Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, kelių būklės vertinimo rodiklis rodo, kad 2022 m. 38,67 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių neatitiko nustatytų kelių valdymo efektyvumo rodiklių. Tai yra nedidelis pagerėjimas, palyginti su 2021 m., kuomet šį rodiklį atitinkančių kelių buvo 40 proc. viso asfaltuoto valstybinės reikšmės kelių tinklo. Susisiekimo ministerija yra iškėlusi strateginį tikslą, kad iki 2035 m. prastos būklės kelių dalis sumažėtų iki 15 proc.
Kelių valdymo efektyvumo rodiklis vertinamas pagal dangos būklės indeksą (DBI). DBI leidžia įvertinti viso kelių tinklo asfalto dangos būklės lygį, nustatyti atskirų kelio ruožų suirimo lygį, patikrinti, ar nagrinėjamos atskiros kelio dangos charakteristikos atitinka joms keliamus kokybinius reikalavimus, ir palyginti atskirų kelio ruožų būklę viso tinklo mastu. Pagrindiniai kelių dangų būklę charakterizuojantys rodikliai yra kelio dangos išilginis nelygumas, dangos šiurkštumas, vėžių gylis, skersinio profilio nukrypimas (nuolydis), dangos pažaidos (plyšiai, išdaužos, lopai).
Per pastaruosius metus, skyrus keliskart didesnes Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšų proporcijas kelių remontui, fiksuojamas Lietuvos kelių būklės stabilizavimas pirmą kartą nuo 2019 metų. Vis dėlto, kad situacija ir toliau gerėtų, būtina nuosekliai didinti finansavimą kelių remontui ir priežiūrai. Iš viso 2023 m. kelių plėtrai ir priežiūrai numatoma panaudoti apie 750 mln. eurų. Tačiau, pasak ekspertų, tai nėra pakankama suma siekiant ženkliai pagerinti kelių būklę ir laiku įgyvendinti visus suplanuotus strateginius projektus.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos skaičiavimais, vien kitiems metams, papildomai prie planuojamo gauti finansavimo, reikėtų daugiau nei 400 mln. eurų. Siekiant, kad iki 2035 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle neliktų kelių su bloga asfalto danga, blogų tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, reikėtų prie esamo finansavimo papildomų maždaug 267 mln. eurų. Dėl geopolitinės situacijos, susijusios su karu Ukrainoje, brango medžiagos ir darbas. Kelių būklę taip pat blogina dėl klimato kaitos vis dažnėjantys ekstremalūs oro sąlygų pokyčiai - liūtys, didėjanti oro temperatūros svyravimų amplitudė ir kiti veiksniai, todėl didėja lėšų poreikis priežiūrai ir kelių būklės palaikymui.
Nors magistralinių kelių būklė blogėja, krašto ir rajoninių kelių būklė šiek tiek pagerėjo. Tai siejama su tuo, kad pastaruosius kelerius metus būtent šioms kelių kategorijoms skiriamas didesnis finansavimas. Tačiau prognozuojama, kad 5-10 metų perspektyvoje pagrindinės magistralės (pvz., Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys) jau reikalaus ne tik įprasto, bet ir kapitalinio remonto, kuriam reikės didelių investicijų. Tam pačiam magistralinio kelio kilometrui reikia daugiau finansavimo nei miško keliuko remontui, nes jis yra platesnis ir jam keliami aukštesni reikalavimai.
VILNIUS TECH ekspertas atkreipia dėmesį, kad transporto infrastruktūra ir ekologija yra glaudžiai susijusios. Prastėjant kelių būklei, didėja riedėjimo pasipriešinimas, o tai lemia didesnes degalų sąnaudas ir CO2 emisiją. Priešingai, kai kelių būklė yra geresnė, vairuotojai linkę važiuoti greičiau, o tai taip pat didina degalų sąnaudas. Blogi keliai didina transporto sąnaudas ir CO2 emisiją, ypač krovininiam transportui, kuriam važiuojant duobėtais keliais reikia mažinti greitį, o tai didina sąnaudas.
Nuo 2024 m. autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausys nuo transporto priemonių taršos klasės, o tai turėtų papildomai surinkti apie 40 mln. eurų. Taip pat svarstoma nuo 2026 m. pereiti prie kelių finansavimo iš kitų šaltinių, nes dabartinė Kelių priežiūros ir plėtros programa neaugo kartu su infliacija ir infrastruktūros senėjimu.
Nauja interaktyvi platforma keliubukle.lt, kurią pristatė bendrovė „Via Lietuva“, leidžia gyventojams tyrinėti kelių kokybę, stebėti infrastruktūros pokyčius ir apskaičiuoti remonto išlaidas. Platformoje rodoma atnaujinta informacija apie kelių ir tiltų būklę.
Šalyje vis dar nemenka dalis kelių yra tragiškos būklės - beveik 4 iš 10 neatitinka kokybės reikalavimų. 2022 m. 38,67 proc. kelių su asfalto danga Lietuvoje buvo blogos būklės (2021 m. - 39,72 proc.). Tai rodo, kad pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau norint pasiekti strateginį tikslą iki 2035 m. sumažinti prastos būklės kelių dalį iki 15 proc., būtinas nuoseklus ir didesnis finansavimas.
Pagal Kelių direkcijos vertinimus, jei finansavimas išliks nestabilus, iki 2035 m. 50 proc. kelių gali likti prastos būklės. Todėl būtina didinti valstybės finansavimą kelių infrastruktūrai ateityje.
Kelių būklę Lietuvoje lemia šie pagrindiniai veiksniai:
- Finansavimas: Nepakankamas Kelių plėtros ir priežiūros programos finansavimas, kuris neatsižvelgia į infliaciją ir infrastruktūros senėjimą.
- Klimato kaita: Vis dažnėjantys ekstremalūs oro sąlygų pokyčiai (liūtys, temperatūros svyravimai) didina kelių dangų dėvėjimąsi ir poreikį nuolatinei priežiūrai.
- Geopolitinė situacija: Karas Ukrainoje lėmė statybinių medžiagų ir darbo pabrangimą.
- Transporto apkrova: Didėjanti transporto priemonių skaičius ir intensyvumas, ypač magistraliniuose keliuose, didina jų nusidėvėjimą.
- Infrastruktūros senėjimas: Daugelis kelių ir tiltų yra pasiekę eksploatavimo pabaigą ir reikalauja kapitalinio remonto.
Siekiant spręsti šias problemas, svarbu ne tik didinti finansavimą, bet ir ieškoti inovatyvių sprendimų kelių statyboje bei priežiūroje, aktyviau pasitelkiant skaitmenines technologijas ir skatinant tiekėjų bei užsakovų bendradarbiavimą.
tags: #4 #ivertinkite #lietuvos #automobiliu #keliu #bukle