Bankroto procesas yra sudėtingas teisinių ir finansinių procedūrų visumos, kurios reglamentuoja situaciją, kai fizinis ar juridinis asmuo negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka bankrutuojantis asmuo, jo administratorius ir kreditoriai. Fizinių asmenų bankroto įstatymas detalizuoja visų proceso dalyvių teises ir pareigas, siekiant užtikrinti skaidrumą ir interesų pusiausvyrą.
Bankroto proceso dalyviai ir jų funkcijos
Fizinio asmens bankroto procese veikia trys pagrindiniai dalyviai: bankrutuojantis asmuo, jo administratorius ir kreditoriai. Kiekvienas iš jų turi savo specifines teises ir pareigas, kurios padeda užtikrinti sklandų proceso eigą ir apginti suinteresuotų šalių interesus.
Bankrutuojantis asmuo
Fizinis asmuo proceso metu turi ne vien tik pareigas, bet ir teises, kurios padeda ginti jo interesus. Svarbiausia sąlyga fizinio asmens bankrote - įsiskolinimai kreditoriams turi viršyti daugiau nei 25 MMA (23 100 Eur). Jeigu fizinio asmens skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (23 100 Eur), jis gali kreiptis dėl bankroto proceso bylos. Fizinis asmuo kuris negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams gali iškelti pareiškimą dėl bankroto proceso bylos. Jeigu fizinio asmens skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (23 100 Eur), jis gali kreiptis dėl bankroto proceso bylos.
Bankroto administratorius
Bankroto administratoriaus pareigos siejasi su protingai ir gerai organizuoto proceso priežiūra ir vykdymu. Bankroto administratoriaus pareigas galima skirti į dvi dalis. Viena dalis yra nuo teismo nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo iki teismo nutarties patvirtinti bankroto planą administratorius privalo - atidaryti depozitinę sąskaitą, tvarkyti visas fizinio asmens gautas lėšas. Jis disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis, šaukia kreditorių susirinkimus, organizuoja plano projekto svarstymą kreditorių susirinkime ir tvirtinimą teisme, atstovauja fiziniam asmeniui, atlieka kitas organizacines bankroto procedūras. Fizinio asmens bankroto administratorius turi teisę gauti informaciją apie fizinio asmens turtą ir pajamas iš valstybės ir žinybinių registrų, kredito įstaigų ir valstybės sistemų. Bankroto administratoriai nuo šių metų kovo 1 dienos galės teikti dar vieną paslaugą - fizinio asmens bankroto procedūrą.
Nutarties dėl bankroto priėmimo išlaidas padengia kreditorius, kuris pateikia prašymą priimti šią nutartį. Oficialaus bankroto administratoriaus apmokėtinos išlaidos yra 500 EUR.
Jeigu priimama nutartis dėl bankroto, bankrutuojančio asmens turtą pradeda administruoti oficialus bankroto administratorius (gr. epísimos paralíptis). Vėliau administratoriumi (gr. diacheiristís) gali būti paskirtas bet kuris licenciją turintis nemokumo administratorius (gr. adeiodotiménos sýmvoulos aferengyótitas). Administratoriaus užduotis - parduoti bankrutuojančio asmens turtą ir paskirstyti iš jo pardavimo gautas pajamas kreditoriams.
Administratorius turi įgaliojimus ir teisę parduoti nekilnojamąjį turtą bet kuriuo būdu, kuris, jo nuomone, yra tinkamas, ir veikdamas procedūros interesais. Vėliau kreditoriams Bankroto įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai.
Kai yra priimama nutartis dėl bankroto, kiekvienas kreditorius per 35 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos privalo raštu oficialiam bankroto administratoriui arba administratoriui pateikti skolos įrodymus. Pateikiant įrodymus privaloma pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodyti visus garantus ir tai, ar kreditorius turi užtikrinimą. Oficialus bankroto administratorius arba administratorius privalo raštu per 10 dienų priimti arba atmesti įrodymus dividendų tikslais.
Paskirstant bankrutuojančio asmens turtą, skolos išrikiuojamos po lygiai ir proporcingai kiekvienai kategorijai (pagal taisyklę „pari passu“), nebent turto pakanka sumokėti visas skolas. neužtikrintos skolos.
Bankrutuojantis asmuo gali pateikti oficialiam bankroto administratoriui arba administratoriui siūlymą sudaryti susitarimą su kreditoriais (gr. symvivasmós). Šaukiamas kreditorių susirinkimas, kuriame visų skolą jiems įrodžiusių kreditorių, kurių reikalavimų vertė sudaro 3/4 bankrutuojančio asmens įsipareigojimų, turi patvirtinti schemą. Jeigu kreditoriai sutinka su pasiūlymu, bankrutuojantis asmuo arba oficialus bankroto administratorius ar administratorius prašo teismo jį patvirtinti. Teismo patvirtinimas yra privalomas visiems savo reikalavimus įrodžiusiems kreditoriams.
Tam tikros nuostatos, kurios taikomos bankroto procedūrai, leidžia administratoriui kreiptis į teismą ir prašyti išieškoti iš turto kreditorių naudai. Α. Nesąžiningas perdavimas (gr. Kad ši nuostata būtų taikoma, perdavimas turi būti įvykęs: a) per trejus metus iki bankroto dienos, nebent jis buvo sąžiningas ir atliktas už vertingą atlygį, arba b) per dešimt metų iki bankroto dienos, jeigu perdavimo metu atitinkamas fizinis asmuo negalėjo sumokėti visų savo skolų neperduodamas turto.
Kreditoriai
Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose, teikti savo pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui, gauti informaciją apie bankroto eigą, kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ar dėl administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują kandidatūrą.
Siekiant dalyvauti bankroto byloje, kreditorius turi užpildyti skolą įrodančias formas (gr. epalíthevsi chréous) ir pateikti visus patvirtinančius įrodymus. Oficialus bankroto administratorius arba nemokumo specialistas, kuris atlieka administratoriaus pareigas, priima sprendimą dėl to, ar priimti, ar atmesti įrodymus. Vėliau kreditoriams Bankroto įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai. Užregistravus kreditorių įrodymus, jie gali dalyvauti oficialaus bankroto administratoriaus arba bendrovę likviduojančio nemokumo specialisto šaukiamuose susirinkimuose.
Jeigu yra priimama nutartis dėl bankroto, kreditoriai gali pateikti iki bankroto dienos arba nutarties dėl likvidavimo priėmimo dienos atsiradusios skolos įrodymus, susijusius su reikalavimais sumokėti fiksuotą sumą.
Bankroto proceso procedūros
Fizinio asmens bankroto administratorius turi teisę gauti informaciją apie fizinio asmens turtą ir pajamas iš valstybės ir žinybinių registrų, kredito įstaigų ir valstybės sistemų. Bankroto administratoriai nuo šių metų kovo 1 dienos galės teikti dar vieną paslaugą - fizinio asmens bankroto procedūrą.
Atkūrimo planas
Atkūrimo planas fizinio asmens mokumui turi būti paruoštas ne vėliau kaip per 60 dienų. Fizinio asmens mokumo plane turi būti nuorodytos priežasties, kodėl fizinis asmuo negali vykdyti kreditorių reikalavimų. Kada fizinio asmens mokumo atkūrimo planas yra patvirtinamas? Plano projektas turi būti pateiktas per 4 mėnesius nuo sutarties dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pranešimas kreditoriams
Jei atitinka bankroto sąlygas, fizinis asmuo turi pranešti viesiems kreditoriams apie jo iškeltą pareiškimą bankroto bylai.
Bankroto ir likvidavimo skirtumai
Bankrotas ir likvidavimas yra du skirtingi procesai, nors abu susiję su įmonės veiklos pabaiga. Bankrotas (gr. ptóchevsi) yra procesas, kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o jos turtas parduodamas. Likvidavimas (gr. ekkathárisi) yra procesas, kai įmonės veikla nutraukiama, o turtas parduodamas, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Nutartis dėl likvidavimo (gr. diátagma ekkathárisis) priimama dėl bet kurio juridinio asmens.
Savanoriškas ir priverstinis likvidavimas
Savanoriškas likvidavimas (gr. Bankrotas) gali būti inicijuotas pačios įmonės arba jos kreditorių. Kreditorių inicijuotas savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi apó pistotés) yra likvidavimas neteismine tvarka, jeigu bendrovė yra nemoki ir jos valdyba nusprendžia ją likviduoti. Narių inicijuotas savanoriškas likvidavimas (gr. ekoúsia ekkathárisi apó méli) taip pat yra savanoriškas procesas. Savanoriškas likvidavimas prižiūrint teismui (gr. ekoúsia ekkathárisi ypó tin epopteía tou Dikastiríou) vyksta, kai teismas priima nutartį, kad bendrovė turi būti likviduojama prižiūrint teismui.
Kai priimama nutartis dėl likvidavimo, jeigu kreditoriai nepaskiria likvidatoriaus, oficialus bankroto administratorius automatiškai tampa likvidatoriumi (gr. ekkatharistís), nebent licenciją turintis nemokumo administratorius oficialaus bankroto administratoriaus teismui pateiktu prašymu arba po kreditorių susirinkimo ir bendrovės dalininkų priimto sprendimo paskiriamas likvidatoriumi. Likvidatoriaus užduotis - parduoti likviduojamos bendrovės turtą ir paskirstyti iš jo gautas pajamas kreditoriams ir dalininkams.
Jeigu bendrovė likviduojama, kad veiksmas būtų laikomas nesąžiningu, jis turi būti atliktas per šešis mėnesius iki likvidavimo pradžios, t. y.
Likviduojamai bendrovei iškelti jau nagrinėjami ieškiniai gali būti toliau nagrinėjami tik gavus teismo leidimą.
Siekiant dalyvauti likvidavimo procedūroje, kreditorius privalo užpildyti skolos įrodymo formas ir pateikti visus patvirtinančius įrodymus. Taikomos tos pačios procedūros kaip ir bankroto atveju, išskyrus tai, kad šiuo atveju dividendai paskirstomi pagal Bendrovių įstatymą (gr.
Likviduojamos bendrovės likvidatorius gali parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą bet kuriuo būdu, kuris, jo nuomone, atitinka procedūros interesus. Vėliau kreditoriams Bendrovių įstatyme nustatyta pirmenybės tvarka išmokami dividendai.
Priėmus nutartį dėl likvidavimo arba specialų sprendimą dėl savanoriško likvidavimo, kreditoriai gali pateikti skolų, atsiradusių iki nutarties dėl likvidavimo arba specialaus sprendimo priėmimo dienos, įrodymus, susijusius su reikalavimais sumokėti fiksuotą sumą.
Jeigu priimama nutartis dėl likvidavimo, kiekvienas kreditorius per 35 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos privalo oficialiam bankroto administratoriui arba likvidatoriui raštu pateikti skolos įrodymus. Pateikiant įrodymus privaloma pateikti išsamią informaciją apie skolą, nurodyti visus garantus ir tai, ar kreditorius turi užtikrinimą. Oficialus bankroto administratorius arba likvidatorius per 10 dienų privalo raštu priimti arba atmesti įrodymus dividendų tikslais.
Paskirstant likviduojamo asmens turtą, skolos išskirstomos po lygiai, proporcingai kiekvienai kategorijai (pagal taisyklę „pari passu“), nebent turto pakanka visoms skoloms grąžinti. skolos kreditoriams, kurių reikalavimai neužtikrinti.

Bankroto procesas ne teismo tvarka
Bankroto procesas ne teismo tvarka yra įmonės bankroto „taikus“ vykdymas, kuris siejamas su tuo, kad įmonės veikla užbaigiama, ir kreditorių reikalavimai patenkinami įmonės ir kreditorių kaip visumos susitarimu, išvengiant įmonės ir kreditorių ginčų. Bankroto procesas ne teismo tvarka yra įdomus ir svarbus suprasti. Šiame procese, panašiai kaip ir teismo tvarka vykdomame bankrote, taikomos įvairios Juridinių Asmenų Nemokumo Įstatymo (JANĮ) nuostatos, tačiau yra tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, nemokumo administratorių, kuris yra svarbus veikėjas bankroto procese, skiria kreditorių susirinkimas, o ne teismas. Taip pat mažiau teismo dalyvavimo, nes daugelis sprendimų priimama kreditorių susirinkimo metu. Nemokumo administratorius atlieka svarbų vaidmenį bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo metu. Jis yra atsakingas už skolų ir turtinių reikalavimų tvarkymą, taip pat už proceso skaidrumą ir teisingumą.
Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jei yra tenkinamos trys Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ) įtvirtintos sąlygos. Pirma - jei teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kur pareikšti turtiniai reikalavimai (ir reikalavimai, susiję su darbo santykiais). Antra - jei į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Be visų šių sąlygų išpildymo, būtinas ir kreditorių pritarimas, t.y. neteisminiam bankroto bylos iškėlimui turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip tris ketvirtadalius visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų (tarp jų ir tų, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę).
Per 2023 m. I-III ketv. 654 įmonėms (85,3 proc.) bankroto bylos buvo iškeltos teisme, o dar 113 įmonių (14,7 proc.) bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka. 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 m. Ne teismo tvarka vykdomų bankroto procesų dalis augo nuo 2015 metų. Pandemijos laikotarpiu (2020-2021 m.) šis skaičius buvo išaugęs iki 20,1-20,2 proc., o 2022 m.

Ne teismo tvarkos bankroto privalumai
Ne teismo tvarka vykstančio bankroto procedūra yra beveik perpus trumpesnė. Tai patvirtina ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau - AVNT) pateikiami duomenys. Vykdant teisminį bankroto procesą administratorius parenkamas atsitiktine tvarka iš bendro sąrašo. Vykdant bankroto procedūras teismine tvarka didelis vaidmuo tenka teismui, kurio dalyvavimas lemia ilgesnius procesus, kas mažina efektyvumą. Teismo funkcijos, atliekamos neteisminiame bankroto procese, yra minimalios, nes teismas sprendžia tik klausimus kilus ginčams dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo. Sprendimai neteisminio bankroto procese priimami nelaukiant teismo pritarimo ir yra vykdomi iškart, čia nėra teisminiam bankroto procesui įprastos būtinybės laukti sprendimų įsigaliojimo. Svarbu ir tai, kad gana dažnai teisminį bankrotą lydi tokie procesai kaip tyčinis bankrotas, vadovavimo teisių apribojimas, pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Bankroto bylos iniciavimas itin varžo skolininko interesus ir sukelia jam daug nepatogumų. Kai į teismą kreipiamasi ne siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą tiesę, bet siekiant sukurti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam ar asmeniniam elgesiui, bankroto procedūra naudojama ne pagal paskirtį. Nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui (šiuo atveju ieškovui) iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skirta kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (atsakovui).
7 skyrius. Bankroto paaiškinimas (nauja 2025 m. dokumentų pateikėjams)
Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas nėra tenkinamas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose pareiškėjos veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmestinas.