Rankinis stabdys, dar kitaip vadinamas stovėjimo arba avisiniu stabdžiu, yra svarbus automobilio stabdžių sistemos elementas, skirtas saugiam automobilio stovėjimui. Nors dauguma vairuotojų jį prisimena tik prieš techninę apžiūrą, tinkama jo priežiūra ir reguliavimas užtikrina saugumą kelyje ir padeda išvengti brangiai kainuojančių gedimų.
Anksčiau automobiliuose dominavo standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdžiai, aktyvuojami rankena tarp sėdynių. Šiuolaikinėse transporto priemonėse vis dažniau sutinkamas elektroninis stovėjimo stabdys, valdomas mygtuku, arba elektromechaninis variantas, kai mygtukas aktyvuoja nedidelį elektros varikliuką traukiantį trosą. Pažangesnės sistemos atsisako trosų visiškai, naudodamos elektros variklius tiesiai stabdžių apkabose.
Rankinio stabdžio veikimo principas ir konstrukcija
Rankinis stabdys (avarinis stabdys) susideda iš trijų pagrindinių elementų. Automobilio salone, dažniausiai centrinėje konsolėje už pavarų svirties, yra rankinio stabdžio svirtis. Jos apatinėje dalyje po gaubtu yra valdymo mechanizmas su reguliavimo varžtu. Ši svirtis, užtraukiama vairuotojo, suaktyvina stabdį. Svarbus elementas yra rankinio stabdžio trosas, veikiantis pagal Bowdeno kabelio principą - tai plieninis trosas, apsuptas plastiko apvalkalu, mažinančiu trintį, ir padengtas lanksčiu išoriniu plastiko sluoksniu. Jo grįžimą į pradinę padėtį užtikrina spyruoklės. Vykdomasis elementas yra rankinio stabdžio mechanizmas, sumontuotas ant galinių ratų apkabų. Automobiliuose su diskiniais stabdžiais, trosai prijungiami prie galinių ratų apkabų ir stumia stūmoklį apkaboje, kai svirtis traukiama.
Svarbu suprasti, kad rankinio stabdžio užtraukimas nesukelia galinių stabdžių šviesų įsijungimo.
Dažniausios rankinio stabdžio problemos
Viena nemaloniausių žiemos staigmenų - prišalęs rankinis stabdis. Tai dažnai nutinka po šaltesnės nakties, kai automobilis paliekamas su užtrauktu rankiniu stabdžiu po važiavimo šlapiomis gatvėmis. Tokiu atveju automobilis gali sunkiai pajudėti iš vietos, ratas gali suktis su pasipriešinimu.
Senesniuose automobiliuose rankinio stabdžio lynai ir suportai dažnai būna pažeisti korozijos. Sutrūkinėjusios judančias detales saugančios apsauginės gumelės praleidžia vandenį, kuris sukelia koroziją ir trukdo sklandžiam dalių judėjimui. Šaltu oru šios dalys gali prišalti.
Kitos dažnos problemos yra susijusios su susidėvėjusiomis stabdžių kaladėlėmis arba išsitampiusiu trosu. Jei stabdys "ne laiko" ir reikia jį labai aukštai užtraukti, gali prireikti reguliavimo. Kartais, kad būtų tinkamai sureguliuotas rankinis stabdys, tenka keisti visą trosą.
Prišalo rankinis stabdys: ką daryti?
Jei pastebėjote, kad rankinis stabdys prišalo, pirmasis veiksmas - pamėginti automobiliu šiek tiek pavažiuoti atgal. Dažnai tai padeda atšokti prišalusiam trosui. Jei tai nepadeda, galite atsargiai pabandyti padaužyti ratus, tačiau tai darykite itin apdairiai.
Jei šie metodai nepadeda, rekomenduojama kreiptis į artimiausią autoservisą. Važinėjimas su "užtemptais" stabdžiais gali sukelti didesnių finansinių problemų. Bandymas važiuoti per jėgą gali perkaitinti stabdžius. Priklausomai nuo automobilio stabdžių sistemos, gali būti pažeistos atskiros stabdžių kaladėlės, skirtos rankiniam stabdžiu, arba bendros visoms stabdžių sistemoms. Perkaitusios stabdžių kaladėlės praranda stabdymo veiksmingumą, o tai gali pareikalauti jų pakeitimo. Taip pat gali tekti keisti ir nudilintas stabdžių trinkeles bei diskus.
Interneto diskusijų forumuose vairuotojai dalijasi patarimais, kaip spręsti prišalusių stabdžių problemą. Kai kurie siūlo pilti šilto (ne karšto!) vandens po automobilio apačią, kiti - atsargiai padaužyti plaktuku į suportą ar stabdžių diską. Tačiau autoservisų meistrai įspėja, kad šie metodai gali pakenkti automobiliui.
Rankinio stabdžio priežiūra ir reguliavimas
Kad išvengtumėte problemų su rankiniu stabdžiu, ypač artėjant žiemai, svarbu jį profilaktiškai tikrinti ir prižiūrėti. Idealu tai daryti rudenį, keičiant ratus. Galima sutepti ir "pramankštinti" trosus, o jei jie įtrūkę ar pažeisti, pakeisti. Tokius darbus geriausia patikėti profesionaliems autoserviso meistrams.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pataria žiemą, esant minusinei temperatūrai, vengti ilgai laikyti užtrauktą rankinį stabdį, ypač jei automobilis buvo važinėjęs šlapiomis gatvėmis. Geriau palikti automobilį su įjungta pavara (mechaninė pavarų dėžė) arba "P" padėtimi (automatinė pavarų dėžė).
Rankinio stabdžio reguliavimas
Jei rankinis stabdys pradeda veikti prasčiau, t. y. reikia jį labai aukštai užtraukti, kad automobilis liktų vietoje, gali prireikti jo reguliavimo. Dažniausiai tai atliekama nustatant reguliavimo varžtą būgne arba disko-būgne, atsakingą už stabdžių kaladėlių išskėtimo laipsnį. Kitas reguliavimo varžtas paprastai yra po gaubtu, prie rankinio stabdžio svirties.
Ar rankinį stabdį galima susireguliuoti pačiam? Teorija leidžia, tačiau tam reikia atitinkamų žinių ir įrangos. Dažniausiai lyno reguliavimas atliekamas po automobiliu, todėl reikalinga remonto duobė arba keltuvas. Svarbu žinoti tinkamą trosų įtempimo laipsnį - per didelis įtempimas gali sukelti nuolatinį stabdymą ir stabdžių perkaitimą.
Kai kurių automobilių konstrukcija numato stabdžių tarpo reguliavimo įtaisus. Galima naudoti rankinį arba automatinį reguliavimą. Rankinis reguliavimas gali apimti reguliavimo kumštelio ir atraminio kaiščio su ekscentriniu žurnalu sukimą, reguliavimo veržlės sukimą arba reguliuojamo išstūmimo strypo ilgio reguliavimą. Šie metodai leidžia koreguoti tarpą tarp trinties plokštės ir stabdžių būgno.
Elektroninis stovėjimo stabdys
Naujesniuose automobiliuose dažnai naudojamas elektroninis stovėjimo stabdys (EPB). Jis gali būti aktyvuojamas mygtuku centrinėje konsolėje. Nors dauguma sistemų sukurtos taip, kad stabdys įsijungtų automatiškai, kai kuriais atvejais gali prireikti jį įjungti mechaniškai patraukiant jungiklį. Automatinis atleidimas paprastai įvyksta užvedus variklį ir pajudėjus, arba perjungiant pavarų svirtį į "P" padėtį. Saugumo sumetimais, automatinis atleidimas dažnai veikia tik tada, kai vairuotojas prisisegęs saugos diržą.
Elektroninio stovėjimo stabdžio veikimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiais pranešimais prietaisų skydelyje, tokiais kaip "Elektros gedimas", "Patikrinkite akumuliatorių" ar "Stabd. Sist. gedimas". Tokiu atveju būtina nedelsiant sustoti ir kreiptis į servisą. Elektroninio stovėjimo stabdžio atleidimas rankiniu būdu taip pat yra numatytas, tačiau reikalauja tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, stabdžių pedalo nuspaudimo ir jungiklio naudojimo.
Jei rodomas pranešimas "Stovėjimo stabdys ne visiškai atleistas" arba "Stovėjimo stabdys neįjungtas", tai signalizuoja apie gedimą, kurį reikia nedelsiant pašalinti autoservise. Pakeisti galinius stabdžių antdėklus elektrinio stovėjimo stabdžio sistemoje rekomenduojama atlikti autoservise, pageidautina įgaliotame servise.
Žema akumuliatoriaus įtampa gali trukdyti valdyti elektroninį stovėjimo stabdį - nei atleisti, nei įjungti jo nepavyks. Tokiu atveju gali prireikti prijungti pagalbinį akumuliatorių.
Svarbu: Niekada nepalikite automobilio stovėti neįjungę stovėjimo stabdžio ir neišjungę variklio, ypač statydami automobilį įkalnėje ar nuokalnėje. Nepakanka palikti automobilį su įjungta pavara arba "P" padėtimi. Visada pasukite ratus nuo kelkraščio statydami automobilį įkalnėje ir į kelkraštį statydami nuokalnėje.
Laiku atlikta rankinio stabdžio priežiūra ir reguliavimas padės užtikrinti Jūsų automobilio saugumą ir išvengti neplanuotų išlaidų.
tags: #kaip #sureguliuoti #rankini #stabdi #lengvajam #automobiliui