda, nesklandžiai dirba jo variklis tai dažniausiai dar nereiškia, kad yra įvykęs rimtas ir brangiai kainuosiantis variklio gedimas. Praktika rodo, kad didžioji dalis neva variklio darbo problemų kyla dėl pagalbinių sistemų gedimų, kurie yra nesunkiai pašalinami. Šiame straipsnyje aprašysime dažniausiai pasitaikančius mėgėjiškos klasės motociklų ir keturračių gedimus ir pateiksime patarimų, kaip juos pašalinti. Straipsnis skirtas mėgėjams, kurie jau turi darbo su technika patirties, todėl kai kurios techninės sąvokos ar terminai nebus smulkiau paaiškinti. Įspėjame, kad imantis kai kurių aprašytų remonto darbų, jau reikia turėti tam tikros patirties. Suprantama, kad mes nepriimame atsakomybės už gedimų šalinimo rezultatus ar pasėkmes pasinaudojus patarimais aprašytais šiame straipsnyje. Aprašysime principinius nesklandumų šalinimo būdus. Kadangi įvairių motociklų ar keturračių sistemos šiek tiek skiriasi, kiekvieno modelio ir kiekvienos problemos sprendimo būdai gali skirtis, kai kurių mazgų ar elektronikos komponentų vaizdas taip pat. Elektrinėse schemose laidų spalvos skirtinguose modeliuose taip pat gali skirtis.
Sklandų variklio darbą užtikrina elektros, kuro tiekimo, oro padavimo, tepimo, aušinimo sistemos. Jei visdėlto kyla problemos - didesnioji jų dalis būna elektros ir kuro tiekimo sistemose. Toliau šias sistemas vadinsime “elektros” sistema ir “kuro” sistema. Kad būtų lengviau išsiaiškinti gedimų priežastis, trumpai aprašysime, kuro tiekimo ir elektrinės dalies darbą. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose šios dvi sistemos dažniausiai būna išpildytos savarankiškai ir tarpusavyje nesusietos, todėl vienos sistemos būklė kitai įtakos neturi.
Elektros sistemos darbo principai
Kas nutinka “elektros” sistemoje “įjungus" raktelį ir paspaudus “Start” mygtuką? Įtampa iš akumuliatoriaus paduodama į starterio rėlės valdymo ritę. Starterio rėlės valdymo ritė uždaro darbinius rėlės kontaktus, per kuriuos įtampa paduodama į starterį. Starteris pradeda suktis. Mechaninis mazgas vadinamas “starterio sankaba” sugriebia variklio alkūninį veleną ir jį pasuka. Ant variklio veleno yra pritvirtintas generatoriaus rotorius. Jame įmontuotas paprastas magnetas. Magnetas įtaisytas taip, kad stūmokliui būnant aukščiausiame taške jis praeina pro daviklį, kuriame sukuriamas elektrinis signalas. Šis signalas paduodamas į elektroninį uždegimo prietaisą dažnai vadinamą CDI (capacitor discharge ignition). Elektrinis signalas iš CDI paduodamas į aukštos įtampos ritę, iš jos į uždegimo žvakę, kurioje atsiranda kibirkštis. Kibirkštis uždega kurą ir variklis pradeda dirbti. Norint išgauti iš variklio papildomos galios, galima gamyklinį CDI pakeisti lenktyniniu. Jei sujungimo kištukas atitinka - tuomet tiesiog pakeičiame, jei kištukai neatitinka - kaip pakeisti perjungiant laidus parodyta čia.
Kuro sistemos veikimo principai
Kuras iš bako savaiminiu tekėjimu patenka į karbiuratorių. Karbiuratoriuje įtaisyta nedidelė talpa - “plūdės kamera”, kurioje tiesiog plaukioja lengva hermetiška detalė vadinama „ plūde“ (balta detalė paveikslėlio dešinėje). Virš plūdės įtaisyta nedidelė adata, kuri pritekėjus daugiau kuro, yra plūdės pakeliama ir kuro pritekėjimas uždaromas. Taip nuolat automatiškai palaikomas reikiamas kuro lygis. Pasukus akseleratoriaus rankenėlę karbiuratoriuje trosiuko pagalba, pakeliama sklendė kartu su kitu “adatos” tipo vožtuvu. Sklendei su sklendės adata pakilus, oras per oro filtrą, vakuumo pagalba, siurbiamas į variklio degimo kamerą. Pakeliui kuras automatiškai, reikiama proporcija, susimaišo su oru ir tampa degiu mišiniu. Priklausomai nuo akseleratoriaus sklendės padėties didesnis ar mažesnis kuro mišinio kiekis patenka į degimo kamerą, kurioje uždegamas kibirkšties pagalba. Kuro sistema dirbant ar nedirbant varikliui yra nuolat pasiruošusi dirbti, jei tik užtikrintas kuro padavimas iš bako į karbiuratorių. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose įtaisyti paprastos konstrukcijos karbiuratoriai. Juose skirtingai nei sudėtinguose karbiuratoriuose nėra papildomų siurblių, elektromagnetinių ir vakuuminių vožtuvų kuro mišinio "riebumo" keitimui ir kt.
Dažniausios kuro sistemos problemos ir jų sprendimas
Jei gedimas būna kuro sistemoje, tai praktika rodo, kad dažniausia neužsivedimo priežastis būna kuro nepatekimas į karbiuratorių. Prieš imdamiesi tikrinti kitas sistemas įsitikinkite ar kuras laisvai patenka į karbiuratorių. Numaukite žarnelę nuo karbiuratoriaus, įstatykite ją į laikiną indą ir atsukite kuro bako sklendę, kuras turi tekėti tolygia srovele. Jei ne:
- Patikrinkite ar nėra perlenktos žarnelės.
- Pakeiskite kuro filtrą.
- Išvalykite baką.
Jei kuras patikimai paduodamas į karbiuratorių, tai dažniausiai jis ir patenka į degimo kamerą. Dažniau pasitaiko, kad mažos nešvarumų dalelės su kuru patenka į plūdės kameros vožtuvo "adatos" lizdą. Tada kuras iš bako nekontroliuojamai bėga į karbiuratorių. Paprastai dėl to iš karbiuratoriaus į išorę pradeda tekėti kuras, o išsukus žvakę ji būna šlapia. Dėl šios priežasties dažnai "dingsta" kibirkštis. Jei taip nutiko:
- Nuimkite karbiuratorių, išardykite, prapūskite karbiuratoriaus valikliu ir oru adatos lizdą.
Pačioje karbiuratoriaus apačioje yra varžtas, o šalia jo išeina žarnelė atviru galu. Šis varžtas skirtas išleisti plūdės kameros apačioje susikaupusius nešvarumus ir drėgmę. Jei įtariate, kad į karbiuratorių pateko drėgmės ar nešvarumų, varžto nereikia išsukinėti pilnai. Atleiskite jį tiek, kol per drenažinę žarnelę pradės bėgti kuras su nešvarumais ir vėl užveržkite. Įprastai šis varžtas turi būti pilnai užveržtas.
Norime atkreipti dėmesį, kad negalima naudoti seno kuro. Laikui bėgant iš benzino pasišalina dalis lakiujų medžiagų. Jis blogai maišosi su oru ir dega. Dėl to variklis gali dirbti nesklandžiai ir tai ypač išryškėja esant šaltam orui.
Jei kuras patenka į karbiuratorių, o iš jo dėl nešvarumų nepatenka į degimo kamerą, nutinka rečiau. Jei taip nutiko, šiek tiek laiko pasukus starteriu variklį ir išsukus žvakę ji bus visiškai sausa. Jei taip:
- Nuimkite karbiuratorių, išardykite, išpurškite specialiu karbiuratoriaus valikliu ir prapūskite oru.
Elektros sistemos gedimų diagnostika ir remontas
Jei nuspaudus starterio mygtuką nėra jokios reakcijos, nepasigirsta joks garsas:
- Patikrinkite ar sveikas pagrindinis saugiklis. Jis dažniausiai būna maždaug 3-6 cm ilgio plastikinėje dėžutėje, įmontuotoje ant + laido, netoli akumuliatoriaus. Atkreipkite dėmesį, kad kartais saugiklis vizualiai atrodo geras, bet patikrinus prietaisu, paaiškėja jog sugedęs.
- Patikrinkite ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių, patikimai prisukti akumuliatoriaus laidai. Jei taip sujunkite.
- Voltmetru patikrinkite akumuliatoriaus būklę. Įtampa turi būti ne mažesnė 12,6 V. Pakraukite akumuliatorių, arba pakeiskite kitu.
- Paimkite storesnį izoliuotą laidą, prispauskite vieną jo galą prie akumuliatoriaus +, kitą trumpam prie starterio varžto, prie kurio prisisuka starterio + maitinimo laidas. Taip apeinama starterio rėlė (Laido nepriglauskite prie korpuso). Jei starteris pradėjo suktis - sugedusi starterio rėlė. Pakeiskite kita. Jei starteris nepradėjo suktis - sugedęs starteris. Pakeiskite kitu.
Jei nuspaudus starterio mygtuką starteris sukasi, bet keturratis ar motociklas neužsiveda. Išsukite žvakę, įstatykite ją į aukštos įtampos laido antgalį, padėkite ant variklio korpuso taip, kad plieninis žvakės korpusas liestųsi prie variklio korpuso (Nelaikykite žvakės rankoje - aukšta įtampa). Prasukite variklį starteriu. Sukantis varikliui tarp žvakės elektrodų turi blyksėti aiškiai matoma, mėlynos spalvos kibirkštis. Jei ne:
- Patikrinkite ar tikrai įjungtas avarinio gesinimo mygtukas, kai kuriuose modeliuose yra privaloma nuspausti priekinius ar galinius stabdžius.
- Patikrinkite ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių.
- Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio, dažniausiai plastikinė juodos spalvos, dėžutė su 5 arba 6 kontaktų jungtimi. CDI būna keletos išpildymų. Nesumaišykite su kitu įtaisu, kuris turi 4, 5 ar 6 kontaktus ir dažniausiai aliuminį korpusą su aušinimo briaunelėmis - tai įtampos reguliatorius. CDI dažniausiai būna guminiu dirželiu pritvirtintas prie rėmo po apdailomis.
- Pakeiskite aukštos įtampos ritę. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio įtaisas, iš kurio išeina storas laidas į žvakę.
- Pakeiskite žvakę.
Jei kibirkštis matosi, tačiau ji silpna, nepastovi, arba šokinėja ne tarp elektrodų, o tarp centrinio elektrodo ir korpuso:
- Nuvalykite, išdžiovinkite arba pakeiskite žvakę.
- Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI.
- Atidžiai patikrinkite visas laidų jungtis.
Jei variklis nepriima apsukų, arba kartais dirba normaliai ir staiga pradeda dirbti nesklandžiai. Variklio darbas sudaro įspūdį, tarsi būtų problema su kuro padavimu. Dažniausiai visdėlto būna ne karbiuratoriaus problema, o elektroninio uždegimo CDI. Pakeiskite jį kitu.
Starterio gedimai ir priežiūra
Visi automobiliai su vidaus degimo varikliu turi starterį. Starteris yra automobilio užvedimo sistemos dalis - elektromechaninis mazgas, skirtas varikliui užvesti. Konstruktyviai jis susideda iš trijų elementų - elektros variklio, įtraukimo relės ir krumpliaračio pavaros mechanizmo su laisvąja eiga. Užvedimo raktelį pasukus į „starterio“ padėtį elektra tiekiama į solenoidinę relę, elektromagnetas sujungia pavaros pavarą su smagračio žiedine pavara ir uždaro elektros grandinę, kuri perduoda didelę srovę (250-300A) į starterio variklį. Relės ir likusios mechanikos kinematika suprojektuota taip, kad maitinimo grandinė užsidarytų tik tada, kai pavara visiškai sujungiama su smagračio žiedu. Vos užvedus variklį, starterio pavara slysta išilgai elektros variklio rotoriaus veleno spiralių ir atsijungia. Kad netyčia neįjungtų starteris, kai variklis veikia, yra specialūs užraktai.
Automobilio starterio gedimai pakankamai greitai diagnozuojami, o starterio remontas yra pakankamai greitas ir nebrangus.
Automobilio starterio gedimų požymiai:
- Praslystantis, aštrus metalinis garsas - eksploatuojant automobilį ilgainiui metalinis krupliaratis nusidėvi, jo sukibimo plokštuma neatitinka smagračio krumplių plokštumos, ko pasekoje esantys sukabinimo metu neatitikimai skleidžia papildomus garsus.
- Starteris sukasi - bet nesuka variklio - sugedęs starterio solenoidas (pritraukėjas) nepritraukia starterio krumpliaračio prie smagračio. Automobilio užvedimo metu girdimas laisvas starterio sukimasis, bet pats variklis visai neprasukamas.
- Starteris suka variklį mažu greičiu, nors akumuliatorius tinkamai įkrautas. Starteris dėl ilgalaikės eksploatacijos “pavargęs”, išnaudoja visą akumuliatoriaus startinę srovę.
- Momentinis spragtelėjimo garsas - kai pasukus užvedimo raktelį girdimas tik momentinis spragtelėjimas, bet automobilio variklis neprasukamas. Labai svarbu- kad akumuliatoriaus jungtys, tiek +, tiek - būtų tinkamai ir standžiai pritvirtintos prie automobilio AKB. Starteriui variklio paleidimo metu reikia didelės srovės- netinkamai pritvirtintos jungtys neužtikrins tinkamos srovės starterio varikliuko veikimui. Galimas sekantis gedimas- starterio pritraukimo rėlė. Susidėvėjus, sudegus ar kitaip sugedus relės kontaktams nepaleidžiamas starterio variklis.
- Iš starterio sklindantis degančios plastmasės kvapas ar pasirodantys dūmai- pastebėjus ar užuodus užvedant automobilį dūmus negalima bandyti paleisti variklio. Galimai perkaito, o kartais būna kad užtrumpina starteris. Starterio perkaitimas įvyksta dėl ilgo sukimo, nežiūrint į tai, kad automobilio variklis nepasileidžia. Nerekomenduojama laikyti įjungto starterio daugiau nei 10 sekundžių. Jei automobilis neužsiveda- leisti starteriui pailsėti, ataušti.
- Užvedus automobilį starteris neišsijungia- variklio paleidimo metu susiliečia pritraukėjo teigiama ir neigiama jungtys- girdimas šaižus, metalinis garsas. Kartais toks gedimas atsiranda dėl trumpo jungimo automobilio uždegimo spynelės kontaktinėje grupėje.
Starterio profilaktika nėra įtraukta į privalomą automobilio priežiūrą, tačiau norint išvengti priešlaikinio jo gedimo ir mazgo remonto, nes jis natūraliai susidėvi, todėl verta, ypač planuojant tolimesnes keliones, patikrinti starterio būklę:
- Nuimti starterį ir patikrinti specialiu stendu;
- Kaip ir remonto metu, starteris išardomas, po to įvertinami atskiri starterio elementai.
Atminkite:
- Nenaudokite starterio kaip elektros variklio trumpiems mašinos judesiams.
- Laikykitės saugaus variklio užvedimo režimo- užvedimas starteriu - iki 5-10 s, vėliau 20-30 s pauzė.
- Akumuliatoriaus baterija turi būti pilnai įkrauta;
- Stebėkite, ar ant starterio nepatenka alyva ir ar kiti techniniai skysčiai- tai gali nepataisomai sugadinti starterį.
- Esant mažiausiems starterio gedimo požymiams, jam turi būti atliekama diagnostika ir remontas.
Automobilio starterio nuėmimas, remontas, pastatymas reikalauja specialių žinių ir įrankių. Patikėkite starterio priežiūrą ir remontą profesionalams. Starteris - automobilio agregatas, kurio pagalba užvedamas variklis, veikiant alkūninį veleną. Starteris susideda iš daug elementų: įtraukiančiosios relės, bendikso ir kt. Starteris dažnai susidėvi dėl besisukančių dalių. Patikimas ir nenutrūkstamas starterio veikimas užtikrinamas laikantis eksploatacijos ir techninio aptarnavimo taisyklių. Starterio remontas - tai darbas, atliekamas pagal starterio diagnostikos rezultatus, pakeičiant anksčiau nustatytas neveikiančias dalis, atliekant kompleksinį starterio išvalymą nuo užteršimo ir kontrolinę diagnostiką, kurios metu patikrinami visi veikimo parametrai. Remontuojamas starteris yra visiškai išardomas patikrinimui. Visos dalys kruopščiai išvalomos. Guoliai ir tarpikliai pakeičiami naujais. Planingai remontuojant užsienio automobilių starterius yra pakeičiami šepetėliai, kad nesusigadintų inkaro kolektorius, nes tai nutinka, kai šepetėliai per daug susidėvi. Starterio remontas - tai rimtas darbas, reikalaujanti dėmesingumo ir kruopštumo. Geriausiai tokį darbą pavesti specialistui, turinčiam pakankamai įgūdžių.
Daugelis savininkų skundžiasi, kad starteris silpnai veikia. Tai vyksta, kadangi agregatui tenka atlaikyti padidintas apkrovas užsitęsusio variklio užvedimo metu. Kalbant apie Ford Fokus starterio remontą, reikėtų pažymėti pagrindines šio agregato silpnąsias vietas. Netvirtas bendiksas - tai visiems Ford Fokus starteriams būdingas ypatumas. Truputį mažiau pasimato nestabilus įtraukiančiosios relės darbas. Tipiškas Volkswagen savininko nusiskundimas - „starteris silpnai veikia“. Esant tokiam gedimui, pats starteris dirba, tačiau variklis neprasisuka. Kai kuriais atvejais kelis kartus prasisuka, o po to bendiksas „praslysta“. Sugedus įtraukiančiajai relei, starteris gali iš viso neveikti arba įtraukiančioji relė gali suveikti, tačiau nekontaktuoti, arba nepakankamai kontaktuoti ir neleisti starteriui išvystyti pakankamo galingumo. Šio gedimo simptomai yra panašūs su įtraukiančiosios relės gedimu. Susidėvėjus įvorėms sukdamasis starteris leidžia pašalinius garsus arba visai nesisuka. Dažnai dėl to greičiau susidėvi kitos starterio dalys arba jis perkaista. Laiku nepakeitus įvorių galima sulaukti rimtesnių ir brangesnių starterio gedimų. Tai paprastai įvyksta dėl neteisingo starterio veikimo (įvorių susidėvėjimo, ilgai veikiant apkrovos metu, perdegimo). Šepetėliai glaudžiai nepriglunda prie kolektoriaus.
Starteris - tai galingas trumpalaikio veikimo elektrinis variklis. 1. Jei variklis neužsivedė, padarykite 30 sekundžių pertrauką ir leiskite jam atvėsti. Starteris neturi ventiliatoriaus ir lėtai atvėsta, o įkaista labai greitai. Juk variklio užvedimo metu per jį pereina nuo 100 iki 300 amperų srovė. Jei nepasisekė užvesti 2-3 kartus, padarykite 3-4 minučių pauzę. 2. Jei oksidavosi akumuliatoriaus gnybtai arba laidų antgaliai, tai starterio nepasiekia būtina srovė ir jis neišvysto pakankamai apsukų ir sukimo momento. Todėl variklis neužsiveda, o mes vietoj to, kad apvalytume kontaktus, iš pradžių ilgai ir užsispyrusiai varinėjame starterį. Po to, matydami, kad nieko neišeina, išimame starterį ir nešam jį į dirbtuves. Ten, žinoma, paaiškina kodėl mums nesisekė. 3. Dėl 2-3 sekundžių uždelsimo starteris intensyviai ir betiksliai dėvisi. Esmė tame, kad variklio užvedimo metu starterio inkaras paprastai sukasi apie 1500 apsukų per minutę dažniu. Tačiau po užvedimo, tuščios eigos metu, inkaras sukasi 5-6 tūkstančiais apsukų per minutę dažniu. Tai yra apsukos padidėja 3-4 kartus. 4. Starteris pagamintas taip, kad kuo mažesnės inkaro apsukos, tuo didesnė per jį teka srovė. Starteris nesisuka, o per jį teka maksimali pilno stabdymo srovė. Kada automobilis perstumiamas tik starterio veikimo dėka, tai jam tenkanti apkrova yra tik truputį mažesnė už aprašytąją. Todėl Jums gali pasisekti ir per 30 sekundžių Jūs jo nesudeginsite, tačiau per 2 min.
Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo labai paprastas, tačiau iš tikrųjų jame yra daug plonybių. Paprastas pavyzdys. Dažnai dėl nepatyrimo standartinės varinės-grafitinės įvorės keičiamos bronzinėmis arba žalvarinėmis. Tačiau varinės-grafitinės įvorės tarnauja 100-200 tūkstančių kilometrų automobilio ridai, o bronzinės ir žalvarinės gana greitai užpleištuoja inkarą.
Starteris - elektra varomas variklis, kurio paskirtis yra sukti ir užvesti vidaus degimo variklį. Starteris susideda iš skirtingų dalių, tokių, kaip rotorius, statoriaus apvijos, šepetėliai, bendeksas, korpusas, pritraukimo rėlė. Sugedus vienam iš komponentų, starterį tenka keisti, arba, jei įmanomą, suremontuoti pakeičiant neveikiančias jo dalis. Automobilių starteriai genda dėl įvairių priežasčių. Dažniau gedimai pasireiškia žiemos metu, kai starteriui dėl tirštesnės alyvos ir sumažėjusios kompresijos tenka didesnė apkrova. Sugedusį starterį atpažinsite nesunkiai, nes tiesiog negalėsite užvesti variklio, tačiau ne visada starteriai ima ir visiškai sugenda. Gendantį starterį dažnai galima atpažinti pagal kai kuriuos kitus požymius, pavyzdžiui, „pasunkėjęs“ ir silpnas starterio veikimas, pašaliniai garsai užvedant variklį, staigus starterio atsijungimas pasukus užvedimo raktelį ir kt. Starterio bėdos neapsiriboja vien starteriu. Gali būti ir taip, jog kalti gali būti oksidavęsi laidynai, dėl ko starterio nepasiekia reikiama elektros srovė. Tokiais atvejais turi būti remontuojamas ne starteris, o elektros instaliacija.
Jei sugedusi starterio sankaba - tai nuspaudus „start“ mygtuką girdisi, kad starteris sukasi, bet variklio velenas neprasisuka. Starterio sankaba būna sumontuota ant variklio veleno, už generatoriaus rotoriaus. Jai paleisti pakanka nuimti šoninį dangtelį, po kuriuo randasi generatoriaus rotorius ir patį rotorių. Nuimti rotoriui yra specialus raktas.
Variklio kompresijos patikrinimas
Jei kruopščiai patikrinus visas sistemas variklis visdėlto neužsiveda ar dirba nesklandžiai, reikia pamatuoti variklio kompresiją. Daugelio naujų keturtakčių nedidelių kubatūrų motociklų ar keturračių kompresija būna 9 kg/cm² ar daugiau. Jei kompresija neįprastai sumažėjusi pirmiausia reikia patikrinti vožtuvų tarpelius. Dažniausiai gamyklinis įsiurbimo vožtuvo tarpelis būna 0,12-0,15 mm, išmetimo vožtuvo 0,15-0,2 mm. Jei ir šie parametrai yra normos ribose, greičiausiai yra susidėvėjęs variklio stūmoklis su žiedais arba ir cilindras - juos reikia keisti. Paprastai apie tai byloja mėlynos spalvos dūmai, nuolat arba dažnai išmetami iš duslintuvo. Atkreipkite dėmesį, kad apie stūmoklio susidėvėjimą byloja būtent mėlynos ar šviesiai mėlynos spalvos dūmai. Šią spalvą suteikia degantis tepalas, kurio jau stūmoklio žiedai nebenuvalo nuo cilindro sienelių. Jei išmetami juodos spalvos dūmai, tai reiškia, kad išmetama dalis nesudegusio kuro. Tai gali būti dėl užsinešusio oro filtro, pridarytos oro sklendės, blogai veikiančios žvakės ar karbiuratoriaus užsiteršimo.
Kad gedimas yra pačiame variklyje paprastai byloja:
- Mėlyni dūmai iš duslintuvo,
- Neįprastai padidėja tepalo sunaudojimas,
- Atsiranda nebūdingi triukšmai dirbant varikliui,
- Arba patikrinus visas sistemas variklis vis vien neužsiveda.
Profilaktika ir priežiūra
Mūsų patarimas - keiskite variklio tepalus eksploatavimo instrukcijose nurodytais intervalais ir paskutiniais patarimais Jums naudotis nereiks ilgai. Jei variklį eksploatuojate ekstremaliai, keiskite tepalus ir dažniau. Taip pat palaikykite švarų oro filtrą.
Tikimės, kad šis straipsnis padės jums greičiau rasti problemos sprendimą.
tags: #125cc #keturtakciai #varikliai #starterio #pritraukejai