Gyventojų ir įmonių išleidžiamose nuotekose daugėja sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ tyrimai. „Pastebime, kad pavojingų medžiagų kiekiai nuotekose vis labiau auga, o didžiausiais teršėjais pamažu tampame mes patys dažnu atveju neturėdami pasirinkimo ir priversti naudoti buitines priemones, kuriose šių medžiagų gausu. Taip kenkiame ne tik gamtai, bet ir sau“, - sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.
Viena pavojingiausių aptinkamų teršalų grupių - ftalatai. Nors Vakarų šalyse ftalatų naudojimas ribojamas jau seniai, Lietuvoje šių pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė vis dar menkai reglamentuota teisės aktais. Ftalatai naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. „Ftalatai nėra stipriai įsitvirtinę plastike, jie laisvai migruoja, nesunkiai patenka į aplinką ir juos itin sudėtinga išvalyti iš nuotekų. Į žmonių organizmus jie patenka per maisto produktus, kurie buvo supakuoti ar pagaminti naudojant plastikinę įrangą. Ftalatų gauname ir tuomet, kai vartojame gėrimus per plastikinius šiaudelius. Taip pat šios medžiagos į mūsų organizmą patenka ir per kosmetikos priemones“, - aiškina A. Baronienė.
Kita nuotekose gausiai aptinkama toksiška medžiaga - bisfenolis A (BPA). Jis naudojamas polikarbonatinio plastiko gaminių pramoninėje gamyboje. Epoksidinės dervos, kurių sudėtyje yra BPA, naudojamos maisto bei gėrimų skardinių vidinei pusei, kasos čekiams padengti. „Daugiausiai BPA į žmogaus organizmą patenka iš plastikinių butelių, tad ši problema ypač aktuali mažiems vaikams, kurių didelė dalis maistinių produktų supakuota plastikinėje taroje. Nors kasos aparatų čekiuose BPA kiekiai nėra dideli, neretai juos kišenėje ar piniginėje nuolat nešiojamės, liečiame, jie atsiduria vaikų ir kūdikių rankose ar net burnose. Tai gali būti pavojinga“, - įspėja A. Baronienė.
Tyrimai rodo, kad BPA stipriai veikia endokrininių liaukų darbą. „Todėl nemaži kiekiai nonilfenolių yra nuleidžiami į kanalizaciją ir aptinkami išleistose nuotekose. Šios medžiagos gali pasiekti upes, o vėliau per žuvį gali patekti ant mūsų stalo“, - pasakoja A. Baronienė.
Nuotekose augant cheminių medžiagų kiekiui, vandentvarkos įmonėms tampa vis sudėtingiau iki galo nuotekas išvalyti. „Didelė atsakomybės dalis šiuo atžvilgiu tenka gamintojams ir valdžios institucijoms, kurios tą gamybą reguliuoja. Tačiau ir patys gyventojai turėtų atsakingiau žiūrėti į pavojingų medžiagų vartojimą. Tą galima padaryti vartojant mažiau plastiko ir produktų su minėtomis medžiagomis. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ laboratorija kasmet atlieka apie 40 tūkst. įvairių vandens ir nuotekų tyrimų, kurių didžiąją daugumą sudaro viešai tiekiamo vandens kokybės tyrimai.
Pavojingų cheminių medžiagų klasifikacija ir poveikis
Kai kurios cheminės medžiagos ir jų mišiniai gali sukelti sprogimą arba staigiai įkaisti ir išskirti dujas.
- Stabilios inertinės dujos, nesuskystėjančios dėl aplinkos temperatūros poveikio, ištirpusios tirpiklyje veikiant slėgiui.
- Skysčiai, skysčių mišiniai arba skysčiai, tirpiklyje arba suspensijos pavidale turintys kietųjų dalelių, kurios suformuoja degiuosius garus.
- Medžiagos, kurios yra savaime užsidegančios, nors ir ne visada. Jos gali sukelti arba daryti įtaką kitų medžiagų degimui.
- Medžiagos, kurias praryjant, įkvepiant arba sąlytyje su oda gali sukelti mirtį arba pažeisti.
- Visos medžiagos, kurių specifinis aktyvumas daugiau kaip 74 Bekerelio kilogramui (0,002 mikrokiuri gramui).
Ką apie tai sako specialistai?
„Šiandien pramonėje naudojama šimtai žmogaus sukurtų dirbtinių cheminių medžiagų ir jų junginių. Dalis jų turi išskirtines savybes: kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, yra toksiškos ir patvarios, t.y. ilgai išliekančios aplinkoje“, - atkreipia dėmesį akcijos koordinatorė Baltijos aplinkos forumo specialistė Justė Buzelytė.
„Nors šių medžiagų naudojimui galioja apribojimai, kasdien susiduriame su daugybe įvairių gaminių nuo kosmetikos iki baldų. Dėl to mūsų organizme ir aplinkoje kaupiasi pavojingų cheminių medžiagų „kokteilis“, kurio galimas neigiamas poveikis sveikatai nėra ištirtas“, - sako specialistė.
Akcijos metu bus tiriamos trys plačiai paplitusios pavojingų cheminių medžiagų grupės - ftalatai, polibrominti difenilo eteriai ir perfluorinti junginiai. Šios medžiagų grupės gana gerai ištirtos, o kai kurias dėl įrodyto pavojaus sveikatai yra draudžiama naudoti tam tikruose gaminiuose (pvz., žaisluose).
„Šiuo metu Europos Sąjungoje, norint naudoti visiškai naują cheminę medžiagą, privalu atlikti išsamius tyrimus. Tačiau seniau sukurtoms ir jau plačiai naudojamoms medžiagoms šis reikalavimas netaikomas. Taigi belieka laukti ir tikėtis, kad kas nors tokius įrodymus surinks ir jie bus pripažinti teisės aktų rengėjų. Tai gali užtrukti dešimtmečius”, - pastebi Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Pavojingų cheminių medžiagų tyrimai kraujyje nėra plačiai paplitę, nes trūksta patvirtintų medicininės diagnostikos metodų, kurie padėtų susieti organizme rastas pavojingas chemines medžiagas bei jų koncentraciją su konkrečiomis ligomis. Trūksta ir medicinos specialistų, kurie galėtų tokių tyrimų rezultatus interpretuoti. Todėl pavojingos cheminės medžiagos žmogaus organizme tiriamos tik mokslinių tyrimų bei duomenų rinkimo tikslais.
Lietuvoje organizuojamos akcijos metu savanorių kraujo tyrimai bus atliekami išskirtinai šviečiamaisiais tikslais, norint parodyti sąsajas tarp pramonėje naudojamų cheminių medžiagų ir kiekvieno iš mūsų. „Čia galioja gamtos dėsnis, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta“, - apibendrina L. Stančė.
Todėl akcijos organizatoriai ragina vartotojus vadovautis atsargumo principu ir nedidinti pavojingo „kokteilio” savyje, domėtis gaminių sudėtimi ir rinktis gaminius be pavojingų cheminių medžiagų jau šiandien. Baltijos aplinkos forumo specialistai pasirengę pateikti naudingų patarimų ir informacijos, kuri padėtų vartotojams pasirinkti sveikatai ir aplinkai palankesnes alternatyvas.
10 savanorių ragins keisti gyvenimo būdą
Organizatoriai akcijoje dalyvauti kviečia tuos, kurie yra pasiryžę keisti kasdienio vartojimo įpročius dėl sveikos gyvensenos ir švaresnės aplinkos. Atrinkti savanoriai turės pasirašyti sutikimą duoti kraujo bei savo namų dulkių mėginių bei prisidėti prie tyrimų rezultatų sklaidos. Dešimties savanorių kraujo ir namų dulkių mėginiai bus siunčiami tyrimams į laboratorijas užsienyje. Apibendrinti laboratorinių tyrimų rezultatai bus aptariami viešai drauge su įvairių sričių specialistais. Asmeniniai akcijos dalyvių mėginių tyrimų rezultatai nebus viešinami.
Panašią kampaniją pavadinimu „DetoX“ 2003-2009 metais vykdė Pasaulio Gamtos Fondas (WWF). Atlikus tyrimus, visų savanorių kraujyje buvo aptiktas įvairių gyvuose organizmuose besikaupiančių, toksiškų ir patvarių pavojingų cheminių medžiagų „kokteilis”. Kampanija sulaukė didelio tarptautinės bendruomenės, Europos politikų dėmesio bei prisidėjo prie griežtesnio šių medžiagų teisinio reguliavimo skatinimo.
Naujokai ir darbovietė: užtikrinkite saugų darbą su WHMIS – piktogramomis
