Aplinkos ministras Simonas Gentvilas antradienį pasakojo Darbo partijos frakcijai Seime apie planuojamą automobilių taršos mokestį. Pasak jo, teikiamas įstatymas spręs individualių lengvųjų automobilių, kurie priklauso tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims, taršos problemą. S. Gentvilo teigimu, automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus po kelių savaičių.
Kodėl reikalingas taršos mokestis?
Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad transporte tarša Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą yra išaugusi per pusę. Kadangi Europos Sąjungos mastu yra priimtas Europos klimato kaitos įstatymas, valstybės narės turi įsipareigojimus mažinti taršą. „Jeigu mes tos taršos iki 2030 metų nesumažiname, mokame baudas kaip valstybė“, - kalbėjo S. Gentvilas.
Ministro teigimu, kadangi transportas yra ta sritis, kurioje tarša yra labiausiai išaugusi, ją reikia mažinti. „Tas automobilio taršos mokestis yra nukreiptas į taršesnius automobilius. Jis nėra automobilio mokestis, tai taršos mokestis. Jei važinėjate virš vidurkio labiau teršiančiais automobiliais, tai jis apeliuoja į tai“, - teigė jis.
Pasak S. Gentvilo, Lietuva yra vos viena iš kelių Europos Sąjungos šalių, kuri vis dar neturi automobilio taršos mokesčio.
Kaip bus skaičiuojamas mokestis?
Pagal pristatytą ministerijos pasiūlymą, tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas bus apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus: kuro naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientą, tai yra EURO standarto kriterijų.
Vienas dėmuo - tai EURO standartas ir kuro rūšis, nuo kurių priklauso aplinkos kokybė miestuose. Antras dėmuo - kuro vartojimo neefektyvumas, tai yra anglies dioksido išmetamas kiekis vienam nuvažiuotam kilometrui. Šiuo atveju taršos riba lieka tokia pati kaip iki šiol - tai yra 130 g CO2/km, o tarifo augimas prasideda nuo statistinio vidurkio - 160 g CO2/km ribos.
Paprastai kalbant, apskaičiuojant naują mokestį, automobilio išmetamas CO2 kiekis bus dauginamas iš įstatyme numatytų koeficientų (Eur/g). Mokestis bus taikomas lengviesiems M1 ir N1 klasės automobiliams, jį Valstybinei mokesčių inspekcijai turės mokėti tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys.
Mažiausias mokestis bus 0 eurų, o toliau prasidės nuo 15 eurų. Maksimalios mokesčio ribos (tiek už automobilio registravimą, tiek už naudojimą) nėra numatyta.
Ar mokestis palies visus vairuotojus vienodai?
Aplinkos ministras S. Gentvilas teigė, kad taršos mokesčio galima išvengti. „Jūs tiesiog kitą kartą pirkdami pasirinkite automobilį, kuris išmeta mažiau nei 130 g/km CO2. Tuomet nereikės nei galvoti, nei pykti. Ir jis yra prieinamas ir viduriniajai [klasei], ir mažesnių pajamų gyventojui“, - kalbėjo ministras.
Pasak jo, apie 30 proc. automobilių savininkų nemokėtų mokesčio, nes jie vairuoja automobilius, kurių tarša neviršija nustatytos normos. „Kokį automobilį renkatės, nepriklauso nuo jūsų kišenės. Yra ir 15 metų senumo automobilių, kurie nemoka mokesčio ir tuo pačiu yra naujų, kur yra keturi varomi [ratai], dyzeliniai, galingi itin ir mokės. Tas mokestis - ne turto mokestis, jis neapeliuoja į klasę“, - tikino ministras.
Gajus mitas, kad automobilių taršos mokesčio nemokės tik elektromobilių savininkai. „Ne, šito mokesčio nemokės ir „Volkswagen Golf“, „Toyota Prius“, ir „Peugeot“ eilė modelių, ir eilė kitų. Tai nebūtinai susiję su jūsų automobilio kaina, tai susiję su jūsų automobilio išmetimais. Labai noriu garsiai paneigti mitą, kad apmokestinsime neturtingiausius. Apmokestinsime taršiausius automobilius“, - dėstė S. Gentvilas.
Kuro akcizų kėlimas vs. taršos mokestis
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas teiravosi, kodėl taršių automobilių apmokestinimas nėra svarstomas per kuro kainą. „Dyzelinas yra pigesnis kuras. Tai atsilieptų labiau tiems žmonėms, kurie daugiau važiuoja. Galbūt turi taršų automobilį, bet su juo išvažiuoji kartą per metus, bet mokėsi daugiau. Jei tai būtų kuro kainoje, tai automatiškai, kiek vartoji, tiek susimoki“, - samprotavo V. Fiodorovas.
S. Gentvilas teigė, kad dyzelino ir benzino kainos suvienodinimas yra pageidautinas. Visgi, ministro teigimu, jei mokestis būtų nukreiptas į akcizų kėlimą, nubaustas būtų kiekvienas.
Kur bus naudojami surinkti pinigai?
„O pinigai, kurie bus surinkti, bus skirti savivaldai, kad būtų išvystytas viešasis transportas, nes jo nėra daug kur“, - pridūrė S. Gentvilas.
Senų automobilių paklausa ir tendencijos
Lietuvoje ir visoje Europoje ilgaamžiai automobiliai vis dar yra labai paklausūs. Didėjančios priežiūros išlaidos ir griežtesni išmetamųjų teršalų standartai reiškia, kad pirkėjai renkasi modelius, kurie įrodė, kad tarnauja daugiau nei dešimtmetį be didesnių problemų.
„Toyota“ dominuoja kiekviename ilgalaikio patikimumo sąraše. „iSeeCars“ duomenimis, devyni „Toyota“ modeliai patenka į JAV ilgiausiai tarnaujančių automobilių 30 geriausių sąrašą. „Toyota Camry“ dažnai apibūdinamas kaip „patikimumo sinonimas“. „Honda“ yra dar vienas prekės ženklas, dažnai giriamas už ilgaamžiškumą. „Lexus“ derina „Toyota“ patvarią inžineriją su aukščiausios kokybės funkcijomis. „Lexus LS“ 15 metų iš eilės laimėjo „J.D. Power“ patikimumo apdovanojimus.
Jei ieškote 10-15 metų senumo patikimo automobilio Lietuvoje, daugiausia dėmesio skirkite benzininiams modeliams su aiškia techninės priežiūros istorija. Rida yra svarbi, bet reguliari priežiūra yra dar svarbesnė.
Pasigirdusi žinia, kad vienkartinis registracijos mokestis virs kasmetiniu taršos mokesčiu, Lietuvos vairuotojus privertė pasukti galvas ieškant mažiau teršiančių automobilių. Tokią tendenciją pastebi transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis, pastebėjęs, kad sausį į Lietuvą įvežamų automobilių tarša sumažėjo. Specialistas sako, kad per gruodį į Lietuvą įvežtų automobilių vidutinė CO2 emisija siekė 168 g/km. Sausį šis rodiklis sumenko 2,5 proc. - vidutinė įvežto automobilio CO2 emisija siekė 164 g/km.
„Kalbant apie į šalį įvežamus naudotus automobilius, didžiausi pokyčiai fiksuojami prie vairuotojų, kurie persėdo į hibridines transporto priemones. Jeigu gruodį toks importuotas automobilis vidutiniškai išmetė 114 g/km CO2, sausį šis rodiklis sumenko net 8,8 proc., iki 104 g/km. Tiesa, mokestis bus taikomas tik tiems automobiliams, kurių CO2 emisija viršija 130 g/km“, - priduria Autoplius.lt komunikacijos vadovas.
Visgi, tokiais degalais varomi automobiliai sudaro labai mažą naudotų automobilių importo rinkos dalį. Tuo tarpu sausį įvežtų naudotų dyzelinių bei benzininių automobilių CO2 emisija vidutiniškai buvo 2-2,5 proc. mažesnė nei analogiškais degalais varomų transporto priemonių, įvežtų mėnesiu seniau. Iš visų per sausio mėnesį į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių, daugiau nei pusė - 57 proc. - turėtų būti apmokestinti juos perregistruojant ateityje. 15 proc. iš visų per sausį importuotų naudotų automobilių šio mokesčio išvengtų - jie patenka tarp mažiau teršiančių, nes jų CO2 emisija telpa po 130 g/km riba.
Pasak jo, automobilių registracijos mokestis nepadarė ryškios įtakos šalies kelių transporto priemonių parkui, mat šalyje ir toliau dominuoja senesni automobiliai. M. Buzelis pamini, kad vidutinis registruoto automobilio amžius siekia 15 metų ir per pastaruosius keletą metų šis skaičius nepasikeitė.
„Naujų automobilių rinka labai stipriai atsilieka nuo naudotų, skaičiuojant pagal įvykusius sandorius. Vienam naujam automobiliui antrąjį 2020 metų ketvirtį atiteko apie 13,7 naudoto automobilio. Taip pat, pastebime tendenciją, kad kuo naujesni automobiliai perkami, tuo didesnė dalis vairuotojų renkasi benzininius degalus, o dyzeliniai dominuoja tarp senesnių automobilių. Lietuvoje populiariausia 11-15 metų automobilių amžiaus grupė“, - pasakoja M. Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad prieš įsigaliojant automobilio registracijos mokesčiui, akivaizdžiai išaugo transporto priemonių pardavimai bei prekyba. M. Buzelis išskiria dvi pagrindines priežastis, padariusias įtaką kintantiems automobilių rinkos rezultatams.
„Visų pirma, birželį sandorius pagaliau įvykdė tie automobilių pirkėjai, kurie šį procesą planavo padaryti pavasarį, tačiau dėl karantino savo planus atidėjo. Kita rekordinio birželio priežastis - liepos 1-ąją įsigaliojęs minėtas registracijos mokestis, padėjęs išjudinti ir taip organiškai po karantino bundančią rinką. Naujų automobilių rinkos šie pokyčiai praktiškai nepalietė“, - įžvalgomis dalijasi automobilių rinkos ekspertas.
Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė taip pat pastebi lietuvių poreikį naudotiems, tačiau naujesniems automobiliams. Pasak jos, tiek kaimo vietovėse ar mažesniuose miesteliuose, tiek didmiesčiuose šeimos dažnai turi net po keletą transporto priemonių ir drąsiai investuoja į jų įsigijimą bei išlaikymą.
„Automobilis yra neatsiejama daugybės žmonių kasdienybės dalis, tad jo svarba - nenuginčijama. Piliečiai tai puikiai supranta, todėl noriai investuoja į patogią ir patvarią transporto priemonę. Vairuotojai atsakingai žvelgia į išlaidas ir struktūruotą finansų planavimą, todėl dažnai reikiamą sumą pasiskolina. Pastebime ne tik didėjančius klientų srautus, bet ir prašomų sumų augimą - esant galimybei pasiskolinti iki 15 tūkst. eurų, norintieji įsigyti jų lūkesčius atitinkantį automobilį, tuo pasinaudoja“, - sako finansų ekspertė.
M. Buzelis priduria, kad Lietuva - automobilių fanatikų šalis, kurios gyventojai nenori sėsti į nepraktiškus ar mažiau geidžiamus automobilius. Statistinis naudoto automobilio pirkėjas, pasak M. Buzelio, pasižymi racionalumu - perkamas automobilis privalo būti ne tik didelis, bet taip pat galingas, sąlyginai ekonomiškas, pageidautina - ir prabangesnis.
„Dažniausiai perkami dyzeliniai automobiliai. Problema ta, kad dažnai vairuotojai neįvertina eksploatacinių išlaidų - pasirinkę naujesnį, tačiau paprastesnį automobilį jie galėtų daug sutaupyti. Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina antrąjį šių metų ketvirtį siekė apie 4 700 eurų. Norint įsigyti mažataršį automobilį, į tokią sumą taip pat galima tilpti“, - pasakoja M. Buzelis.
tags: #15 #metu #automobiliai #apmokestinti