Automobilio eksploatacija ir patikimumas didele dalimi priklauso nuo pavarų dėžės tipo. Šiandien rinkoje dominuoja ne tik mechaninės, bet ir automatinės pavarų dėžės, kurios suteikia vairuotojui daugiau komforto ir saugumo. Automatinė transmisija ne tik padeda lengviau valdyti automobilį kas kartą sėdus už vairo, bet ir suteikia daugiau saugumo, juk vairuotojui nereikia galvoti apie pavarų keitimą, ir jis gali visą dėmesį sutelkti į kelią. Automobilis su automatine pavarų dėže dar prieš dešimtmetį buvo prabanga ir retas galėjo sau tai leisti. Šiandien „automatai“ gali būti sutinkami kone kiekviename automobilyje ir nei vairuotojams, nei automobilių servisų meistrams nebėra egzotika. Yra nemaža dalis vairuotojų, kurie automobilį su mechanine pavarų dėže vairuoja tik smarkiai spyriodamiesi, o sau perka tik „automatus“.
Pati automatinė pavarų dėžė yra mechaninis-hidraulinis mazgas, kurio veikimą reguliuoja elektronika. Jos konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės, tačiau veikimo principas yra tas pats: perjungti pavaras, užtikrinant sklandų variklio darbą. Nepaisant populiarėjančių automatinių pavarų dėžių, visuomenėje egzistuoja ne vienas mitas, atsiradęs ir išpopuliarėjęs būtent dėl „automatų“ nepažinojimo. Bene populiariausias mitas - automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų nei su mechanine. Tai yra tiesa senesniuose automobiliuose - netgi jų gamintojai varikliui su „automatu“ nurodo didesnes sąnaudas nei su mechanine dėže. Tačiau šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines. Automatinės pavarų dėžės turi daugiau laipsnių (6, 7, 8 ar dar daugiau) nei mechaninės, o dažniau keičiant pavaras, galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą. Bet kokiu atveju, pagrindinis veiksnys, lemiantis automobilio ekonomiją, yra žmogus. Egzistuoja ir kiti mitai apie automatines pavarų dėžes, kaip kad dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas ar itin ribotas kilometražas, tačiau jie neturi jokio pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo įpročių ir važinėjimo teritorijos, o pavarų dėžės patikimumas priklauso nuo jos eksploatacijos ir priežiūros.
Pagrindiniai automatinių transmisijų tipai
Renkantis naudotą automobilį pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota konkrečioje transporto priemonėje, nes pažiūrėjus į tai pro pirštus, vėliau gali tekti gerokai pakratyti piniginę. Atmetus įvairius tarpinius ar rečiau automobiliuose naudojamus automatinių dėžių tipus galime aptarti dažniausiai pasitaikančius:
- Klasikinė automatinė pavarų dėžė (APD)
- Dvigubos sankabos pavarų dėžė (DSG ar DCT)
- Belaipsnė pavarų dėžė (CVT)
- Automatinė mechaninė pavarų dėžė (AMT)
Klasikinė automatinė pavarų dėžė (APD)
Populiariausia pasaulyje automatinė transmisija - tai mechanizmas su hidrotransformatoriumi. Jo dėka mažinamos kuro sąnaudos. Automatinę transmisiją sudaro hidraulinis transformatorius ir planetinė pavarų dėžė, kurie gali būti sujungti tarpusavyje įvairiais būdais. Hidrodinaminis transformatorius - veikia kaip sankaba ir sukimo momento transformatorius. Varikliui veikiant tusčiąją eiga, transmisijai galios srautas neperduodamas. Automatinėse transmisijose dažniausiai naudojamos planetinės pavarų dėžės. Transmisiją su hidrotransformatoriumi sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė, be abejo, yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Kitos pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi evoliucijos pakopos yra hidraulinė-elektrinė pavarų dėžė ir elektroniniu būdu valdoma pavarų dėžė. Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis. APD standartiniuose automobiliuose pradėta naudoti dar 1940-aisiais metais. Jos veikimas paprastas - kai spaudžiamas akceleratorius, pavarų dėžė variklio galią perduoda transmisijai, o atleidus greičio pedalą variklis atjungiamas nuo transmisijos ir gali dirbti tuščia eiga. Šiose dėžėse pavaras perjungia jose esančio skysčio kintantis slėgis. Todėl tokioms dėžėms prižiūrėti būtina skirti ypač didelį dėmesį. Tačiau dar didesnis APD dėžių trūkumas, dėl ko ilgus metus jos ir buvo kritikuojamos, didesnės ar net gerokai didesnės degalų sąnaudos, jei palygintume tuos pačius automobilius su paprastomis mechaninėmis pavarų dėžėmis. Tačiau šiais laikais - tai yra mitas. Sportinio stiliaus vairuotojus gali nervinti ne laiku, per vėlai perjungiamos pavaros. Atsiradus gedimui klasikines automatines pavarų dėžes taip pat paprasčiau remontuoti nei kitas automatines, jas išmano daugiau specialistų.
Dvigubos sankabos pavarų dėžė (DSG/DCT)
Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos - tai gali būti „sausosios“ sankabos (automobiliuose su silpnesniais varikliais) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje) sankabos. Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės. Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas. Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti. Prieš porą dešimtmečių Vokietijos automobilių gamintojų imta naudoti DSG tipo automatizuota pavarų dėžė (dažniausiai VW grupės automobiliuose). Jos konstrukcija su dantračiais yra panaši į mechaninės pavarų dėžės, tačiau yra dvi sankabos, kurios valdomos elektronikos. Šiandien DSG ištobulinta taip, kad vairuotojas beveik negalės skųstis nei vėluojančiomis persijungti pavaromis, nei didelėmis degalų sąnaudomis. Vienodų automobilių bandymai su mechanine ir DSG dėže įrodė, kad greitėjimo dinamika skiriasi sekundės dalimis, o degalų sąnaudos su DSG gali būti netgi mažesnės. Tai ypač priklauso nuo vairavimo stiliaus ir meistriškumo. Dinamiką garantuoja tai, kad dėžėje yra net 5 velenai (įprastose dėžėse 2-3) bei viena sankaba perjungia neporinius bėgius, pvz., 1, 3, 5, 7, o kita - porinius, pvz., 2, 4, 6. Taigi, tokia dėžė vos įjungia vieną pavarą, jau yra pasiruošusi perjungti aukštesnę. Bet čia ir atsiranda pilkų atspalvių. Specialistai pažymi, kad dėl tokios skubos šios pavarų dėžės nemėgsta važiavimo miesto režimu, kai vos smarkiau paspaudus, tenka stabdyti, o pavarų dėžė, kuri jau susiruošė jungti aukštesnę pavarą, staiga turi ją mažinti. Technikos specialistai taip pat pataria perkant naudotą automobilį su DSG pavarų dėže išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jis buvo eksploatuotas dažniausiai, taip pat - ar buvo tinkamai aptarnaujamas. Automobiliuose su DSG, jei sankaba "šlapia" (dar gali būti "sausa", kuri paprastai montuojama su mažesnės galios varikliais), tepalus privaloma keisti kas 60 tūkst. km arba kaip nurodyta gamintojo. Ekspertai dar dalijasi pastebėjimais, kad šios dėžės su dviem sankabomis gali tapti ypač problemiškos, jei nuvažiuota daugiau kaip 200-250 tūkst.
Belaipsnė pavarų dėžė (CVT)
Variatorius (CVT) - tai yra bepakopė automatinė transmisija. Santykinai gera kaina (vidutinis kuro suvartojimas, t.y. Veikimo greitis (pavaros perjungiamos tolygiai, kas beveik nereikalauja laiko. Šios transmisijos veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Skriemuliai sujungiami diržu arba grandine, o perjungiant pavaras ratai artėja arba tolsta vienas nuo kito. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius per minutę tampa pastovus, o automobilis greitėja, kol pedalas atleidžiamas. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda - šios savybės patiks nuosaikiam vairuotojui. Kintančios transmisijos variatorinės pavarų dėžės konstrukcija visiškai nepanaši į anksčiau minimų - joje nėra nei krumpliaračių, nei sankabos. Diržas, plieninė juosta ar grandinė jungia du ant velenų slankiojančius skriemulius, kurie nuo variklio apsukų keičia savo plotą ir taip keičia perdavimo skaičių. Beje, tai seniausiai naudojama automatinės transmisijos forma. Šiose dėžėse nėra perėjimo tarp atskirų pavarų, greitėjama plastiškai, tarsi automobilis varomas elektros variklio, todėl greitėjant nejaučiama pavarų šokinėjimo ar smūgių. Šių pavarų dėžių dažniausiai aptinkama Japonijoje ir Pietų Korėjoje pagamintuose automobiliuose, pvz., "Honda", "Nissan", "Toyota", taip pat yra montuojamos hibridiniuose modeliuose. Jos ypač vertinamos degalų taupumu besirūpinančių vairuotojų, nes visuomet palaikomas optimalus variklio režimas ir efektyviai perduodama jėga į ratus, jų puikus naudingumo koeficientas. Tačiau tokios pavarų dėžės labiau tinka vairuotojams, kuriuos tenkina ramus važiavimas, nes tokios dėžės reakcija į staigų akceleratoriaus pedalo paspaudimą dažnai yra lėtoka. Specialistas atkreipia dėmesį į tai, kad automobiliuose su šiomis pavarų dėžėmis, ypač senesnių metų, galima išgirsti specifinį garsą, kai kurių ekspertu teigimu, jos dirba garsiau. CVT pavarų dėžė, nuotr. Paprastai tariant - CVT pavarų dėžės konstrukcijos pagrindą sudaro du kūginiai skriemuliai. Pirmasis kūginis skriemulys sumontuotas ant įėjimo veleno, sujungto su sankaba. Kūginiai skriemuliai sujungti grandine arba transmisijos diržu. Pavarų dėžės darbo metu skriemuliai artėja vienas prie kito arba tolsta vienas nuo kito. Viena iš įdomių ir labai populiarių konstrukcijų yra CVT Multitronic pavarų dėžė. Tai yra bepakopė pavarų dėžė, tačiau gamintojas pritaikė sprendimą, kuris įsimena tam tikras grandinės, jungiančios kūginius skriemulius, padėtis. Kokie yra CVT pavarų dėžės gedimo simptomai? Pavarų dėžė triukšmauja, trūkčioja, dirba netolygiai, dingsta ankstesnis važiavimo komfortas. Automobilio prietaisų skydelyje gali pasirodyti įspėjamieji pranešimai ir pavarų dėžė gali pereiti į avarinį režimą. Svarbu prisiminti, kad CVT pavarų dėžė, kaip ir bet kuris automatas, reikalauja reguliaraus (paprastai kas 40 000 ar 60 000 km ridos) pavarų dėžės alyvos keitimo. CVT yra labai populiarios Azijoje, tačiau jos plinta ir kitose pasaulio šalyse! Keletas gamintojų pristatė šią bepakopę variklio konstrukciją naujose rinkose, žavinčią vartotojus itin sklandžiu vairavimu. Tačiau ši konstrukcija turi keletą apribojimų. CVT gali būti naudojama tik mažesniuose ir lengvesniuose automobiliuose, nes dėl didelių apkrovų diržas gali nuslysti! „Champion” sprendimasSvarbiausia apsaugoti CVT degalų naudojimo efektyvumą. Dėl šios priežasties patobulinome CHAMPION ECO FLOW CVT FLUID, kad užtikrintume visapusišką apsaugą, nepriklausomai nuo to, kad jo klampumo klasė yra maža.
Automatinė mechaninė pavarų dėžė (AMT)
Šio tipo transmisija išsiskiria savo konstrukcija - tai mechaninė pavarų dėžė su robotizuota pavarų ir sankabos valdymo sistema. Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją, taigi tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Automobilį su tokia transmisija vairuoti lengviau, tačiau ji turi rimtų trūkumų, nes keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės. Populiariausios pusiau automatinės transmisijos - „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“. Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai.
Automatinės transmisijos priežiūra ir eksploatacija
Jeigu turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai
Automobilių su „automatu“ vairuotojai dažnai klausia, ar tokį automobilį prireikus galima užvesti stumiant. Deja, bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę. Jau minėjome, kad automatinė transmisija jautri perkaitimui, tad automobilių mechanikai ypatingą dėmesį skiria sunkių priekabų vilkimui. Jeigu ketinate vilkti priekabą, automobilio techninių duomenų plokštelėje pirmiausia patikrinkite didžiausią priekabos, kurią jūsų automobilis gali vilkti, svorį, nes kai kurių automobilių vilkimo galia gali būti tiesiog simbolinė. Be to, patikrinkite, ar jūsų automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas, nes kai kuriuose modeliuose, ypač importuotuose ne iš Europos, šios detalės nėra. Tokiu atveju velkant priekabą pavarų dėžė gali greičiau perkaisti ir dėl to sugesti.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jeigu pavarų dėžėje yra neutralus režimas, kurį žymi raidė N, sugedusį automobilį galima nuvilkti į artimiausias remonto dirbtuves ar stovėjimo vietą. Automobilių gamintojai dažnai leidžia tokią galimybę, tačiau įspėja neviršyti nurodyto didžiausio greičio ir atstumo. Daugumoje atvejų ribinis greitis lygus 50 km/h - tokius apribojimus lemia pirmiau minėtas perkaitimo pavojus.
Alyvos keitimas
Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Tai reiškia, kad sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje. Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi siūlome sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų. Aplaidžiam naudojimui atspariausia pusiau automatinė pavarų dėžė, tačiau jei turite tokį automobilį, nepamiršite keisti alyvos sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje. Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau negu po 60 tūkst.
Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą. Pusiau automatinėse pavarų dėžėse dažniausiai sugenda įranga, nes pavarų perjungimą valdo hidraulinės ir elektrinės pavaros. Belaipsnės pavarų dėžės nėra labai patvarios, be to, dažnai „iš rikiuotės išeina“ jų valdymo blokas, sankabos sistema, įsitempia arba nutrūksta grandinė arba sustreikuoja alyvos siurblys.
Ką daryti?🤷♂️ Smūgiuoja DSG automatinė pavarų dėžė 🚘🤔 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Automatinės pavarų dėžės turi daugiau laipsnių (6, 7, 8 ar dar daugiau) nei mechaninės, o dažniau keičiant pavaras, galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą. Tačiau šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines.
Svarbus priežiūros dalykas - atsargiai važiuoti esant šaltam varikliui. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą. Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D (drive - priekinės pavaros) į R (rear - atbulinės pavaros) ir atvirkščiai. Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia. Stovėjimo stabdžio naudojimas taip pat prailgina pavarų dėžės eksploataciją. Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking - stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualus nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovos, o automobilis stovės stabiliau. Automatinei pavarų dėžei kritiškai svarbi yra alyva. Reikia reguliariai ją keisti - tokiu intervalu, kokį nurodė automobilio gamintojas.
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės.
tags: #3 #automatiniu #transmisiju #konstrukcija